2020 m. Tokijo olimpinės žaidynės oficialiai nukeltos: kas toliau?

 Liepos 24-ą dieną Japonijoje turėjo prasidėti svarbiausios ketverių metų sporto varžybos Tokijo olimpiada, tačiau dėl koronaviruso pandemijos organizatoriai ir Tarptautinis olimpinis komitetas (TOK) turėjo priimti sunkų, tačiau reikalingą sprendimą ir jas nukelti bent metams.

Tai yra precedento neturintis sprendimas, nes iki šiol per visą istoriją žaidynės dar nei karto nebuvo nukeltos ir tik tris kartus jos buvo atšauktos dėl Pirmojo ir Antrojo pasaulinių karų.

Prireiks dar kelių savaičių, kad sužinotume bent dalį šio pokyčio pasekmių, tuo tarpu dabar „USA Today“ pamėgino atsakyti į keletą svarbiausių klausimų, kylančių sporto sirgaliams.

Ką tai reiškia sportininkams?

TOK duomenimis, daugiau nei 6 tūkst. atletų iš viso pasaulio jau buvo kvalifikavęsi į šias žaidynes. Tūkstančiai sportininkų vis dar tikėjosi artimiausiais mėnesiais padaryti tą patį.

Daugeliui iš jų ši žinia buvo sukrečianti.

Nors pastarosiomis savaitėmis vis daugiau sportininkų reiškė nuomonę sakydami, kad reikėtų nukelti Tokijo olimpines žaidynes, tačiau su tuo susitaikyti vis tiek yra labai sunku. Visiems aišku, kad olimpiniai atletai savo gyvenimą planuoja pagal žaidynių kalendorių. Tuo metu visi kiti siekiai – universitetai, šeimos, pramogos ar kažkas kito nueina į antraeilį planą.

„Būdamas olimpiniu sportininku, tu gyveni savo ketverių metų ciklus“, – praėjusią vasarą sakė imtynininkas Jordanas Burroughsas. „Viskas, ką mes darome, yra paremta olimpiniu ciklu“.

Tie sportininkai, kurie kruopščiai susiplanavo savo treniruočių programas, kad liepos mėnesį pasiektų aukščiausią savo sportinį tašką, turi sugrįžti prie planavimo ir savo treniruotes organizuotis taip, kad savo piką pasiektų 2021 m. vasarą.

Kai kurie sportininkai gali to ir nesulaukti. Pavyzdžiui tas pats Thomas Bachas fechtavime greičiausiai būtų iškovojęs antrą aukso medalį 1980 m. žaidynėse, tačiau jo planus sujaukė boikotas. Jis iš sporto pasitraukė anksti, būdamas 27-erių metų

Kaip tai paveiks olimpinę atranką?

Remiantis TOK duomenimis, iki koronaviruso protrūkio buvo užpildyta apie 57 proc. vietų olimpiadoje. Ar tie sportininkai dabar automatiškai bus kvalifikuoti į 2021 m. olimpiadą? O galbūt jie iš naujo turės išsikovoti savo vietas?

„Atidėjimo atveju noriu, kad kiekvienas atletas, kuris jau yra iškovojęs vietą olimpiadoje, ją ir turėtų“, – prieš paskelbiant sprendimą perkelti olimpiadą „Twitter“ paskyroje rašė JAV sunkiosios atletikos rinktinės narė Katherine Nye. „Mes išsikovojome savo vietas ir net nenoriu galvoti, kad jų galime netekti“.

Kaip atrodys kitos atrankos dėl 43 proc. likusių vietų? Galbūt tai bus perkelta į šią žiemą, o gal kitą pavasarį?

Kaip tai paveiks pasaulio sporto kalendorių?

Vasaros olimpines žaidynes sudaro 33 sporto šakos, o tai reiškia, kad 33 tarptautinės sporto federacijos turi prisitaikyti prie naujo žaidynių laiko.

Kai kuriose sporto šakose tai bus paprasčiau. Pavyzdžiui lengvosios atletikos pasaulio čempionatas turėjo būti surengtas 2021 m. rugpjūtį. Jeigu žaidynės įvyks tuo metu, tai greičiausiai jos bus perkeltos arba atšauktos, o sportininkai tiesiog varžysis olimpinėse žaidynėse.

Kito sporto, pavyzdžiui futbolo, kalendorius yra gausus renginių, kurie gali kirstis su olimpiada. Taip pat nėra aiškus ir NBA tvarkaraštis – ar visi geriausi atletai galės dalyvauti 2021 m. vasarą?

Kokios žaidynių perkėlimo finansinės pasekmės?

TOK yra apsidraudusi nuo įvairių sutrikimų ir turi 2 milijardus dolerių rezerve.

NBC, kuriai priklauso transliacijų teisės JAV, taip pat turi draudimą. Bendrovė turi šešerių metų 7,75 mlrd. JAV dolerių vertės sandorį su TOK, kuris bus vykdomas iki 2032 m. Pagrindiniai TOK rėmėjai, kaip P&G“ ar „Visa“, taip pat moka milijonus už teisę reklamuotis žaidynėse.

Japonijos ekonomikai smūgį sudavė mažėjantis turizmas, todėl finansiniu požiūriu tikriausiai jie patirs didžiausią smūgį. Kaip rašo „Associated Press“, Japonija išleido apie 28 milijardus dolerių šioms žaidynėms ir buvo numatę tai susigrąžinti iš žiūrovų, kurie iš viso pasaulio leistų pinigus viešbučiuose, restoranuose ir panašiai.

Nebeliko visų numatytų pajamų 2020 m. Kai kurie pinigai, kuriuos valdžia jau išleido ruošiantis 2020 m. žaidynėms, gali būti reikalingi ir 2021 m., kad visa tai būtų padaryta iš naujo.

„The Guardian“ rašo, kad bendros Tokijo olimpinių žaidynių išlaidos siekia beveik 10 milijardų svarų ir buvo prognozuojama, kad jeigu reikėtų žaidynes visiškai atšaukti, Japonijos BVP sumažėtų 1,5 proc. Žaidynes atidėjus, šis poveikis buvo sušvelnintas, tačiau tai vis tiek sukels didelių finansinių sunkumų.

Ar olimpiada dar gali būti atšaukta?

Tai yra tarp galimybių.

Nors TOK ir Japonijos vyriausybė atmetė tokį variantą, tačiau išlieka tikimybė, kad logistinės kliūtys gali būti neįveikiamos.

Olimpinės žaidynės yra didžiausias renginys sporto pasaulyje, o jose dalyvauja labai daug įvairių kintamųjų. Reikia samdyti iš naujo rangovus, sudaryti šimtus naujų sutarčių ir išlaikyti tai, ką Japonija jau buvo pastačiusi ir kam buvo pasiruošusi.

TOK ir Japonijos vyriausybė akivaizdžiai įsitikinę, kad tas kliūtis galima įveikti, tačiau jie dar prieš savaitę buvo įsitikinę ir tuo, kad olimpinės žaidynės tikrai įvyks, o sportininkus ragino joms ruoštis.

Ar šis sprendimas turės įtakos 2022 m. žiemos žaidynėms?

Greičiausiai ne. TOK niekada nepasakė, kad vasaros žaidynės turės įtakos žiemos žaidynėms, kurias planuojama surengti 2022 m. vasario mėnesį Pekine.

Visgi dabar susidaro įdomi situacija, kai vasaros ir žiemos olimpinės žaidynės įvyks maždaug 8-12 mėnesių laikotarpyje. TOK tais pačiais kalendoriniais metais neorganizavo vasaros ir žiemos žaidynių nuo 1991 m.

Kodėl nuspręsta palikti „Tokyo 2020“ pavadinimą?

Pagaminta, atspausdinta ir suprojektuota daugybę dalykų naudojant esamą logotipą, įskaitant ir apie 5 tūkst. medalių, pagamintų iš perdirbtos buitinės elektronikos. Pervadinti žaidynes būtų pernelyg brangu ir per daug švaistūniška.