Trišuolininkė D.Zagainova: „Olimpinio kelialapio man niekas neatnešė „ant lėkštutės“ (2)

2020.03.06 17:47
Mantas Stankevičius
Sportas.lt žurnalistas
Diana Zagainova | Dano Sodaičio nuotr.

Diana Zagainova | Dano Sodaičio nuotr.

„O ko turėčiau bijoti? Kad dalyvausiu olimpinėse žaidynėse? O kam gi aš tada tiek dirbu kiekvieną dieną? Tam, kad būčiau pasirengusi joms. Nėra ko bijoti, kai esi pasirengęs“, – sportas.lt kalbėjo Lietuvos rekordininkė trišuolio sektoriuje Diana Zagainova.

Kelialapį į Tokijo olimpines žaidynes 22-ų sportininkė užsitikrino birželio mėnesį varžybose Šveicarijoje nušokusi 14,43 metrus.

„Tai buvo trumpas, bet labai ryškus emocinis momentas, – savo emocijas po rekordinio šuolio prisimena D.Zagainova. – Trumpas, nes tai buvo mano trečiasis šuolis, privalėjau susikaupti, „grįžti į save“, tęsti varžybas. Emocijų banga dar kartą užliejo jau po varžybų. Tik tuomet suvokiau, kas nutiko“.

Tuomet jaunoji atletė suprato – vaikystės svajonė pildosi.

„Juk olimpinės žaidynės – visų sportininkų svajonė, – priminė ji. – O kai svajonė pildosi, reikia džiaugtis ir mėgautis momentu. Tuomet neišsigandau ir dabar nebijau, nes olimpinio kelialapio man niekas neatnešė „ant lėkštutės“ – su treneriais užsidirbome jį savo darbu. Todėl aš darysiu tai tik dėl savęs, o ne tam, kad patenkinčiau kažkieno kito norus“.

Abejonėms nėra vietos

Į klausimą, ar gyvenime kada būta abejonių savimi, D.Zagainova atsakė kiek pamąsčiusi.

„Žinoma, – atsakė Europos jaunimo čempionė. – Tokių momentų būna visiems. Ir čia galime juk kalbėti ne tik apie sportą. Bet džiaugiuosi, kad visada mokėjau labai greitai grįžti į reikiamas vėžes. Ar abejonės lanko dabar? Aš gerai save pažįstu, žinau, ką galiu ir rengiuosi tam treniruotėse, todėl laiko ir vietos abejonėms tiesiog nėra“.

Lengvaatletė prisipažino visada turėjusi tikslią viziją, ko nori iš gyvenimo, ne tik sporto.

„Žinojau, ką noriu pasiekti... Be abejo, apetitas auga bevalgant, bet galvoje visada turiu bendrą vaizdą „Ko nori Diana?“ ir mėgstu eiti žingsnis po žingsnio, nebandau visko čiupti iškart, nes žinau, kad galiu likti tuščiomis. Išmokau laukti, – sakė D.Zagainova.

Pasak trišuolininkės, planavimas ir gebėjimas atlikti daug darbų vienu metu įvairiose srityse visada buvo jos stiprioji pusė.

Diana Zagainova | asmeninio archyvo nuotr.

Diana Zagainova | asmeninio archyvo nuotr.

„Šiais metais aš mokausi daugiau ilsėtis, nes 100 proc. save atiduodu sportui bei pasirengimui olimpinėms žaidynėms. Netgi sustabdžiau studijas, – atsiduso D.Zagainova. – Bet su dabartiniu tempu, kelionėmis bei stovyklomis kitaip ir negalėtų būti. Mano nuomone, viskas nutinka, kaip reikia ir kada reikia. Kiekvienas įvykis mano gyvenime turėjo reikšmę, įnešė savo indėlį į mano asmenybės formavimąsi. Kiekvienas jų buvo labai svarbus. Todėl nieko nesigailiu“.

„Užbombino“ laiškais

Vienas didžiausių smūgių karjeroje, pasak pačios sportininkės, jai buvo išsiskyrimas su ilgamečiu treneriu Andrejumi Tolstiksu.

„Manau, kad tai yra vienas iš „Vau“ momentų mano karjeroje... Tai buvo labai sunkus etapas tiek psichologiškai, tiek dvasiškai, bet tuo pačiu tai buvo labai svarbus karjeros taškas, nuo kurio atsispyrusi radau labai daug bei tapau tuo žmogumi, sportininke bei asmenybe, kuria dabar esu. Esu labai laiminga ir dėkinga likimui, nes dabar, mano manymu, esu čia, kur ir turėčiau būti“, – sakė D.Zagainova.

Jau trečius metus sportininkė treniruotes derina keliaudama tarp Ispanijos, kur darbuojasi su treneriu Rafaeliu Blanqueru, ir Lietuvos, kur ją prižiūri Kęstutis Šapka.

„Kodėl būtent R.Blanqueras? Likusi be trenerio žinojau, kad patekti pas jį nebus lengva, tačiau kreipiausi... Tiesiog „užbombinau“ jį laiškais, tada jam daugiau nieko nebeliko, tik pakviesti mane į bandomąją stovyklą“, – prisiminė D.Zagainova.

Atvykusi į Valensiją sportininkė liko sužavėta aukščiausio lygio profesionalumu.

„Komanda dirbo sistemiškai bei sunkiai – tai man pasirodė tarsi visai kitai pasaulis, – nusišypsojo D.Zagainova. – Mane įkvėpė, jog su aukščiausio meistriškumo sportininkais dirbantis treneris pamatęs tuometinę mane – visą kreivą ir šleivą – įžvelgė kažką manyje ir patikėjo“.

„Tai yra tragedija“, – tuomet pasakė jai R.Blanqueras.

Bet netrukus lietuvę pagyrė: „Tu greitai mokaisi ir esi fiziškai stipri, jei dirbsime kartu, po dviejų metų šoksi 14 metrų“.

D.Zagainova patikėjo treneriu, parengusiu Ispanijos šuolio į tolį rekordininką, pasaulio čempionę, Sidnėjaus olimpinių žaidynių prizininkę, dešimtis trišuolininkių, šokančių virš 14 metrų.

Diana Zagainova | asmeninio archyvo nuotr.

Diana Zagainova | asmeninio archyvo nuotr.

Ir šiais metais besirengdama Tokijo žaidynėms sportininkė daug laiko praleis Valensijoje.

„Labai kardinalių pasikeitimų treniruotėse kol kas neįvyko. Nemanau, kad tai daryti būtų protinga būtent šiais metais. Tačiau kiekvienais metais treneriai pateikia naujovių. Šiai metais, galbūt, jų kiek daugiau, nes pradėjau darbuotis su įvairesniais specialistais, kuriais labai džiaugiuosi“, – teigė D.Zagainova.

Negalima, bet palyginkime

Prabilusi apie sąlygų sportui skirtumus Lietuvoje ir Ispanijoje, D.Zagainova atvira: „Negalima lyginti? Manau, kad reikia! Viskas skiriasi“.

„Pirmiausia skiriasi požiūris į sportą ir pačius sportininkus. Tai lemia sąlygas, – pradėjo atletė. – Pavyzdžiui, prieš dvejus metus Valensijos stadione keitė bėgimo dangą. Jie tai padarė per tris mėnesius žiemą. O pas mus? Vilniaus stadioną tvarkė kelerius metus ir sportininkai treniravosi manieže bei miškuose“.

D.Zagainova priminė ir Vilniaus lengvosios atletikos maniežą Žemaitės gatvėje.

Diana Zagainova | asmeninio archyvo nuotr.

Diana Zagainova | asmeninio archyvo nuotr.

„Renovacijos darbai turėjo būti baigti rudens pabaigoje, tačiau viskas „užtruko“, o lengvaatlečiai žiemą neturėjo, kur sportuoti, – kalbėjo sportininkė. – Dalis sportininkų išvyko į stovyklas užsienyje, o kita dalis, kuri neturi tokios galimybės, liko laukuose ir miškuose“.

Lengvaatletė džiaugėsi, kad Ispanijoje galima beveik visus metus treniruotis lauke.

„Čia yra daug stadionų, labai geras maniežas, kuriame 2008-aisiais vyko pasaulio uždarų patalpų čempionatas. Taip pat buvo pakeista ir mažojo maniežo, kuriame mes treniruojamės, danga į naująją „Mondo“, kuri yra tobula šuoliams, – vardijo D.Zagainova. – Tokiose sąlygose šimtą kartų smagiau treiruotis. Visgi, kodėl Ispanija? Tik dėl R.Blanquero. jei jis gyventų bei dirbtų kitoje šalyje, važiuočiau į kitą šalį“.

Paklausta apie artimiausios ateities sportinius lūkesčius, D.Zagainova tik priminė: „Aš neapsiriboju metrais ir centimetrais. Trišuolis man yra kur kas daugiau negu skaičiai… O rezultatai priklausys nuo svarbiausių komponentų – treniruočių sistemos, sunkaus darbo, kokybiško poilsio bei mitybos ir, žinoma, medicininės priežiūros“, – nusišypsojo sportininkė.

Vaizdo siužetas apie D.Zagainovos fotosesiją su fotografu Danu Sodaičiu:

Mantas Stankevičius
Sportas.lt žurnalistas
info@sportas.lt

Naujienų portalo sportas.lt informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško sutikimo draudžiama.

gg
2020-03-09 08:55:43
gera soske
Atsakyti
plemba
2020-03-06 18:24:07
Gearulė/
Atsakyti

Rezultatai
Lentelės

Anglijos „Premier“ Lyga

Pir 03-09 Leicester City 4 - 0 Aston Villa
Sek 03-08 Manchester United 2 - 0 Manchester City
Sek 03-08 Chelsea 4 - 0 Everton