„Benfica“ nariu tapęs V. Armalas: „Pradedu jaustis tikra komandos dalimi“
Vilius Armalas | Organizatorių nuotr.
2019-ieji metai Lietuvos futbolo padangėje prasidėjo griausmingai. Kauno „Stumbro“ ir Lietuvos jaunimo rinktinių narys Vilius Armalas iš Lietuvos persikėlė į patį Lisabonos „Benfica“ klubą, su kuriuo sudarė ilgalaikį kontraktą.
Puikių fizinių duomenų gynėjas A lygoje debiutavo būdamas vos 17-os metų, praėjusiame sezone buvo „Stumbro-B“ komandos kapitonas Pirmoje lygoje, o sezono pabaigoje, kai „Stumbras“ dar rimtai kovojo dėl medalių, nuolat žaidė ir A lygoje. Ten jaunas futbolininkas aikštėje nuo rungtynių pradžios pasirodė 7 kartus bei kartą kilo nuo atsarginių žaidėjų suolo.
Jauni futbolininkai iš Lietuvos į užsienio akademijas dažniausiai išvažiuoja būdami ir gerokai jaunesni, tačiau šis atvejis kitoks. 18-metis V. Armalas jau išmėgino save vyrų futbole ir buvo tas žaidėjas, kuriuo „Stumbrą“ treniravęs portugalas Mariano Barreto labai pasitikėjo.
„Viliaus išvykimui ruošėmės jau ilgą laiką, nes juo tikėjome ir matėme jo potencialą. Vilius buvo išvykęs į ne vieną užsienio klubo akademiją ir tie klubai sekė jo pasirodymus. Jau sezono pabaigoje dėl Viliaus gavome užklausą iš Lisabonos „Sporting“, vieno Prancūzijos klubo ir „Benfica“. Pagalvoję, kartu su Viliumi nusprendėme, kad geriausia vieta jo karjerai bus „Benfica“, kuri tiek „Stumbrui“, tiek žaidėjui pasiūlė puikias sąlygas ir dabar jis yra geriausioje Europos akademijoje. Manau, kad tai yra fantastiška naujiena Lietuvos futbolui.
Vilius yra toks vaikinas, su kuriuo yra lengva bendrauti ir kurį komandoje visi mėgsta. Jis nuolat laikėsi disciplinos, sunkiai dirbo ir žinote, tokius žaidėjus mėgsta visi treneriai, ypač tada, kai jie tuo pačiu dar turi puikius duomenis, įgūdžius ir yra inteligentiški bei klausantys nurodymų. Tikiu, kad jei Vilius ir toliau išliks toks pats, jo laukia labai šviesi ateitis“,- prieš kiek daugiau nei savaitę interviu su portalu futbolas.lt pasakojo M. Barreto.
Atvykęs į Portugalijos sostinę Lietuvos U-19 vaikinų rinktinės narys jau spėjo apsiprasti bei debiutuoti „Benfica“ jaunimo komandos rungtynėse, kurias pavyko laimėti rezultatu 2:0.
Gavus Portugalijos grando sutikimą, apie pirmuosius žingsnius svetimoje šalyje ir „Benfica“ klube Vilius papasakojo išskirtiniame interviu portalui futbolas.lt.
Viliau, kaip per tą Lisabonoje praleistą laiką pavyko apsiprasti šalyje? Kas labiausiai stebina? Kas neįprasta?
Per tas tris savaites tikrai apsipratau ir jaučiuosi puikiai. Turbūt labiausiai nustebino tai, kad tiek treneriai ir personalas, tiek komandos draugai labai šiltai mane priėmė ir padeda viskuo, kuo tik gali. Po truputį apsiprantu ir pačioje komandoje, pradedu suprasti taktines schemas, koks futbolas yra žaidžiamas. Jau spėjau sužaisti ir debiutines rungtynes, tad pradedu jaustis tikra komandos dalimi.
Užsiminei apie debiutą. Kaip sekėsi?
Debiutavau U-19 komandoje, kai žaidėme su „Alcanenense“ komanda. Pačios rungtynės nebuvo labai kokybiškos, o pats žaidžiau tik pirmą kėlinį. Per jį pavyko uždirbti baudinį, tik gaila, kad komandos kapitonas jo nerealizavo. Po kampinio likau baudos aikštelėje tikėdamasis perdavimo, o varžovų vartininkas mane pargriovė. Manau, kad sekėsi neblogai, bet tikrai reikia dar daug tobulėti ir daug dirbti. Vis tik, net ir U-19 komandoje žaidžia aukšto lygio futbolininkai, kurie žaidžia ir Portugalijos jaunimo rinktinėse. Pernai U-19 rinktinė laimėjo Europos čempionatą.
Kaip atrodo „Benfica“ jaunimo komandos? Ar jose daug užsieniečių, tokių kaip tu?
U-19 komandoje, įskaitant mane, yra keturi užsieniečiai. Kitose komandose jų taip pat yra, ypač iš Balkanų ar Brazilijos. Nors užsieniečių ir nėra labai mažai, labiausiai čia dominuoja vietiniai futbolininkai, kas yra visiškai normalu.
Su kuo komandoje galbūt greičiausiai pavyko rasti bendrą kalbą? Su kuo praleidi daugiausiai laiko?
Lengviausiai susidraugauti pavyko būtent su užsieniečiais, nes jie puikiai žino, kokioje situacijoje aš ką tik atvykęs esu. Jie patys čia viską yra praėję, tad viską paaiškina ir tikrai yra lengviau dėti tuos pirmuosius žingsnius. Vis tik, negaliu sakyti, kad bendrauju tik su užsieniečiais. Vietiniai taip pat labai padeda, o jei kas nors nesiseka – pataria. Kolektyvas tikrai puikus ir tuo labai džiaugiuosi.
Kai žaidei „Stumbre“, labai daug kas šnekėjo portugališkai. Ar tai leidžia lengviau jaustis atvykus?
Tikrai taip. Lietuvoje jau buvau pramokęs pagrindinius futbolo terminus portugalų kalba ir tas labai pravertė vos atvykus. Aišku, tų terminų norint čia gyventi neužtenka ir jau pradėjau lankyti portugalų kalbos kursus. Turiu dvi pamokas per savaitę, bet kartais stengiuosi pasimokyti ir savarankiškai.
Prieš interviu vis užsimindavai, kad visi čia labai atsipalaidavę. Koks yra žmonių būdas Portugalijoje?
Portugalai yra tikrai labai draugiški žmonės ir nuolat klausia kaip sekasi, ar viskas gerai... O kalbant apie atsipalaidavimą... Jie labai atsipalaidavę ir niekada neskuba. Galbūt tai yra geras dalykas (juokiasi). Nepasakyčiau, kad prie to sunku priprasti, bet tiesiog – tai yra neįprasta. Man pačiam čia reikia koncentruotis tik į futbolą, tad manau, kad taip pat neturiu kur skubėti.
Kokias sąlygas suteikė klubas? Turiu omenyje būstą ir visus kitus dalykus.
Šiuo metu su vienu kambarioku gyvename klubo bazėje. Kambariai čia atrodo kaip viešbučiuose, tad ir čia neturiu kuo skųstis, bet kitą mėnesį planuoju keltis į butą, kurį susirasti padeda klubas.
Su kuria „Benfica“ sistemos komanda pats šiuo metu praleidi daugiausiai laiko?
Dabar daugiausiai treniruočių turiu su U-19 komanda, kurioje jau ir debiutavau, bet vis tenka treniruotis ir su U-23 ir su B komandomis.
Ar treniruotėse tarp šių trijų komandų jaučiami labai dideli skirtumai?
U-19 ir U-23 komandų lygiai, sakyčiau, yra pakankamai panašūs, bet B komandos lygis yra gerokai aukštesnis. Vis tik, tai yra antroje pagal pajėgumą Portugalijos lygoje žaidžianti ir aukštai turnyrinėje lentelėje stovinti komanda. Ten žaidėjai jau žaidžia aukščiausios klasės futbolą.
Ar žaidėjams iš U-19 komandos yra daug šansų gauti pasirodyti B komandos rungtynėse?
Ar žaidėjas gaus tą šansą, priklauso tik nuo jo paties. Kaip atsiduodi treniruotėse, kaip sunkiai dirbi – viskas priklauso nuo tavęs. Pats apie tai dabar nelabai galvoju ir stengiuosi daryti viską, kas yra mano valioje bei įsitvirtinti ne konkrečiai kažkurioje komandoje, o pačiame klube.
Toje B komandoje rungtyniauja vis dar jauni žaidėjai, kurie yra už mane vos vyresni arba net mano amžiaus. Čia yra žiūrima ne į metus, o į tai, kaip tu sugebi žaisti futbolą.
Kalbant apie šį karjeros žingsnį, turbūt Mariano Barreto padarė didžiulę įtaką?
Žinoma. Jis padarė didelę įtaką ne tik šiame karjeros žingsnyje, bet ir apskritai mano, kaip futbolininko, karjeroje. Jis suteikė man šansą žengti pirmus žingsnius profesionaliame vyrų futbole, suteikė galimybę iš vidaus pamatyti stipriausių Europos futbolo lygų klubus ir už tai esu jam be galo dėkingas.
Tiesa, tai nebuvo tik šis treneris. Dar esu labai dėkingas treneriui Vytautui Masaičiui, kuris man buvo ne tik treneris, bet ir geras draugas, bei pirmajam savo treneriui Vytautui Vaškūnui.
Pats esi buvęs daugybėje peržiūrų Portugalijoje, Italijoje, Prancūzijoje. Kur labiausiai patiko?
Buvau daug kur, bet labiausiai sužavėtas esu būtent „Benfica“ sporto baze. Dabar čia yra mano nauji namai ir esu laimingas čia būdamas.
Grįžtant prie „Stumbro“, kas per tuos trejus metus labiausiai įsiminė žaidžiant toje komandoje? Ką visą karjerą atsiminsi?
Būtų sunku išskirti kažkokį vieną epizodą, bet galiu pasakyti, kad „Stumbras“ yra klubas, kuris suteikė man galimybę būti vyrų futbole ir galiu užtikrinti, kad būtent „Stumbrui“ visada atsiras vietos mano širdyje.
Pats esi pakankamai universalus - gali žaisti ir saugo, ir gynėjo pozicijoje. Pastaruoju metu žaidei centro gynėju, bet kuri pozicija pačiam yra priimtinesnė? Galbūt Portugalijoje tave treneriai mato kitoje pozicijoje, nei kad žaidei Lietuvoje?
Labai dažnai susilaukiu šito klausimo, bet galiu nuoširdžiai pasakyti, kad man nėra labai svarbu. Svarbiausia yra būti aikštėje ir padėti savo komandai. Portugalijoje treniruočių metu dažniausiai žaidžiu gynėju, bet keletą kartų teko pažaisti ir saugu. Debiutinėse rungtynėse taip pat žaidžiau gynėju.
Kokie yra artimiausi tavo tikslai? Kas yra svarbiausia šiame karjeros etape?
Kaip jau minėjau, į ateitį labai toli nežiūriu ir koncentruojuosi į tai, ką galiu padaryti šiuo metu. Noriu kiekvieną dieną parodyti ką moku, tobulėti ir jei viskas klostysis gerai, vieną dieną puikūs dalykai ateis patys.
