A.Novikovas: „Į Angliją važiuosime tikrai nepasibėgioti“ (3)

Ilgą laiką ant atsarginių suolo Vokietijoje tūnojęs vienas geriausių Lietuvos futbolininkų Arvydas Novikovas prieš mėnesį gavo „Bochum“ ekipos išrišimą. Tai reiškė laisvę bei galimybę vėl žaisti. Pirmose oficialiose rungtynėse saugas pasirodė tik 75 minutę ir nors klaidų nepadarė, debiutu sužavėtas neliko. Komanda patyrė skaudžią nesėkmę 0:3 Gdansko „Lechia“ ekipai, kuri tapo naująja Lenkijos čempionato lydere.

A.Novikovas interviu metu portalui futbolas.lt atskleidė, kad prieš atvykdamas į Balstogę, pasirinkimo galimybių turėjo ne vieną. Ir ne dvi.

„Vasarą po draugiškų rungtynių su Lenkija turėjau realią galimybę persikelti į Varšuvos „Legia“ komandą. buvome jau susitarę, tačiau manęs „Bochum“ nenorėjo lengvai paleisti, o atleidus trenerį Čerčesovą, Varšuvos komandai manęs nebereikėjo.

Buvo galimybė persikelti ir į „Rosenberg“ klubą, į Kazachstaną, Izraelį, tačiau jaučiau, kad Balstogėje esu labai laukiamas, o treneris norėjo mane matyti, tai agentui pasakiau, kad vasaros Bochume nenoriu laukti“, - portalui futbolas.lt atskleidė A.Novikovas.

Arvydai, lengvai jus paleido „Bochum“ klubas?

Jie nelabai norėjo manęs paleisti, tačiau treneris pamatė, kad ten būti nenoriu, jis su manimi planų neturi, tad persigalvojo. Iš tikro išsiskyrėme be jokių pykčių ir kitų negerų dalykų. Turėjome dalykinius santykius ir jų paprasčiausiai nebeliko.

Nemanote, kad priimdamas Balstogės pasiūlymą, savo karjeroje žengėte žingsnį atgal?

Pagrindinė problema ta, kad aš ten nežaidžiau. Ir tai man giliai įgriso. Net nebuvo labai svarbu kur, bet norėjau tiesiog išeiti. Lenkijos lyga kasmet tampa vis stipresnė ir stipresnė. Aišku, kol kas ji atsilieka nuo antros Bundeslygos, bet nieko nepadarysi. Pasirinkau žengti mažą žingsnelį atgal, kad vėliau galėčiau žengti du didelius į priekį.

Kokią įtaką šiam sprendimui turėjo Fiodoras Černychas?

Aišku, jis norėjo, kad atvažiuočiau. Kol kas šiuo sprendimu džiaugiuosi, o kaip bus vėliau – parodys laikas. Viskas priklauso nuo to, kaip man seksis aikštėje.

O aplink aikštę? Kokį įspūdį paliko Balstogė?

Tiesą sakant, šio miesto mačiau dar labai mažai. Vos atvykęs, po dienos su komanda iškeliavau į Turkiją. Grįžome prieš keturias dienas. Kitas dalykas – man pats miestas ir nėra svarbu, žymiai svarbiau gauti praktikos ir žaisti.

Užsiminėte apie Turkiją. Patyrėte ten traumą?

Tai nebuvo trauma. Tiesiog sporto klube po vieno pratimo su svarmenimis pajutau, kad skauda galinį raumenį. Po to treniruotėje tas skausmas tapo dar stipresnis, tad nenorėjau rizikuoti. Po penkių laisvų dienų vėl kibau į darbą. Dabar tikrai jau viskas gerai.

Kaip įsivaizduojate, kiek laiko prireiks pritapti naujajame klube?

Aš jau pritapau (šypsosi). Mūsų komandoje netrūksta rusų, ukrainiečių, estų, netgi gruzinų. Dar pridėkime Fiodorą. Labai greitai radau kalbą. Dėl to jokių problemų nekilo.

Ar didelis skirtumas tarp vokiško ir lenkiško futbolo?

Konkrečiai kalbant apie „Bochum“ ir „Jagiellonia“, tai didelio skirtumo nėra. Treneris nori, kad žaistumėm žemais perdavimais. Man įsilieti čia buvo labai nesunku.

Debiutinėse rungtynėse patirtas skaudus pralaimėjimas. Kas nutiko?

Kai pralaimi 0:3, nelabai yra ką pasakyti. Aišku, tas rezultatas ne pagal žaidimą. Mes pačioje pradžioje turėjome puikią progą. Būtumėm įmušę – būtų vienaip, jie įmušė – gavosi kitaip. Antrą ir trečią įvarčius jie įmušė po kontratakų, kai bandėme lyginti rezultatą.

Kokia paties savijauta?

Gaila, kad tik penkiolika minučių žaidžiau, bet šiaip jaučiausi gerai. Tai vieną vietą paskausta, tai kitą.. bet tai normalu, aš prie šito įpratęs.

Nenumaldomai artėja Lietuvos rinktinės rungtynės su Anglija. Pamąstote apie tai?

Aišku, pamąstau. Labai laukiu. Visi žinome, kad ne už kalnų.

Kai prieš porą metų Lietuva žaidė „Wembley“ stadione, sulaukėte daug neigiamų komentarų dėl to, kad žaidėjams buvo svarbiau ne pačios rungtynės, o nusifotografuoti stadione. Kokiomis nuotaikomis į Londoną skrisite šįkart?

Tąsyk manęs Londone nebuvo. Tačiau tie, kas buvo, neabejotinai norės įrodyti, kad galime kovoti. Žinome, kad su stipriomis komandomis galime žaisti. Aišku, paskutinės rungtynės Slovakijoje mus nuleido ant žemės, bet reikia žiūrėti į priekį.

Sutikite, kad žaisti gerai su Slovėnija ar Škotija nėra tas pats, kas žaisti gerai su Anglija..

Žiūrėsime, ar galime, ar negalime. Galiu pažadėti, kad mes nevažiuosime ten tiesiog pabėgioti. Atiduosime viską. Jei pralaimėsime – vadinasi verti pralaimėjimo. Tačiau galiu pažadėti, kad nebus taip, jog rungtynes pralaimėsime dar prieš jų pradžią.