D.Lavrinovičius traukia per dantį Kšištofą: „Jeigu dažniau atliktų man perdavimą, visai būtų gerai“

Rungtynių su Čekijos rinktine pirmąją dalį ant atsarginių žaidėjų suolelio praleidę broliai Kšištofas ir Darjušas Lavrinovičiai pasirodė ant parketo iš karto po pertraukos ir iniciavo Lietuvos komandos spurtą, kuris lėmė trečią pergalę per tris dienas – 69:53.

Pirmą kartą broliai interviu žurnalistams davė stovėdami prieš kameras abu kartu. Krepšininkai nepraleido progos juokais vienas kitą patraukti per dantį, tačiau į rimtus klausimus atsakinėjo rimtai.

– Gražu buvo žiūrėti į jūsų žaidimą trečiajame kėlinyje.

Kšištofas Lavrinovičius: Stengiamės, nes yra šeši aukštaūgiai ir treneriams nepavyks visiems suteikti daug žaidimo minučių. Per gautas penkias minutes stengiamės atiduoti visas jėgas. Darome savo darbą ir stengiamės žaisti taip, kaip reikalauja treneris.

Darjušas Lavrinovičius: Be abejo, kad pritariu. Tik jeigu jis man perdavimą dažniau duotų, iš vis būtų gerai.

– Dažnai vienas kitą persekiojate po nesėkmingų rungtynių?

K.L.: Visokių būna situacijų. Erziname vienas kitą ne vien dėl blokų.

D.L.: Kas geriau sužaidžia, tas ir kietesnis jaučiasi.

– O kuris šiandien kietesnis?

K.L.: Abu kieti, bet svarbiausia, kad Lietuva laimėtų, o kas kiek taškų įmes, čia jau nesvarbu.

– Jaučiate, jog šiame turnyre pagerinote žaidimą?

D.L.: Be abejo, nes ir ketvirtadienio rungtynės su rusais parodė, jog neblogai žaidėme. Šį kartą buvo sunkiau, nes Čekija yra specifinė komanda, kuri daug veržiasi po krepšiu, daug atmeta. Ne viskas pavyko gynyboje, bet svarbiausia, kad vyrai stengėsi ir norėjo nugalėti.

K.L.: Dar prisidėjo ir nuovargis, nes žaidėme trečią dieną iš eilės. Ketvirtadienį daug jėgų ir emocijų atidavėme. Šiandien prasčiau sekėsi pataikyti ir tritaškius. Prie to prisidėjo ir nuovargis.

– Ar patirtis „Žalgiryje“ padėjo dar labiau pagerinti tarpusavio supratimą aikštelėje?

D.L.: Tikrai taip, nes visą sezoną „Žalgiryje“ kartu treniravomės ir rungtyniavome. Dar geriau vienas kitą pradėjome jausti aikštelėje. Patirtis praverčia mums ir rinktinėje. 

– Bet kitą sezoną tos patirties nebeturėsite?

D.L.: Dar neaišku ir visko gali būti.

– Bet jau aišku, kad pats žaisite Kijeve?

D.L.: „Dar niekas neaišku, bet vyksta derybos. Jeigu viskas pavyks taip, kaip planuojame, pasirašysiu sutartį su „Budivelnik“.

K.L.: O aš nežinau dar, nes bandome dviese prasimušti į „Budivelnik“, bet gal ir liksiu „Žalgiryje“.

– Gavote laisvą dieną?

K.L: Taip, pagaliau bus laisva diena.

– Ką veiksite per ją?

K.L.: Nieko, yra šiek tiek reikaliukų, pas tėvus nuvažiuosim, nes seniai nesimatėm.

D.L.: Kokie čia pas tave reikaliukai. Prieš dešimt minučių matei tėvus.