Rūta Meilutytė | RIA Novosti/Scanpix nuotr.

Rūta Meilutytė | RIA Novosti/Scanpix nuotr.

Rūtos Meilutytės stebuklinga istorija plaukimo baseine turėtų tęstis dar ilgai. Jos trenerio Jono Ruddo nuomone – iki 2020 metų olimpinių žaidynių, o gal ir ilgiau. Praėjusią vasarą ji išniro olimpiniame Londono baseine tarsi iš niekur, - rašo lrytas.lt.

Jaunoji plaukikė galingais ir ne mažiau techniškais grybšniais Londone nuplaukė 100 metrų krūtine iki auksinės pakylos, prieš tai pagerinusi Europos rekordą.

Po pusmečio R.Meilutytė įrodė, kad ramiai atlaikė staiga atsiritusią šlovę.

Praėjusių metų gruodį pasaulio čempionate trumpajame baseine Stambule ji pridėjo du aukso medalius plaukdama krūtine ir vieną sidabro kompleksiniu būdu, kartu pagerindama dar du Europos rekordus 25 metrų baseine.

Prieš keletą dienų Barselonoje prasidėjusiame pasaulio čempionate 16-metės R.Meilutytės rezultatai - dar įspūdingesni. Jau pirmaisiais dviem plaukimais 100 m plaukime krūtine ji gerino rekordus.

Atrankos plaukime ji distanciją įveikė per 1 min. 4,52 sek. pagerino pasaulio čempionatų ir Europos rekordą. Pusfinalyje jos rezultatas buvo dar įspūdingesnis - 1 min. 4,35 sek. ir pagerintas ketverių metų senumo pasaulio rekordas. Antradienio vakarą laukia finalas ir, ko gero, dar vienas įspūdingas jaunosios plaukimo žvaigždės pasirodymas.

Jos pergalės atrodo įspūdingos ir lengvos, o Plimuto (Anglija) baseine per treniruotes įveikti tūkstančiai kilometrų lieka nematomi kaip jos grybšniai po vandeniu.

Iš Kauno į Angliją persikrausčiusią plaukikę pastaruosius trejus metus treniruojantis J. Ruddas geriausiai žino, kokia yra R.Meilutytės medalių kaina, ir nujaučia, ką ji dar gali iškrėsti ateityje.

„Lietuvos ryto” žurnalisto Kęstučio Rimkaus prieš keletą mėnesių darytas interviu su J.Ruddu – apie tai, kodėl R.Meilutytė yra tokia išskirtinė ir kiek ilgai ji dar galėtų žibėti įvairių pasaulio kraštų baseinuose.

– Kada pirmą kartą pajutote, kad pas jus atvyko ypač talentinga plaukikė? – „Lietuvos rytas” paklausė J.Ruddo.

– Kai pirmą sykį atvažiavo į Plimutą, Rūta buvo labai jauna – 12 metų.

Labai drovi, nepasitikinti, nes atsidūrė naujoje šalyje. Jos anglų kalba tuo metu buvo ribota, žodynas negausus.

Viskas jai turėjo atrodyti keista, nes daug ką reikėjo sužinoti.

Tačiau jau pirmą sykį Rūtai įšokus į vandenį supratau, kad ji turi stiprų ryšį su vandeniu.

Ji laikėsi aukštai vandenyje, plaukė laisvai. Trūko kai kurių įgūdžių – atsispyrusi nuo sienelės po vandeniu ji neslydo grakščiai, neatliko papildomų judesių kojomis peteliške.

Be to, Rūta pareiškė, kad stipriausias jos plaukimo būdas yra laisvasis stilius. Pamatę, kaip ji plaukia laisvuoju stiliumi, supratome, kad šiuo būdu ji tikrai plaukia gerai (ne veltui plaukė Londone šioje rungtyje ir turi ambicijų patekti į finalą laisvuoju stiliumi Rio de Žaneiro olimpiadoje).

Tačiau ji buvo jauna plaukikė, o jauniems savo sportininkams mes taikome kompleksinio plaukimo programą. Tai reiškia, jog lavindami visus keturis plaukimo būdus paliekame atviras visas duris, kad pamatytume, kuria kryptimi būtų galima tobulėti ateityje.

Ir tada pirmą kartą išvydome, kaip ji plaukia krūtine. Mane apsėdo mintis, kad šis būdas taps mūsų tikruoju keliu.

Jos plaukimo ritmas, slydimas vandeniu buvo išskirtinis net ir tuo jos amžiaus etapu.

Bet Rūta ir toliau tikėjo, kad ji turi atsidėti laisvajam stiliui. Net jei dabar paklaustumėte Rūtos, ji pasakotų skirtingai ir turbūt tvirtintų: „Niekada nesakiau, kad mano plaukimo būdas yra laisvasis stilius.” Bet tada ji tikrai taip kalbėjo.

– Dėl kokių fizinių savybių Rūta tokia greita vandenyje?

– Jos atletiškumas įgimtas. Manau, ji galėtų sėkmingai startuoti ir kitoje pasirinktoje sporto šakoje.

Jei rytoj ji nustotų plaukti ir pradėtų žaisti krepšinį, neabejoju, kad išmokusi techninių dalykų greitai taptų gera krepšininke. Jei nueitų į lengvąją atletiką, irgi sulauktų sėkmės.

Atletiškumas svarbus kiekvienai jaunai sportininkei. Kartais tai genai, kartais – aktyvus gyvenimo būdas, kartais – treniruočių rezultatas.

Sudėję visus tris komponentus gauname išskirtinį kūną, kuris atlieka tokius dalykus, kokių negali moteris.

Dauguma moterų du ar tris kartus prisitrauks prie skersinio, nes moteriškas kūnas neturi tiek jėgos, kiek vyriškas.

Rūta gali atlikti daugiau nei 20 prisitraukimų. Tai unikalu.

Pagal fizines savybes ji nenusileidžia vaikinams, o kartais juos lenkia.

Galite užkelti ją ant bėgimo treniruoklio, ir beveik valandą ji bėgs maksimaliai sutelkusi jėgas. Tačiau norint pasinaudoti fizinėmis savybėmis reikia turėti atitinkamų psichologinių savybių. Nenurimti, kai sunku. Nugalėti save ir tęsti.

Fizinių ir psichologinių savybių derinys leidžia jai baseine ir treniruočių salėje atlikti tai, ko dauguma moterų tiesiog nesugeba.

Su šia stiprybe mes ateiname į varžybas. Kai stovėdamas prie plaukimo bokštelio pasuki galvą į kairę bei dešinę ir pajunti, kad gali daugiau nei varžovai šalia, natūraliai pagalvoji: kodėl neturėtum būti geriausias įšokęs į vandenį?

– Ar Rūtos pėdos, delnai, pečiai yra didesni ar platesni nei daugumos varžovių?

– Ji avi 43 dydžio batus. Taigi jos pėda nėra itin didelė.

Taip, ji yra gerai sudėta raumeninga mergaitė. Bet nieko išskirtinio ar antgamtiško neturi.

Dar labiau nei fiziškai ji yra tvirta psichologiškai. Kai kitas sustoja ar ima trauktis, ji gali žengti dar žingsnį į priekį.

– Gal Rūta tokia darbšti ir atkakli dėl to, kad atvyko iš mažos šalies, jos šeima nėra stipri finansine prasme?

– Manau, kad kartais plaukimą ji regi kaip būdą padėti savo šeimai.

Jos artimieji neturėjo lengvo gyvenimo. Tėvas visada sunkiai dirbo, kad šeima pragyventų.

Rūta tikisi prisidėti, kad šeimos gyvenimas būtų šviesesnis.

Be to, plaukimu Rūta nori garsinti tėvynę, taip pat padidinti šios sporto šakos populiarumą Lietuvoje.

Šie trys dalykai slypi jos pasąmonėje.

– Ar Rūta kartais verkia per sunkias treniruotes?

– Per treniruotes ji būna emocinga. Ne dėl nusivylimo, bet dėl užsispyrimo, nes pati save labai spaudžia.

Be to, ji labai emocinga, kai rezultatai būna geri. Iš jos kūno kalbos ir veido mimikos galima spręsti, kad ji jaučia pasiekusi ką nors išskirtinio.

– Kodėl ji tokia stipri sprinto rungtyse – dėl greitos reakcijos, galingo šuolio ar pirmųjų judesių po vandeniu?

– Tai visų dalykų derinys. Manau, mes ją gerai parengėme. Daug dirbame dėl smulkių detalių. Tikime, kad kiekviena detalė yra maža, bet kartu sudėję gauname didelę dėlionę. Daug trenerių pamiršta smulkius dalykus.

Be to, Rūta reaguoja labai greitai. Nuaidėjus starto šūviui ji gali palikti bokštelį per 0,5–0,6 sekundės. Įprastai dėl to ji laimi 0,1 sek. prieš savo varžoves.

Ji turi galingą šuolį, o įšokusi į vandenį sugeba labai taisyklingai išsitiesti, kad kūnas slystų po vandeniu labai efektyviai.

Galbūt ateityje kas nors tai darys geriau nei ji, bet šiuo metu Rūta turi pranašumą. Ji gali tai išlaikyti, nes ir pati gali startuoti dar geriau.

– Ar Rūta jums primena kurią nors garsią plaukikę?

– Tikiuosi, kad kada nors žmonės kalbės apie kurią nors plaukikę: „Ji primena Rūtą.”

Ji unikali. Kitokia. Išskirtinė. Sunku palyginti su kuo nors kitu, nes nepažįstu nė vieno plaukiko, kuris turėtų viską viename kaip Rūta.

– Po olimpinių žaidynių žiniasklaida tiesiog prilipdė Rūtai auksinės žuvelės etiketę. Ar ir jums ji primena kurią nors žuvį?

Nesu žuvų žinovas. (Juokiasi.) Bet turėtume rasti žuvį, kuri greita, agresyvi, ryžtinga.

Gal tokia, kuri plaukia prieš srovę. Plaukia tol, kol nuplaukia ten, kur nori būti. Kad ir ko iš jos prašytume, ji duoda dar daugiau. Nėra nieko, ko reikalautume, o ji negalėtų padaryti.

– Kaip metams bėgant Rūta keisis ir kiek ilgai galėtų plaukti tokiu aukštu lygiu?

– Jei ji neturės rimtų ligų, traumų ir jai nenutiks kitų nenumatytų dalykų, ji gali plaukti dar bent per dvi olimpiadas – 2016 ir 2020 metų.

Per 2020 metų olimpiadą ji bus tik 23-ejų. Taigi, jei norės, ji galėtų startuoti ir ketvirtosiose žaidynėse.

Klausimas – kiek ilgai fiziškai ir psichologiškai ji susitvarkys su treniruočių programa?

Dažnai visas 24 valandas per parą būna sunku reikalauti iš savęs maksimumo.

Kai taip stengiesi, metus galima ištverti, ketverius – sunku. Penkerius – dar sunkiau. Aštuonerius – labai sunku.

Nežinau, kiek ilgai ji liks alkana pergalių ir liks ryžtinga intensyviai treniruodamasi.

Visi žinome, kad bėgant metams kūnui sunkiau atlikti kai kuriuos dalykus.

Galbūt, jei nori gerai plaukti 2020 metų olimpinėse žaidynėse, jai vertėtų pakeisti savo mėgstamą rungtį į 50 metrų laisvuoju stiliumi. Šiai rungčiai būtų lengviau parengti vyresnį kūną.

Taigi mano atsakymas toks: ji gali plaukti gerai tiek, kiek pati norės.

DISKUSIJA
Visi
Registruoti
Anoniminiai
Skelbti
Rodyti daugiau komentarų
Tvarkaraščiai
Rezultatai
Lentelės

2020/21 m. LKL

03-03 „Pieno žvaigždės“ 18:00 „Dzūkija“
03-03 „Šiauliai“ 19:00 „Lietkabelis“
03-06 „Pieno žvaigždės“ 17:00 „Šiauliai“
03-06 „Pieno žvaigždės“ 17:00 „Šiauliai“
03-06 „Nevėžis-Optibet“ 18:15 „Lietkabelis“

2020/21 m. Eurolyga

03-02 „Anadolu Efes“ 19:30 „Valencia“
03-02 „Žalgiris“ 20:00 ASVEL
03-02 „Chimki“ 21:00 „Real“
03-02 „Panathinaikos“ 21:00 „Barcelona“
03-02 „Zenit“ 21:00 ALBA
03-02 „Maccabi“ 21:05 CSKA
03-02 „Crvena Zvezda“ 21:45 „Bayern“
03-03 „AX Armani“ 21:45 „Fenerbahče“
03-03 „Baskonia“ 22:00 „Olympiacos“
Tvarkaraščiai
Rezultatai
Lentelės

Anglijos „Premier“ Lyga

Pir 03-01 Everton 22 : 00 Southampton
Ant 03-02 Manchester City 22 : 00 Wolverhampton …