Ant išvykimo į „Raptors“ ribos esantis L.Kleiza: „Iš šios negatyvios situacijos pasiėmiau gerus dalykus“
L.Kleiza antradienį vėlai vakare sužinos, ar lieka Toronto klube (Fotodiena.lt)
Nuo gruodžio pabaigos Nacionalinėje krepšinio asociacijoje (NBA) nerungtyniavęs Linas Kleiza pluša Lietuvos rinktinės treniruočių stovykloje.
Toronto „Raptors“ ekipos narys antradienį veikiausiai sulauks žinios, jog jam pritaikyta amnestijos taisyklė, kuri reiškia, kad lietuvis tapo laisvuoju agentu bei gali ieškotis naujo klubo. Pats puolėjas kol kas nesureikšmina sklandančių gandų ir laukia, kaip išsispręs situacija su Kanados komanda, o tik tuomet galvos apie ateitį – likti NBA ar traukti į Europą.
– Turbūt esate dabar labai pasiilgęs krepšinio?
– Taip, kažkiek esu. Smagu būti su komandos draugais ir su jais žaisti.
– Kokia jūsų sportinė forma?
– Sportinė forma gera, nes visada ją palaikiau ir nebuvo didelio nuosmukio.
– Ką veikėte po sezono pabaigos?
– Gerai praleidau laiką. Užsiėmiau veikla, nesusijusia su krepšiniu. Tiesiog laisvalaikis.
– Apmaudu, kad taip susiklostė praėjęs sezonas?
– Nėra apmaudu, nors ir norėjosi daugiau žaisti. Negaliu pykti, kadangi gavau visas galimybes visiškai atsistatyti po kelio traumos. Per paskutines 15 rungtynių jie turėjo kitų planų, todėl neturiu jokių blogų dalykų. Iš šios negatyvios situacijos pasiėmiau tik gerus dalykus – sustiprinau koją.
– Trenerio buvo sprendimas neleisti jums žaisti?
– Ne, tiesiog čia buvo generalinio direktoriaus ir trenerio sprendimas. Jie abu bandė išsaugoti darbus ir darė visas tas machinacijas.
– Kokia jūsų ateitis „Raptors“ klube?
– Sužinosime šiandien (Juokiasi).
– Ar yra tikimybė, kad žaisite Europoje?
– Nieko negaliu komentuoti. Kol kas nieko nežinau ir viską parodys laikas. Nenoriu spekuliuoti tokiais dalykais – kai bus aišku, tuomet ir pasikalbėsime.
– Iš arti stebėjote, kaip sekėsi Jonui Valančiūnui. Galite palyginti su pirmuoju savo sezonu NBA?
– Gerai Jonui sekėsi – jis turi savo nišą. NBA mažai „centrų“ ir Jonas puikiai rungtyniavo. Per sezoną Jonas patobulėjo ir geru tempu kyla į viršų.
– Kuo pats padėjote Jonui?
– Kuo aš jam galiu padėti? (Juokiasi). Jauni patarimų vis tiek neklauso.
– Gerai, kad kandidatų sąraše mažiau žaidėjų ir nejaučiamas toks spaudimas?
– Aš niekada per daug į tai nekreipdavau dėmesio. Manau, kad visada Lietuvos rinktinėje yra spaudimas, nes mūsų šalyje krepšinis yra labai svarbus dalykas. Po dviejų nesėkmingų čempionatų žmonės tikisi geresnių rezultatų ir nori pergalių. To ir mes patys norime.
– Kokia jūsų nuomonė apie trenerį Joną Kazlauską?
– Asmeniškai daug nekalbėjome, bet pasiekimai ir darbai kalba patys už save.
