Paratriatlonininkas Ernestas Česonis: „Tokijas beveik ranka pasiekiamas, bet darbo laukia dar nemažai“
Ernestas Česonis | asmeninio archyvo nuotr.
„Buenos dias“ – kaip visada su plačia šypsena sveikinasi Lietuvos paratriatloninkas Ernestas Česonis. Ispaniškai, nes sportininkas jau antrą mėnesį treniruojasi Lanzarotėje, kur ruošiasi kol kas svarbiausiems savo gyvenimo startams – pasaulio paratriatlono serijos etapui Australijoje ir, galiausiai, paralimpinėms žaidynėms Tokijuje.
Ernestas šaltą ir darganą žiemą keičia į palankesnę treniruotėms vietą ir klimatą jau antrus metus. „Iš bėdos ir Lietuvoje galima vieną kitą prasibėgimą daryti, bet kalbame ne apie mėgėjišką, o profesionalų sportą, tad tikrai nesinori peršalti ar pasigauti kokį virusą, susirgti ir taip nubraukti visą iki tol padarytą sunkų darbą“, – sako sportininkas, jau antrus metus būtent žiemą atvykstantis į šią Kanarų salą treniruotėms. – „Aukščiausio lygio sporte pasiteisinimų blogu oru nėra, kas labai nori, randa būdą treniruotis ir siekti rezultatų“.
Tuo ir pats neseniai įsitikino. Lanzarotę kaip tobulą salą triatlono treniruotėms atradę ir daugiau pasaulinio lygio sportininkų. Čia sąlygos tam itin palankios – išvystyti bėgimo ir dviračių takai, viešbutyje – baseinas, jei noriu – visai šalia ir atviras vandenynas. „Visi draugiškai treniruojamės, tokie profesionalai šalia paskatina kaskart padaryti geriau, dar labiau paspausti, kai jau atrodo, nebėra jėgų“, – sako vyras ir pripažįsta, jog čia jis jau įgavo puikią varžybinę formą. Sportininko pasiruošimą ir kasdienį darbą seka treneriai Kęstutis Steponavičius, Vaidas Rimkus, Remigijus Kančys.
„Palaikymą jaučiu visada ir labai didelį. Esu toli nuo namų, be abejo, pasiilgstu šeimos, draugų. Bet aš suprantu, kad tiktai dirbdamas daug ir stipriai tu gali kažką pasiekti, o tam pasiekti geresnių rezultatų, treniruotis reikia ten, kur tam yra palankiausios sąlygos.
Nuo gimimo nuo alkūnės kairės rankos neturintis vyras triatlonu susidomėjo prieš trejus metus, iki tol profesionaliai bėgiojo, žaidė futbolą. „Triatlonas itin įdomi sporto šaka, sujungianti net tris disciplinas į vieną, tad sportininkas turi būti visapusiškas, jei nori pasiekti gerų rezultatų. Nesvarbu, kad varžomės neįgaliųjų lygoje, mūsų rezultatai labai aukšti, dažnai skirtumo tarp sveikųjų ir neįgaliųjų net nematyti.
Iki Tokijo dar toli, tačiau Ernesto sportiniame horizonte – pasaulio serijos varžybos Tasmanijoje, Australijoje. „Tai antras mano startas Tasmanijoje, bet visgi debiutinis. Debiutinis todėl, kad pirmąkart dalyvauju paratriatlono pasaulio serijoje, į kurią patenka tik geriausi pasaulio sportininkai, nes čia duoda daugiausiai kvalifikacijos taškų Tokijo paralimpinėms“, – pasakoja vienintelis lietuvis, besiruošiantis Lietuvai atstovauti būtent triatlono rungtyje. „Tiesa, vienas to pasiekti nebūčiau galėjęs. Finansiškai nuolat padeda draugai, į Australija padės nuvykti E. Švėgžda (UAB „Nostrada“).
Jau birželio pabaigoje paaiškės kandidatai į paralimpines žaidynes. Ernestas nusiteikęs ryžtingai ir tikisi savo pavardę išvysti dalyvių sąraše.
Naujienų portalo sportas.lt informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško sutikimo draudžiama.
