Kopti į Olimpą pradėjusi imtynininkė D.Domikaitytė: „Nelaikau savęs menkesne už olimpines čempiones“ VIDEO (5)
Danutė Domikaitytė l Manto Stankevičiaus nuotr.
„Nesiruošiu sustoti“, – atrodo, su tokiu šūkiu į šiuos metus žengė imtynininkė Danutė Domikaitytė, ketvirtadienio vakarą Romoje vyksiančiose Europos pirmenybėse iškovojusi bronzos medalį svorio kategorijoje iki 68 kilogramų.
Metus D.Domikaitytė pradėjo puikiu startu Švedijoje, kur „Klippan Lady Open 2020“ moterų imtynių turnyre svorio kategorijoje iki 72 kilogramų iškovojo aukso medalį.
Tuomet merginos treneris bijojo Aivaras Kaselis net pabijojo prognozuoti, ką tai galėtų reikšti. „Bijau, ar ne per anksti tokie geri startai“, – šypsojosi treneris.
Tačiau šeštadienį 25-ąjį gimtadienį švęsianti sportininkė visas baimes nuvijo į šalį ir pasipuošė Europos bronza. Pirmajame pirmenybių rate lietuvė įveikė Kadriye Aksoy iš Turkijos, tačiau ketvirtfinalyje nusileido italei Dalmai Canevai. Duris į mažąjį finalą D.Domikaitytei atvėrė būtent italė patekimas į finalą.
Dėl bronzos D.Domikaitytė grūmėsi su 27-erių pasaulio čempionato prizininke ir Europos vicečempione Anna Varmen Schell iš Vokietijos. Lietuvos sportininkė nepaliko vokietei vilčių ir pasiekė pergale įspūdingu rezultatu 9:0.
Tokijo olimpinėms žaidynėms rengiamų sportininkų sąraše nurodoma, kad toks ir buvo planas – Europos pirmenybėse buvo numatyta iškovoti 3-6 vietas.
Pagal šį planą atrankoje į olimpines žaidynes D.Domikaitytė pretenduoja į 1-2 vietą, pasaulio čempionate – 3-10, o Tokijo olimpinėse žaidynėse pozicijų amplitudė kiek didesnė – 3-12 vietos.
„Spaudimas? Manau, kad mano noras yra kur kas didesnis už bet kokį spaudimą, – sportas.lt sakė Šiauliuose sportuojanti D.Domikaitytė. – Jau bandžiau patekti į Rio de Žaneiro olimpines žaidynes. Nepatekau per plauką, tad šiais metais ryžtas ir noras yra nesustabdomas. Treneriai manimi tiki, todėl tikiu ir aš. Nelaikau savęs menkesne už olimpines čempiones – šiuo metu galiu imtyniauti su bet kuo, galiu laimėti prieš bet ką... Bet galiu ir pralaimėti. Kilimas yra apvalus – ir čempionai kartais krenta“.
Iš „dramos“ į imtynes
Prieš pažintį su imtynėmis D.Domikaitytė lankė dramos būrelį... Bet apie tai šnekėti, pasak sportininkės, neverta. Nes drama baigėsi, kuomet Arvydas Krikščiūnas merginą atsivedė į imtynių treniruotes. Sportininkė prisimena, kad pradėjus lankyti imtynių treniruotes galvoje net nebuvo minčių apie olimpines žaidynes.
„Ir, žinote, kai kuriems žmonėms kava yra tarsi narkotikas? Atrodo, kad žmonės negali prabusti be kavos? Tai mano savotišku narkotiku tapo imtynės. Jos man užkabino ir man pasirodė, kad būtent čia galiu labiausiai save atskleisti. Man patiko ir nebuvo jokių abejonių – noriu ar nenoriu“, – sakė imtynininkė.
Ji prisipažino, kad gimti svajonėms apie olimpines žaidynės prireikė laiko.
„O gal tiesiog neįsivaizdavau, kad galėčiau bandyti kopti į šį Olimpo kalną, tačiau bėgo laikas, prasidėjo profesionalios treniruotės su A.Kaseliu ir gimė olimpinė svajonė, – kalbėjo imtynininkė. – Atsiradus šiai svajonei, niekada neturėjau dvejonių. Juk tai mane visada vedė į priekį. Bet čia yra vienas labai svarbus niuansas – kai pajauti, kad gali, svajonė tampa dar didesnė. Ir dabar žinau, kad padarysiu viską, kad ją pasiekčiau“.
Neapsakoma emocija
Pirmą Europos jaunių čempionato bronzos medalį jį iškovojo 2012 metais Lenkijoje. Jau kitais metais jaunimo pirmenybėse ji pasipuošė sidabru. Bronzos medalius imtynininkė iškovojo ir pasaulio jaunimo (2014) ir U23 čempionatuose (2017). Dvejus metus iš eilės Europos čempionatuose iki medalio lietuvei pritrūkdavo vos vieno žingsnio – tekdavo tenkintis penktomis pozicijomis.
Paprašyta įvardyti, jos manymu, svarbiausią, likimą nulėmusią pergalę, sportininkė net nesudvejojo – 2012 Europos jaunių bronza.
„Manau, kad būtent tas medalis man „privertė“ sportuoti iki dabar. Tai buvo paauglystė. Tuomet įvyko lūžis – pajutau, kad aš galiu. Pajutau, kad sunkus darbas duoda vaisių. Negaliu nupasakoti to jausmo, nes aš tiesiog neatsimenu, kaip tai įvyko. Tarsi per miglą. Didžiausias lūžis buvo, kuomet po kovos teisėjas iškėlė į viršų mano ranką, o aš atsisukau į trenerius ir pamačiau jų džiaugsmą... Oi, tuoj susigraudinsiu! Tai būtent tai, sunku pasakyti, kas, bet mane čia ir laiko“.
Sportininkė pasidžiaugė, kad vis rečiau sulaukia klausimų ir pastabų, kad imtynės – nemoteriška.
„Jau tiesiog buvau pavargusi nuo atsakymų, kad vaikinai irgi šoka baletą, – nusijuokė virš dešimt metų su imtynėmis „draugaujanti“ D.Domikaitytė. – Moterys žaidžia futbolą, krepšinį. Kas šiais laikais yra moteriška ir kas ne? Būtų įdomu sužinoti“.
Naujienų portalo sportas.lt informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško sutikimo draudžiama.
