Gerų žinių iš teisėjų sulaukę V.Žala ir S.Jurgelėnas papasakojo, kaip gelbėjo apsivertusį prancūzą R.Chabot
Saulius Jurgelėnas ir Vaidotas Žala | „Agrorodeo“ komandos nuotr.
Saudo Arabijoje vykstančiame Dakaro ralyje antradienį visi likę Lietuvos sportininkai įveikė 9-ąjį etapą. Jų laukė net 886 km distancija. Tiesa, greičio ruožas sudarė tik 410 km. Šį kartą organizatoriai žadėjo ne tik smėlį, bet ir kietą dangą. Pilotai raginti būti atsargūs, nes šiurkšti danga galėjo lengvai pažeisti techniką.
Vaidotas Žala ir jo šturmanas Saulius Jurgelėnas šį greičio ruožą įveikė parodydami 20-ą laiką (+00:25:42), tačiau vėliau teisėjai jiems kompensavo sugaištą laiką ir pakėlė lietuvius į 14-ą poziciją (+00:15:04).
Jau rašėme, kad „Agrorodeo“ komanda trasoje padėjo prieš šį etapą bendroje įskaitoje 15-oje vietoje buvusiam prancūzui Ronanui Chabot, kuris vertėsi su „Toyota“ automobiliu.
Po finišo V.Žala ir S.Jurgelėnas papasakojo apie išgyvenimus šią dieną ir apgailestavo, kad nors važiavo ir atsargiai, tačiau vieną ratą vis tiek pradūrė.
„Velniai, lekia..“, – pamatęs sunkvežimį pasakė V.Žala. „Pradžia buvo akmeninė, lėkėme, lėkėme, lėkėme ir tada siauram serpantine už posūkio – Chabotas ant stogo guli. Jis jau virvę pasiruošęs, tai negi nepadėsi. Užkabino, atvertėme ant ratų, galvojau pasitrauks, bet žiūrime, kad jis be rato. Pareguliavo, atbulomis išvairavome, užkilome į kalną, bet tada pavijo Kamaz‘as, praleidome jį ir varėme dulkėse. Atvažiavome į neutralizaciją, po jos norėjau greitėti ir lenkti, bet tose dulkėse – pukšt vienas ratas. Minus viena padanga. O daugiau tai kaip ir be nuotykių. Ruožas greitas, bet daug akmenų, nesidraskėme, nenorėjau ratų prapilti. Labai daug tiesiųjų, tie akmeniniai pradžioje aštrūs buvo.. Vietomis kolegos aštriai varė, mažylį taip gaila laužyti, o šiaip – viskas gerai“.
„Diena neprailgo, bet kad ir kaip saugojomės, vis tiek vieną ratą prapylėme. Pirmi akmenynai buvo žiauroki. Vaido nereikėjo raminti, nes ramiai važiavo. Pirmas apraminimas buvo tada, kai Chabotas išsitaškęs buvo, kur visiškas akmenynas, šlaitai dideli. Atrodė – apversime ir jis pasitrauks, bet kai apvertėme, žiūrime, kad vienas priekinis ratas ant stabdžių šlangučių makaluojasi. Teko važiuoti atgal, apvažinėti visą kalną, praleidome keletą automobilių į priekį. Vėliau pasivijo Kamaz‘as, tie tai bepročiai važiuoja.. Kalbėjau per neutralizaciją, tai sako – ką man leidžiama upės vagomis 140 km/h važiuoti, tai ir važiuoju. Panašiai turbūt bandė važiuoti ir kai kurie automobiliai. Tokių pavojingų vietų tikrai buvo daug, turėjome net kelis ryškius pavyzdžius kaip gali būti, todėl saugojome savo mažylį“, – kalbėjo S.Jurgelėnas.
– Rytoj laukia maratono diena, kai liksite be mechanikų. Nebijote su mažyliu? Vis tiek naujas daiktas, dar mažai pažįstamas.
– Kažkada buvo ir „bitutė“ nauja ir „kamanė“ – nieko tokio, matę mes tų maratonų.
Agrorodeo Dakar SS9 finiše. #iGo2Dakar
Posted by iGo2Dakar on Tuesday, January 14, 2020
Naujienų portalo sportas.lt informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško sutikimo draudžiama.
