S.Maslobojevas: apie „dėjimą“ ant sporto, ramybės paieškas, 205 centimetrus ir svarbią gyvenimo pamoką (5)
Sergejus Maslobojevas l Manto Stankevičiaus nuotr.
„Tai buvo saviugdos treniruotė, – nusišypsojo „Glory“ organizacijos kovotojas Sergejus Maslobojevas. – Pastarieji keli mėnesiai buvo labai įtempti... Ir jokių varžybų aš visiškai nenorėjau“.
Gruodžio 7 dieną Lietuvos kovotojas Kinijoje turėjo susikauti su jau pažįstamu varžovu – Fraseriu Weightmanu iš Didžiosios Britanijos. Tačiau likus vos savaitei iki kovos S.Maslobojevas sulaukė žinios, kad varžovas negalės dalyvauti „Glory 73“ turnyre.
„Mano gyvenime nėra žodžio „Palauk“, – priminė S.Maslobojevas. – Buvo paskelbta data, todėl intensyviai jai rengiausi. O saviugda buvo tame, kad nebuvo nei jėgų, nei motyvacijos. Jau buvo prasidėjusi visiška apatija dėl pervargimo. Sportas manęs nedžiugino. Visko buvo per daug, trūko laiko sau ir poilsio“.
Kai sužinojo, kad kova, kuriai buvo rengtasi, neįvyks, S.Maslobojevas pradėjo „piktybiškai“ ilsėtis.
„Per porą savaičių apsilankiau vos keliose treniruotėse su kineziterapeute, – prisipažino kovotojas. – Ir viskas. Visiškai „dėjau“ ant sporto. Laukiau, kada išvažiuosiu į Klaipėdą – lakioji mano vaizduotė kūrė vaizdus, kaip nuvažiuosiu į vienkiemį, tyliai ir ramiai ten pasibūsiu gamtoje, gryname ore. Tikėjausi, kad pavyks pailsėti, atsigauti. Bet, pasirodo, ne ten buvo laimė... Net nesugebėjau atsivalgyti. Valgiau nesveikai, nevengiau nei majonezo, nei kitų blogybių, bet organizmas persivalgyti neleido. Suvalgydavau, ką turėdavau lėkštėje, ir norėdavau pakilti nuo stalo. Net nesuprasdavau, kas darosi – juk taip norėjau prisiryti“.
O išsvajotosios ramybės S.Maslobojevas taip pat nerado: „Oras buvo šlykštus, lauke išbūti neįmanoma – sėdi namuose, kuriuose krebžda giminės“.
„Tai buvo nuolatinis balaganas... Chaosas. Taip „atidirbau“ su giminėmis Kalėdas ir man prasidėjo nervinis tikas, – pasakojo S.Maslobojevas. – Jau drebėjau, nes norėjau pabėgti“.
Naujųjų metų išvakarėse sportininkas su šeima išvyko į Druskininkus – dar viena viltis pailsėti.
„Smagūs apartamentai, grynas oras... Bet su savimi neturėjome vėžimėlio. Turime Klaipėdoje, turime Vilniuje, bet su savimi neturėjome, nes visa automobilio bagažinė buvo užkrauta trims savaitėms. Tad nei pavaikščiojome su „lialiumi“, nei ką pamatėme, – toliau dėstė S.Maslobojevas. – Prasėdėjome kambaryje su dviem vaikais. Antrą dieną aš tiesiog neištvėriau, pasiėmiau „Playstation“ iš bagažinės, kurį sūnui atnešė Kalėdų Senelis, ir dėjome žaidimų. Tiesiog taip“.
Pirmą kartą per dvejus metus S.Maslobojevas leido sau skirti beveik mėnesį poilsiui, kurio taip ir nerado.
„Fiziškai tonusą praradau, kūnas, galbūt, pailsėjo, bet morališkai atsigauti nespėjau. Jaučiausi pervargęs tarsi pasirengimo kovai metu, bet šiek tiek kitaip, – kalbėjo kovotojas. – Pasirengimo metu atrodo, kad galva ir stuburas yra kietas, užtaisytas, bet raumenynas pervargęs. O dabar atrodo, kad raumenynas laikosi normaliai, o galva ir stuburas – blevyzga kažkokia. Bet mes vėl grįžome prie darbų, nes po naujų metų sužinojome, kad laukia kova“.
Vertas varžovas
32-ų „Sparta Fight Gym“ kovotojas vasario 29-ą dieną Utrechte, „Glory 75“ ringe, turėtų susikauti su buvusiu sunkiasvoriu Roeliu Mannaartu (25-2), kuriam tai bus debiutas svorio kategorijoje iki 95 kilogramų.
„Glory“ išsakiau vieną norą: noriu apie nieką kitą negalvoti, tik apie sportą, noriu tobulėti ir kovoti – yra kova, iškart siūlot, o aš per daug nieko nenagrinėju nei priešininko, nei datų. Tiesiog iš organizacijos laukiu, kada jie pasakys, ir tiek, – sulaukęs klausimo, ar nevertėjo dar kiek luktelėti, pabandyti pailsėti, kalbėjo S.Maslobojevas. – O pagrindinė sąlyga – ne trumpesnis nei penkių savaičių laikotarpis pasirengimui, kad galėčiau deramai pasiruošti“.
Kovotojas prisipažino, kad geriausias poilsis jam dabar – išvykimas į varžybas. „Pabūnu kelias dienas viešbutyje, sudalyvauju spaudos konferencijoje, svėrimuose, bet nebūna jokio triukšmo, jokio balagano, jokių skubių reikalų. Visa tai vyksta mano „atsistatymo“ savaitėje, todėl daug miegu, paskaitau knygą ir nejaučiu jokio streso, niekas manęs neerzina. Taip pailsiu“.
Savo būsimo varžovo Lietuvos kovotojas kol kas dar nenagrinėjo, tik žino, kad teks kautis su buvusiu sunkiasvoriu, Japonijoje laimėjusiu K-1 „Grand Prix“ turnyrą.
„Jeigu laimėjo „Grand Prix“ Japonijoje ir jau yra „Glory“, reiškiasi, ne lepšis. Tai reiškia, kad jis yra vertas būti tarp stipriausių. Kitaip ir būti negali. O daugiau kol kas nieko nežinome. Kai prasidės pagrindinis pasirengimas, treneris Andrius Šipaila surinks informaciją ir tuomet bandysime treniruotėse darbuotis pagal varžovo stilių“, – kalbėjo S.Maslobojevas.
Tobulumui nėra ribų
Išgirdęs klausimą, koks pats norėtų būti artėjančioje kovoje, S.Maslobojevas susimąstė.
„Prieš Egidijaus Kavaliausko kovą dėl pasaulio bokso čempiono titulo ilgai nagrinėjau jo varžovą – Terence’ą Crawfordą. Tai yra labai protingas kovotojas. Jo stilius man patiko ir, manau, man yra tinkamas. T.Crawfordas sugeba nuolat keisti „žaidimo“ planą. Jis yra mąstantis kovotojas. Į ringą jis nežengia turėdamas tik vieną planą. Kovos eigoje jis viską gali pakeisti pagal priešininką. Tai jis pademonstravo ir kovoje su Egiu“.
Pasak S.Maslobojevo, tai galima būtų pritaikyti ir kikbokso kovoje: pirmajame raunde – labai atsargi žvalgyba. „Jeigu matai, kad priešininkas yra agresyvus, bandai jo agresiją numalšinti savo agresija. Situacijai stabilizavus reikia stebėti ir ieškoti spragų bei didinti tempą. O trečiajame raunde beliks atiduoti visą save“, – aiškino kovotojas.
Jis prisipažino, kad karjeroje dar nebuvo nė vienos kovos, po kurios būtų savimi labai patenkintas. „Dešimties balų verta kova? Tokios dar nebuvo. Ne. Tuo man ir patinka šis sportas – tu visada gali geriau. Visada. Esu tikras, kad senoji frazė „Tobulumui ribų nėra“ man labai tinka. Gali atidirbti vieną, antrą ar trečią veiksmą salėje iki labai aukšto lygio, bet kovoje sugebėsi pademonstruoti tik vieną, kitos, galbūt, nesigaus. Bet technika, kurią „užfiksavai“ jau gali įsirašyti į savo arsenalą. Kitoje kovoje ją realizuoti tau pavyks kur kas lengviau. Pavyzdžiui, pastaruoju metu man pradėjo „eiti“ smūgis keliu. Tai tarsi pasidarė mano koziris. Supratau, kad privalau jį šlifuoti. Treniruotėse porose mes jo visiškai neatidirbinėjame, nes jis yra labai pavojingas. Pradėjau šokinėti į orą, kad galėčiau pajausti, kada galiu iššokti, kada būtų galima pataikyti“.
Treniruočių metu S.Maslobojevo kelis šuolio metu gali siekti 205 centimetrų aukštį.
Nenori skubėti
„Galimybės bei surinkta komanda – apie tai labai ilgai svajojau, – teigia S.Maslobojevas. – Kartais pasižiūriu į jaunimą, kurie tik pradėję sportuoti jau zyzia. Pagalvoju, kad jie net nesuvokia, ką jie turi šiai dienai. Tai, nuo ko aš pradėjau, ir tai, kur dabar esu… Žemė ir dangus? Šis posakis čia nublanksta. Nėra apibūdinimo, kuris tiktų šioje situacijoje“.
S.Maslobojevas susimąstė, kai išgirdo klausimą, ar nebijo, kad pritrūks laiko karjeroje pasiekti tai, apie ką svajoja.
„Gali būti… Bet ir skubėti aš nenoriu, – sakė jis. – Galbūt, laiko pritrūks, galbūt, jausiu, kad nespėjau savęs realizuoti. Bet gal būtų kur kas baisiau save graužti, kad skubėjau, kad nesulaukiau tinkamo laiko, nesubrendau ir padariau klaidą. Man nepatinka lipti ant to paties grėblio daug kartų. Vieną kartą aš jau esu paskubėjęs“.
Kovotojas prisiminė 2015-ųjų vasarą, kuomet vyko kovoti į Kiniją. „Važiavau be trenerio ir visiškai nepasiruošęs kovai. Tiesiog reikėjo pinigų. Atidirbinėjau techniką, bet nebuvo nei ištvermės, nei greičio, nei sprogstamosios jėgos. Tiesiog pritrūkau pinigų ir nusprendžiau sukovoti“, – pasakojo jis.
Kovą S.Maslobojevas pralaimėjo, nes ringe priėmė per daug skubotus sprendimus – paskutinėmis dvikovos sekundėmis jis prasileido labai stiprų smūgį, po kurio nugalėtoju buvo paskelbtas ukrainietis Romanas Kryklia – dabartinis ONE organizacijos pasaulio čempionas.
„Buvau be trenerio... O dabar turiu komandą, kuria pasitikiu. Žinau, kad kovosiu tik kartu su jais. Man nereikia kitų žmonių. Jeigu aš pralaimėsiu su jais, žinosiu, kad kažką padariau blogai. Važiuoti kažkur, nes dega subinė? Daugiau niekada. Netgi, jei būčiau tuomet laimėjęs, daugiau to niekada nedarysiu. Tai buvo man labai gera pamoka... Gal ir gerai, kad nelaimėjau. Bijau, kad būčiau per daug geros nuomonės apie save. Būčiau manęs, kad galiu kovoti aukščiausio lygio turnyruose be jokio pasirengimo“.
Naujienų portalo sportas.lt informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško sutikimo draudžiama.
