Kazachstane apsisprendęs rinktinės saugas M.Kuklys: „Noriu padėti augti Lietuvos futbolui“ (6)
Mantas Kuklys l Manto Stankevičiaus nuotr.
„Štai kiek aš praleidau vaikystėje“, – atsiduso Lietuvos futbolo rinktinės žaidėjas Mantas Kuklys individualioje treniruotėje Šiauliuose kartu su Domantu Šimkumi ir „Futbolo Pro“ treneriais Dariumi Jankausku ir Ernestu Pilypu.
„Tikrai turiu prisipažinti, kad vaikystėje labai daug nebuvo išmokta, – po treniruotės sportas.lt sakė Kazachstane praėjusį sezoną rungtyniavęs saugas. – Ypač jeigu kalbėsime apie techninius pratimus. Klaidinančių judesių kombinacijų panaudojimas pratimuose su kamuoliu – tai man yra nauja. Įsivaizduokite, aš atlieku klaidinantį judesį aikštėje ir nežinau, ką toliau man reikia daryti... Tiesiog daugiau nesugebu, nes apie tai niekada nežinojau“.
Šiauliuose augęs 32-ų saugas teigia, kad neretai komandose yra sprendžiami taktiniai klausimai, tačiau netgi kalbant apie šalies nacionalinę rinktinę nereikėtų pamiršti, kad didžiausia problema yra žaidėjų techninė bazė.
„Vaikystėje to neturėjome... Manęs treneris to nemokino, į šias savybes nebuvo kreipiama dėmesio, – kalbėjo M.Kuklys. – Tai pasimato ir mūsų rinktinės žaidime. Paprastame perdavime, elementariame kamuolio stabdyme, ar paprastame driblinge mums trūksta įgūdžių“.
„Paspaustas mygtukas“
Kalbėdamas su sportas.lt futbolininkas prisipažino, kad visai neseniai suprato, kad baigęs karjerą norėtų išbandyti save trenerio pozicijoje. Pirmasis žingsnis jau žengtas – pradėti lankyti trenerių kursai.
„Iki trisdešimties nuolat kartodavau, kad nenorėčiau treniruoti, – sakė Taldykorgano „Zhetysu“ klubo garbę gynęs M.Kuklys. – Tačiau žaisdamas Kazachstane pamačiau treniruočių pliusus ir minusus. Nežinau, kas nutiko, bet pajaučiau, kad labai noriu būti treneris. Per metus pasikeitė mano nuomonė apie trenerio darbą. Pradėjau viską stebėti kiek kitaip. Netgi galvojau, kaip viską daryčiau kitaip aikštėje. Pradėjo galvoje mintys suktis, kokį savo komandos žaidimą norėčiau matyti“.
M.Kuklys neslepia – šio lūžio net ir pats nesitikėjo. „Tiesiog buvo nuspaustas kažkoks mygtukas. Manau, kad tai reiškia, kad noriu likti futbole visą gyvenimą, – sakė jis. – Noriu padėti Lietuvos futbolui eiti į priekį, nes tikrai matau daug trūkumų. Reikia daug ko mokytis, bet esu tam pasiryžęs“.
Kazachstane saugas teigė sužinojęs labai daug naujų taktinių dalykų. „Bet mūsų treneris buvo ganėtinai griežtas, todėl pamačiau, kaip aš tikrai nesielgčiau su savo žaidėjais. Buvo taikomos įvairiausios piniginės baudos. Manau, kad viską buvo galima spręsti kiek kitaip, – kalbėjo M.Kuklys. – Visa ta aplinka mane privertė susimąstyti, supratau, kad norėčiau ir galėčiau būti treneris“.
„Arčiau šeimos“
Ryžtas tapti treneriu anaiptol dar nereiškia, kad M.Kuklys baigia žaidėjo karjerą. Nepratęsęs sutarties su „Zhetysu“ komanda futbolininkas dairosi naujos ekipos. „Ir manęs neretai klausia, ar sugrįžčiau į Šiaulius, – nusijuokia M.Kuklys. – O kodėl gi ne? Manau, kad klubas žengia tinkama linkme, jis turi puikaus jaunimo ir neskubėdamas gali grįžti į A lygą. Gal vieną dieną atsidursiu Šiauliuose, gal Vilniuje, o gal kitame Lietuvos mieste. Niekada nesakau „ne“, nes gyvenime esu matęs ne vieną pavyzdį žmonių, kurie nuolat kartodavo „ne“ ir gaudavo skaudžias likimo pamokas“.
Šiuo metu futbolininkas gyvena Vilniuje ir ieško naujos karjeros stotelės. „Yra keli variantai, bet noriu kiek pailsėti, o sausio mėnesį jau žiūrėsiu, kur pakryps karjera, – kalbėjo futbolininkas. – Su „Zhetysu“ išsiskyrėme draugiškai. Mano manymu, užsisėdėti vienoje vietoje nėra gerai, nes žinau, kad keičiant aplinką atsiranda papildoma motyvacija dar kažką įrodyti. Todėl man atrodo, kad pokyčiai visuomet yra tik į naudą“.
Prioritetą M.Kuklys sakė teiksiąs klubams, kuriuose žaidžiant būtų galima lengvai susisiekti su šeima. „Tarkime, Kipras, į kurį yra tiesioginis skrydis iš Vilniaus, todėl šeimai nebūtų sudėtinga atkeliauti, – dėstė futbolininkas. – Kazachstanas? Nuo tašo A iki taško B kelionė trukdavo 14-16 valandų. Žmonai su dviem vaikais tai tikrai nebūdavo lengva. Norėčiau šeimą matyti dažniau. Sūnui – septyneri, dukrai – ketveri. Matau, kaip formuojasi jų charakteriai, pastebiu, kad žmonai yra sunku viską suvaldyti. Todėl noriu kiek įmanoma geriau atlikti savo tėčio pareigą ir būti šalia“.
Šis sezonas saugui buvo kiek neįprastas. Daug kalbų sukėlė ir „galvos“ trauma. „Tik pranešiau apie tai feisbuke ir visi pradėjo galvoti, kad mirštu, – nusišypsojo M.Kuklys. – Gal kiek per stipriai pajuokavau. Turėjau problemų su pusiausvyros aparatu, tačiau dabar jau viskas tvarkoje, esu laimingas, kad pavyko pasveikti. Netrukus jau kibsiu darbuotis“.
Savo karjerą 2006-aisiais M.Kuklys pradėjo Šiauliuose, vėliau persikėlė į Belgiją, o po dvejų metų grįžo į Lietuvą, kur šešerius metus gynė Vilniaus „Žalgirio“ garbę. 2018-aisiais jis išvyko į Kazachtaną. Nuo 2012-ųjų M.Kuklys yra nacionalinės rinktinės žaidėjas.
Vaizdo siužetas apie M.Kuklio ir D.Šimkaus treniruotę Šiauliuose:
Naujienų portalo sportas.lt informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško sutikimo draudžiama.
