Vilties neprarandantis pasaulio čempionas H.Žustautas: „Tikimybė, kad pateksime į olimpines žaidynes – 1 proc.“
Henrikas Žustautas l Manto Stankevičiaus nuotr.
„Nei aš, nei Ilja neturime jokio tarptautinio medalio kilometro distancijoje, – priminė kanojininkas, pasaulio čempionas sprinto rungtyje Henrikas Žustautas. – Tai abu tokie „lūzeriai“ bandome kažką įrodyti“.
Dvejus metus kartu irkluojantys olimpinę distanciją – kilometrą – H.Žustautas ir Ilja Davidovskis nėra patenkinti prabėgusiu sezonu – varginanti nacionalinė atranka, diskvalifikacija pasaulio taurės etape, nusisukusi sėkmė Europos žaidynėse.
„Todėl Lietuvos čempionate parodėme savo pyktį, – sakė net šešis aukso medalius pirmenybėse iškovojęs H.Žustautas. – Sutarėme, kad bandysime įrodyti, kad esame stipriausi. Laimėjome daug rungčių, kad niekam nekiltų abejonės, ar yra reikalingos papildomos atrankos į pasaulio čempionatą“.
Į Vengrijoje vykusį pasaulio čempionatą įgula atvažiavo su pačiais aukščiausiais lūkesčiais.
„Pagrindinis tikslas – kelialapis į Tokijo olimpines žaidynes dvivietei kanojai, – sportas.lt sakė H.Žustautas. – Tačiau iki jo mums buvo labai toli. Atrodo, buvome tikrai neblogai pasirengę, bet... Gal ne mūsų diena buvo! Atvirai? Visas dvivietės sezonas buvo apgailėtinas. Nors, atrodo, stipriai dirbome, bet, kaip mūsų treneris sako, nepaėjo“.
Po pirmenybių pusfinalio, kuriame lietuvių įgula buvo diskvalifikuota, vienoje kanojoje sėdintys vaikinai neturėjo, ką vienas kitam ir pasakyti.
„Sėdau į vienvietę ir iširklavau... Norėjau tiesiog pravėdinti galvą. Be to, po poros dienų manęs laukė 200 metrų distancija“ – pasakojo neolimpinėje rungtyje triumfavęs ir aukso medaliu pasipuošęs sportininkas. – Grįžome vakare į kambarį ir pasijuokėme. O ką daugiau belieka daryti? Rezultato jau tą dieną nebūtume pakeitę. Pakalbėjome, kad reikia rimtai rengtis pavasariui. Per vakarą sudėliojome artėjančio sezono planus. O vienvietėje man pykčio užteko... Susprogau. Pasaulio čempionato 200 metrų finalas – vienintelis plaukimas, kuriuo esu patenkintas“.
H.Žustautas juokauja, kad turi ir jaunimo aukso medalį, ir suaugusiųjų – trūksta tik olimpinio.
„Konkurencija milžiniška, o kelialapio į žaidynes neturime, – konstatavo kanojininkas. – Pavasarį galima bus kovoti dėl vienos vienintelės likusios vietos europiečiams. Yra šansų. Visada sakau, kol nekirstas finišas, tol šansas yra. Tereikia dirbti. Yra 1 proc. tikimybė, kad pateksime į olimpines žaidynes. Reikia bandyti kabintis į tą vietą“.
Rio de Žaneiro olimpinių žaidynių dalyvis teigė prieš trejus metus net nesupratęs, kokios svarbos varžybos tai yra. „Atrodė tarsi eilinės varžybos, o dabar jau esu subrendęs, žinau, kiek daug ir kaip sunkiai reikia dirbti dėl vietos ten, – kalbėjo 25-erių sportininkas. – Bandysime. Ieškome recepto, bandome kažką keisti treniruočių procese. Nes niekas nepasikeis, rezultatai negerės, jei nuolat darysime tą patį“.
Visas pokalbis su H.Žustautu – vaizdo siužete:
Naujienų portalo sportas.lt informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško sutikimo draudžiama.
