Kas, kaip ir kodėl? A.Lifšicas – apie L.Urbonavičiaus debiutą ir pasiruošimą „ARES FC“, geresnį pasiūlymą nei įprasta UFC naujokų sutartis, MMA verslo modelį ir kovas prieš „maišus“ (5)
Alfredas Lifšicas ir Laurynas Urbonavičius | asmeninio archyvo nuotr.
Vilnius – Ryga – Paryžius – Dakaras, toks maršrutas ateinantį pirmadienį laukia vieno geriausio Lietuvos MMA kovotojo 31-erių metų Lauryno „Kapitonas Lietuva“ Urbonavičiaus (12-1) ir jo trenerio Alfredo Lifšico.
Tada poilsio ir žiniasklaidos dienos, atvira treniruotė, svėrimai, o jau šeštadienį L.Urbonavičius žengs į narvą naujoje ir itin ambicingoje Europos žiniasklaidos gigantės „Vivendi“ kuriamoje „ARES FC“ organizacijoje.
Pagrindinėje vakaro kovoje L.Urbonavičius susikaus su 36-erių metų brazilu Ildemaru „Marajo“ Alcantara (26-13) ir bandys pratęsti savo pergalių seriją iki septynių bei galbūt net užsitikrinti galimybę jau artimiausiu metu kovoti dėl „ARES FC“ organizacijos čempiono diržo.
Kaip nutiko, kad Prancūzijos-Afrikos MMA organizacija į savo pirmo turnyro Dakare (Senegalas) pagrindinę kovą pakvietė lietuvį?
„Jau kurį laiką kontaktavau su „MMA Factory Paris“ klubo treneriu Fernando Lopezu, kuris dirba su kylančiomis UFC žvaigždėmis Francisu Ngannou bei Cirylu Gane'u bei taip pat tapo „ARES FC“ organizacijos vadybininku ir organizuoja kovas. Jau anksčiau su juo bendravome dėl kelių klausimų, intensyviau kalbėtis pradėjome todėl, kad F.Lopezas norėjo L.Urbonavičių pasikviesti kaip treniruočių partnerį F.Ngannou, kuomet jis ruošėsi kovoti prieš Cainą Velasquezą. Visgi tada Laurynas turėjo traumą ir nesigavo jam išvykti pas jį.
Po kiek laiko „WhatsApp“ programėlėje pamačiau, kad yra pasiūlymas – ar nenorime „ARES FC“ organizacijoje kovoti prieš 43-ejų metų UFC veteraną Mattą Hamillą, kuris yra nugalėjęs du UFC čempionus, o vieną iš jų – tik jis vienas. Kalbu apie M.Hamillo pergalę prieš J.Jonesą, bet žinoma, juokais (M.Hamillui pergalė įskaityta dėl nelegalių J.Joneso smūgių alkūnėmis, – aut. past.). Visgi jau po kelių savaičių M.Hamillas pasitraukė, nes karjeros pabaigoje norėjo lengvesnės kovos. Jam iškritus, sulaukėme pasiūlymo kovoti prieš 39-erių metų brazilą Rafaelį Cavalcante, tačiau po kiek laiko jis patyrė peties traumą. Tada gavau maždaug 20 įvairių varžovų pasiūlymų, bet daug kas atsisakinėjo kovoti su Laurynu dėl įvairių priežasčių. Galų gale pavyko pasiekti susitarimą su 36-erių metų brazilu I.Alcantara“, – apie pasiūlymus kalbėjo A.Lifšicas
Besikeičiantys varžovai koregavo ir treniruočių stovyklą, kuri šį kartą buvo kiek neįprastai ilga.
„Įprastai treniruočių stovykla būna intensyvi ir trunka apie du mėnesius, bet šį kartą ji buvo ištempta ir ilgesnė. Turėjome ir poilsio, nes kai liepos mėnesį sužinojome apie dalyvavimą, tai ir pradėjome dirbti ties šia kova. Žinoma, kažkiek taktinis pasiruošimas skiriasi dėl kiekvieno varžovo atskirai: kai davė pirmą varžovą M.Hamillą, tai veide atsirado šypsena, nežinojau, kuo ten jis dabar užsiima. Jis buvo geras imtynininkas prieš 20 metų, bet tai buvo seniai. Dabartinis varžovas I.Alcantara yra kairiarankis, todėl automatiškai žiūrėjome, kaip kontratakuoti kairiarankį stovėsenoje ir kitus taktinius momentus prieš tokio tipo kovotojus“, – pasakojo A.Lifšicas.
Apie tai, kad „ARES FC“ ir „Vivendi“ grupės ambicijos yra milžiniškos rašė ir vienas žinomiausių JAV MMA portalų „MMA Junkie“, kuriame jau minėtas F.Lopezas atskleidė, kad jie turi tikslą padaryti „ARES FC“ Prancūzijos ir Afrikos talentų kalve, kuri ugdytų kovotojus, galinčius vėliau pasirodyti ir UFC.
Apie didelius „ARES FC“ planus kalbėjo ir A.Lifšicas, kuris teigė, kad finansiniu požiūriu – tai viena iš daugiausiai lėšų skiriančių organizacijų Europoje.
„Jau pačiu pirmuoju pasiūlymu sąlygos buvo duotos kur kas geresnės nei ta pati UFC duoda savo naujiems kovotojams. Logiškai mąstai ir supranti, kad nėra čia ko spardytis ir derėtis. Taip pat mes kontrakte turime išlygą, kad jeigu Laurynas taptų „ARES FC“ organizacijos čempionu, tuomet į UFC galime išeiti kada tik norime ir kontraktas mūsų nevaržys“, – kalbėjo A.Lifščicas.
Tiek pas L.Urbonavičių į Lietuvą, tiek ir pas jo varžovą I.Alcantara į Braziliją, „ARES FC“ atsiuntė visą filmavimo komanda, kuri gyveno geriausiuose viešbučiuose ir net kelias dienas vykdė filmavimo darbus reklaminiams klipams. Negana to, pirmame turnyre Senegale kovos įvairiausių šalių atletai iš Brazilijos, Prancūzijos, Suomijos, Rusijos, Lenkijos, Kinijos, JAV, Meksikos ar Šveicarijos, o tai reiškia ir nemažus logistikos kaštus.
„ARES FC“ kovotojų atlyginimai yra vieni geriausių Europoje. Rusijoje yra įkurta ACA („Absolute Championship Akhmat“) organizacija, kurioje yra skiriamos tikrai beprotiškos sumos, tačiau jeigu žiūrėti iš verslo pusės, tai ACA remia Rusijos politikai, todėl nelabai ir galėtume į ją žiūrėti kaip į verslo organizaciją.
Su kitomis organizacijomis, kurios pas mus čia skelbiasi, kad yra didžiausios Europoje, net negalime lyginti. Pati „Vivendi“ korporacija yra didžiulė, jų planas yra turnyrus leisti per jų pačių televiziją, nes iš bilietų jie bent šiam momentui neplanuoja užsidirbti – į pirmą turnyrą Dakare bilietai kainuoja po 4,5 dolerio, tai nors ir parduosi visą areną, bet neatpirksi net Lauryno kovos“ – pasakojo A.Lifšicas.
L.Urbonavičiaus laukia sunki savaitė, kurią vainikuos svarbiausia karjeros kova. A.Lifšico teigimu, didelių treniruočių nuvykus jau nebus, tačiau reikės ne tik vyniotis rankšluosčiais ir mažinti svorį, bet ir taikytis prie vėlyvo kovos laiko.
„Visą tą savaitę Dakare darysime lengvas treniruotes, apšilimus, penkis raundus po penkias minutes. Svarbus momentas, kad mūsų kova vyks gana vėlai, Lietuvos laiku apie pirmą valandą nakties, todėl stengsimės daryti treniruotes tuo pačiu metu, todėl vėliau eisime miegoti ir vėliau kelsimės, kad kovos dieną ir kovos valandą Laurynas nebūtų apsimiegojęs“, – sakė A.Lifšicas.
Jau net pats A.Lifšicas sunkiai prisimena tikslią datą, kada jis pradėjo dirbti su L.Urbonavičiumi, tačiau šiek tiek pagalvojęs prisiminė, kad tai buvo maždaug 2014 metų vasara. Kartu jie praleido jau penkerius metus, per kuriuos nuosekliai kopė ir vis dar kopia į viršūnę.
Kokiomis savybėmis L.Urbonavičius išsiskiria narve?
„Negalėčiau išskirti vienos geriausios Lauryno savybės narve, galbūt galėčiau išskirti charakterį, jis užsispyręs, siekia savo tikslo, o iš to ir susideda viskas kita“, – sakė A.Lifščicas.
Per tuos metus L.Urbonavičius su A.Lifšicu patyrė tik vieną pralaimėjimą, kai 2017 metų kovą „Magnum FC“ organizacijos turnyre trečiame raunde lietuvį trikampiu smaugimo veiksmu nugalėjo serbas Vladimiras Filipovičius.
Ar tas pralaimėjimas pakoregavo Lauryno karjeros kryptį?
„Gali visaip galvoti, bet pats labai smarkiai apie tą momentą negalvojau. Aišku, kas be ko, tai nėra smagus ir žiūrint į kovų rekordą – 12-1 – tas pralaimėjimas nesižiūri smagiai. Visgi tai buvo šiokia tokia pamoka Laurynui, kad kartais reikia labiau manęs pasiklausyti ir čia net neliečiant kovinio sporto reikalų. Jis supras, apie ką aš kalbu. Tai pamoko ir tiesiog judi toliau ir tobulėji. Tas turnyras apskritai buvo tragedija, tačiau tai buvo seniai ir paliekame tai praeityje“, – sakė A.Lifšicas.
Treneriui dar kartą gerokai turėjo pakilti pulsas, kai L.Urbonavičius „ValeTudo Fight Night 7“ turnyre Vilniuje susitiko su pajėgiu kroatu Matejumi Batiničiumi. A.Lifšico auklėtinis antrojo raundo pradžioje praleido stiprų M.Batiničiaus smūgį, po kurio krito ant žemės. Visgi tada, audringai sirgalių palaikomas L.Urbonavičius, sugebėjo atsistoti, o jau netrukus perėjo į parterį, kuriame talžė varžovą bei galiausiai pagriebė jo kaklą ir atlikęs smaugimą iškovojo fantastišką pergalę.
„Kai Vilniuje organizavome turnyrą ir Laurynas kovojo prieš M.Batiničių praleido stiprų smūgį, buvo sunku tikėtis, kad tada gali tą kovą laimėti. Bet laimėjo. Prieš kovą visada tikiesi švęsti pergalę, nes jeigu nesitikėtum, tu net neitum į tą kovą – koks tada tikslas?“, – samprotavo A.Lifšicas.
A.Lifšicui ir L.Urbonavičiui ne kartą teko atmesti įvairius pasiūlymus kovoti dėl labai paprastos priežasties – varžovas būdavo kur kas silpnesnis ir ta kova naudos neduotų ne tik piniginiu atžvilgiu, tačiau ir nepadėtų karjerai.
Treneris pažymėjo, kad silpnesni varžovai yra būtini, tačiau tik karjeros pradžioje – taip jau veikia visas šis verslas. Visgi jeigu per ilgai kovosi su prastus kovų rekordus savo sąskaitoje turinčiais varžovais, tavo karjera atsidurs aklavietėje.
„Matau komentarus socialiniuose tinkluose apie tai, kad lietuviams, ypač bokso kovoms, atveža „maišus“, bet niekas garsiai apie tuos dalykus nekalba.
Patirtį reikia pradėti kaupti mėgėjų kovose, kur tas rezultatas nėra svarbus. Perėjus į profesionalus, pirmos 5-6 MMA kovos turėtų būti su silpnesniais varžovais, nes reikia įsivažiuoti, priprasti prie publikos ir t.t. Vėliau, nuo penktos ar šeštos kovos, jau turėtų tavo varžovai būti panašaus lygio ir turėti tiek pat ar net šiek tiek daugiau patirties, nes kitu atveju... Yra toks vienas Latvijos sportininkas, kuris pradėjo kovoti panašiu metu kaip ir Laurynas ir lygtais iki šiol yra nenugalėtas – jo pirmi penki varžovai buvo visiški mėgėjai, o tada penki labai silpni varžovai. Nepaisant to, kad jis yra iškovojęs 10-11 pergalių ir nepatyręs pralaimėjimo, bet niekam nėra įdomus, nes nėra patikrintas realioje kovoje. Jeigu nuo penktos kovos tavo varžovai nėra tavo lygmens, tuomet apie kažkokį karjeros kilimą gali negalvoti. Jeigu tavo kovų rekordas Europoje jau yra pagadintas pralaimėjimais (12-5, 12-6 ar 12-7), tai iš esmės jau visiškai nesvarbu kur kovoti, nes jeigu nesugebėjai patekti į vieną iš pagrindinių organizacijų, tavo karjera žlugusi.
Kas liečia profesionalų boksą – ten skaičiai dar įspūdingesni ir jiems reikia 15 ar 20 pirmų tokių kovų, nes tik tada prasideda rimtesnės kovos. Tai yra visiškai normalu, nes tai yra šito verslo dalis. Jeigu nori vadintis ir būti geriausias pasaulio boksininkas, tai turi eiti į olimpines ir ten laimėti medalį, bet jeigu tu nori gerai uždirbti, tai daryk tai, ką turi daryti, kad tu uždirbtum. Ar pažiūrėsime į Mike'o Tysono karjerą, ar į Floydo Mayweatherio, mes net nežinosime, kas tokie buvo jų pirmieji varžovai“, – sakė A.Lifšicas.
Net ir toje pačioje UFC yra nemažai kovotojų, akivaizdžiai silpnesnių už L.Urbonavičių, tačiau jie turi kitokią savo rolę.
„Aišku, kad UFC yra kur kas silpnesnių už Lauryną. Esu matęs tragiškų vaizdų, ypatingai vieną pussunkio svorio kategorijos kovotoją, kuris UFC ir teturėjo 2 ar 3 kovas. Reikia suprasti, kad tarkime yra du „matchmakeriai“ ir reikia skubiai sustatyti kovas. Kitas momentas – ateina tokie kaip C.M. Punkas. Jis pralaimėjo prieš neblogą vaikiną Mickey Gallą, o sekantis jo varžovas yra Mike'as Jacksonas, kurį, net neabejoju, kad daugelis lietuvių, turinčių kelių kovų patirtį, jį nugalėtų. Ir nors M.Jacksonas laimėjo tą kovą, jį vis tiek išmetė iš UFC. Žiūrint į tokį atvejį, jis į UFC pateko, nes gimė po laiminga žvaigžde.
Yra dar toks vaikinas kaip Gregas Hardy, kuris visai neblogai paskutinėje kovoje pasirodė prieš Aleksandrą Volkovą. Jo antra kova UFC buvo prieš rusą Dmitrijų Smoliakovą. D.Smoliakovas iki tol Rusijos scenoje buvo neįveiktas, bet prieš pakviečiant jį į kovą su G.Hardy, D.Smoliakovas buvo nugalėjęs Jevgenijų Bovą, kuris turėjo tikrai prastą 7-8 kovų rekordą. Jeigu G.Hardy tą akimirką nebūtų reikėję silpno varžovo, tai UFC nebūtų kvietę D.Smoliakovo. Toje situacijoje UFC nekviečia kažkokio seno veterano, kuris galbūt ir nugalėtų G.Hardy, nes norėjo jį pasaugoti. Čia yra verslas, dideli pinigai ir turbūt mes visi jų vietoje taip elgtumėmės, jeigu turėtume C.M. Punką ar G.Hardy, kurie generuoja didelius pinigus“, – pasakojo A.Lifšicas.
Jau kitą savaitę pamatysime, kaip L.Urbonavičiui seksis įveikti kietą brazilišką riešutą, o visas naujienas apie tai galėsite rasti „Sportas.lt“ tinklalapyje.
Naujienų portalo sportas.lt informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško sutikimo draudžiama.
