Kokius šokius šokėjai šoks pasaulio čempionate Vilniuje? VIDEO

 Iki metuose svarbiausio standartinių sportinių šokių įvykio – Pasaulio standartinių sportinių šokių čempionato, kurį šiemet patikėta rengti Lietuvai, – lieka vos daugiau nei savaitė. Nors geriausios šokėjų poros iš viso pasaulio jau pradėjo rinktis Vilniuje, artimiausius lietuvių Evaldo Sodeikos ir Ievos Žukauskaitės-Sodeikienės bei Vaidoto Lacičio ir Veronikos Golodnevos-Lacitienės varžovus ant parketo išvysime tik lapkričio 30 d. Vilniaus „Siemens“ arenoje. Čia geriausi šokėjai pasaulyje varžysis sušokdami penkis standartinius šokius: lėtą valsą, tango, Vienos valsą, fokstrotą ir kvikstepą. Ši šokių penkeriukė šokama visose oficialiose standartinių sportinių šokių varžybose. Kuo ypatingas kiekvienas iš šių šokių?

Lėtas valsas

Valso pavadinimas kilęs iš lotynų kalbos žodžio, reiškiančio suktis (lot. volvere). Šio šokio istorija skaičiuojama nuo XVIII a. pabaigos. Nors dabar valsas labai gerbiamas šokis, taip buvo ne visada. Iš pradžių valsas buvo tik lėto tempo ir jis buvo šokamas nedidelėse patalpose Vienos viešnamiuose. Dėl privalomo porų apsikabinimo šokant, jis laikytas nepadoriu. Nepaisant amoralaus šleifo, valsas greit išpopuliarėjo ne tik Austrijos, bet ir kitų Europos valstybių miestiečių buityje. O netrukus, valsui sužibėjus keliuose ryškesnių operų pastatymuose, jį šokti pradėjo ir Vienos aristokratija. Tiesa, Berlyne, Šveicarijoje ir Anglijoje jis buvo uždraustas iki pat XIX a. pabaigos.

E. Sodeika ir I. Žukauskaitė-Sodeikienė:

Tango

Tai energingas ir aistringas šokis, turintis įdomią istoriją. Šio šokio gimtine laikoma XIX a. pabaigos Argentina ir Urugvajus. Nors yra ne viena teorija, iš kur ir kaip susiformavo tango, tiksliai žinoma, kad iš pradžių tango taip pat buvo siejamas su žemaisiais visuomenės sluoksniais, laikytas nepadoriu ir vulgariu. Jis užkariavo smuklių šokių sales, kabaretus, kino teatrus, miesto centro restoranus, tačiau visuomenės grietinėlė jo nepripažino. XX a. pradžioje tango virusą į Paryžių atveža čia laimės ieškoti atplaukę argentiniečiai tango kompozitoriai ir atlikėjai. Senajame žemyne šokis greit išpopuliarėjo ir tuomet jau pergalingai grįžo į savo gimtinę, kur tapo visų pripažintu estrados ir salonų šokiu. Vienu svarbiausių tango kompozitorių laikomas argentinietis Astoras Piacola. Tango šokio sistemą standartizavo anglai, o 1922 m. vyko pirmosios šiuolaikinio tango varžybos.

V. Lacitis ir V. Golodneva-Lacitienė:

Vienos valsas

Vienoje išpopuliarėjo greito tempo valso atmaina, kuri buvo pavadinta Vienos valsu. Pastarasis šokis šokamas bene dvigubai greitesniu tempu nei lėtas valsas, todėl tai kur kas energingesnis šokis. Pirmą kartą viešai Vienos valsas šoktas 1815 m. per Vienos kongreso pokylį. Prie spartaus elegantiškojo Vienos valso išpopuliarėjimo stipriai prisidėjo valsų karaliumi tituluojamo Johanno Strausso (sūnaus) muzika. Kino mėgėjams šokis gerai pažįstamas iš senosios kino klasikos. Šiam šokiui būdingas progresyvus ir dinamiškas judėjimas. Kai kurie plunksnos genijai Vienos valsą vadina širdies šokiu. XIX a. viduryje Vienos valsas tapo populiariausiu šokiu pasaulyje. Iki šiol juo pradedami ir baigiami pokyliai.

V. Lacitis ir V. Golodneva-Lacitienė:

Fokstrotas

Šokio šaknys glūdi JAV, kur jis susiformavo apie 1912 metus. Po kelerių metų, prie pat Pirmąjį pasaulinį karą, šis šokis atkeliavo į Europą, kur šokių salėse kėlė milžinišką susižavėjimą – linksma fokstroto melodija ir gana paprasti šokio žingsneliai buvo tai, ko reikėjo atsipalaiduoti norintiems trumpam iš armijos grįžusiems vyrams. Tiesa, nuo to laiko fokstrotas stipriai evoliucionavo ir iš paprasto šokio tapo gana sudėtingu iššūkiu ant parketo besisukantiems šokėjams. Nepaisant pokyčių, jis sugebėjo išlaikyti savo gražią ir romantišką prigimtį. Fokstrotą sudaro greitų ir lėtų žingsnelių, atliekamų pagal ramią muziką, virtinė. Jis neretai pavadinamas standartinių šokių „Rolls Royce‘u“

E. Sodeika ir I. Žukauskaitė-Sodeikienė:

Kvikstepas

Tai greitas fokstroto variantas – labai gyvas, nuotaikingas, net kiek juokingas šokis su bėgimo, šuoliukų ir pašokimų elementais. Kai kvikstepą šoka aukščiausio meistriškumo poros susidaro įspūdis, kad šokėjai skrenda virš parketo. Nors jį sušokti nelengva, kvikstepą labai smagu stebėti. Kvikstepas kildinamas iš Anglijos, kur buvo standartizuotas 1927 m., sujungus čarlstoną ir greitąjį fokstrotą. Kvikstepas dažniausiai šokamas skambant džiazui arba svingo melodijoms.  

E. Sodeika ir I. Žukauskaitė-Sodeikienė:

Vertindami šokėjų pasirodymus, teisėjai atsižvelgia į keturis kriterijus: šokio techniką, judėjimą pagal muziką, partnerystės įgūdžius, choreografiją ir artistiškumą. Aukščiausio reitingo varžybų (taip pat – pasaulio ir Europos čempionatų) finaliniuose turuose kiekvienas šių kriterijų yra vertinamas dešimties balų sistemoje, tad vienas šokis gali surinkti daugiausiai 40 balų. Finalo metu šokėjai ir žiūrovai po kiekvieno šokio skirtus balus mato ekrane, tuo tarpu teisėjai negali matyti savo kolegų skiriamų balų ir stebi tik sportininkų reakcijas. Dėl šios priežasties pastaruoju metu sportinių šokių varžybos tapo azartiškesnės ir dramatiškesnės.