Stiprybės ir charakterio pavyzdys: be rankos gimęs M.Šoliūnas savęs ieško ringe (20)
Mantas Šoliūnas | asmeninio archyvo nuotr.
Krepšinis, dviračiai, riedlentės – sportui neabejingas Mantas Šoliūnas vaikystėje yra išbandęs daug. Ir visiškai nesvarbu, kad vaikinas gimė be dešinės rankos žemiau alkūnės. Nuolatinis noras varžytis jį atvedė į Muay Thai treniruotes, kuriose sportininkas nenusileidžia kitiems ir jau džiaugiasi varžybose pasiektomis pergalėmis.
„O istorija mano labai paprasta – gimiau be rankos, – patraukia pečiais 26-erių M.Šoliūnas. – O priežasties niekada labai ir neieškojau... Nemačiau reikalo to daryti“.
„Nesu patyręs patyčių, nes taip jau susiklostė mano gyvenime, kad būdavau populiariausiose chebrose, – nusišypsojo M.Šoliūnas. – Nebent tai vyko pirmoje klasėje. Kažkiek. Bet aš niekada to nesureikšmindavau, todėl visada sakau, kad patyčios manęs niekada taip ir nepalietė“.
M.Šoliūnas teigė niekada nesijautęs esantis... kitoks.
„Tik kartais gal jausdavau šiokią tokią nuoskaudą, kad negaliu daryti to, ką daro kiti, – sportas.lt sakė vaikinas, paauglystėje žaidęs netgi krepšinį. – Teko kamuolį varinėtis tarpklasinėse rungtynėse, kūno kultūros pamokose žaisdavau krepšinį. Ir po pamokų žaisdavau krepšinį, nes mano tėtis yra didelis krepšinio fanas“.
Pagarba raudonam salmui🙏🙏🙏👊👍
Posted by Matas Vaicekauskas on Saturday, November 16, 2019
M.Šoliūnas lankė ir futbolo treniruotes. „Bet jis man neprilipo“, – nusijuokė jis.
„Visą gyvenimą sportavau – krepšinis, dviračiai, riedlentės. Visada judėdavau, – pasakojo M.Šoliūnas. – Žinoma, nebuvau vaikas, orientuotas į profesionalų sportą. Tai darydavau dėl savęs. Toks jau esu – labai mėgstu varžytis“.
Pirmą kartą į Muay Thai treniruotę M.Šoliūnas užsuko prieš penkerius metus. „Ir tai buvo kurioziška situacija – mano draugas sportavo klube „Titanas“, pasikalbėjome, paprašiau užklausti, ar galėčiau ir aš ateiti į treniruotę. Draugas kažką suderino. Atėjau į pirmą treniruotę, o prasidėjus apšilimui treneris Saulius Šeškevičius mane pasivedė į šoną ir paklausė, ar žinau, kur atėjau. Pasakiau, kad tikrai žinau“.
M.Šoliūnui prireikė vos kelių treniruočių, kad įrodytų treneriui, kad yra nusiteikęs rimtai ir puikiai supranta, ko nori iš Muay Thai treniruočių. „Tuomet pasikeitė trenerio požiūris į mane – jis suprato, kad galiu viską daryti, negaudavau nieko daryti lengviau, tapau pilnaverčiu „šeimos“ nariu“, – nusijuokė vaikinas.
Po dvejų metų treniruočių M.Šoliūnas sudalyvavo ir varžybose. „Pirmą savo kovą laimėjau, – primena vaikinas. – Tuomet užsidegiau ir pradėjau treniruotis dar stipriau. Antrose varžybose patyriau pralaimėjimą, kuris nesumažino mano noro siekti daugiau. Jau rengiausi ir trečiai kovai, tačiau kažkaip kažkas mane pastebėjo, užmatė ir daktarai kovoti ringe neleido. Tai numušė man motyvaciją. Sportuoti dėl savęs? Neįdomu. Aš turiu varžytis, įrodyti, kad galiu ir esu geresnis“.
Tuomet kurį laiką M.Šoliūnas kovos menų treniruotėse M.Šoliūnas nesilankė.
„Tačiau dabar jau susitaikiau, kad tuo tikruoju sportininku čia nebūsiu... Tiesą pasakius, ir pradėjęs lankyti treniruotes neplanavau daryti kovotojo karjeros – tiesiog norėjau kažką įrodyti varžybose. Varžytis noriu ir dabar“.
M.Šoliūnas prisipažino degantis noru išbandyti paralimpinį sportą. „Tačiau niekada nedrįsau, o ir nemačiau srities, kuri mane būtų sužavėjusi. Tikiuosi, kad dar rasiu save ir kitose sporto šakose“, – sakė sportininkas.
Naujienų portalo sportas.lt informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško sutikimo draudžiama.