Talento savyje niekada neįžvelgęs E.Kavaliauskas: „Vaikystėje sėdėdavau ant taburetės ir „kačialindavau“ bicepsus“ (8)
Egidijus Kavaliauskas | asmeninio archyvo nuotr.
„Sportas, sportas, sportas – nieko daugiau pas mane čia ir nėra. Tik laukiu šeštadienių, kuomet galiu nulėkti į rusišką pirtį „pasiparinti“, kad vėliau galėčiau visą savaitę „nesiparinti“, – bendraudamas su sportas.lt nusijuokė boksininkas Egidijus Kavaliauskas.
Gruodžio 14 dieną Niujorke lietuvis kausis dėl WBO čempiono diržo svorio kategorijoje iki 67 kilogramų su dabartiniu čempionu Terence’u Crawfordu (35-0).
Kiekvieną šeštadienį į Los Andžele esančią pirtį keliaujantis E.Kavaliauskas (21-0-1) neslepia, kad šio įpročio niekada neatsisako. „O tos vietinės saunos, kurios yra arčiau namų, man nepatinka. Kokia ten pirtis, jei meksikiečiai viduje su rūbais sėdi? Tiek ten ir šilta“, – šyptelėjo boksininkas.
Tik oficialiai paskelbus E.Kavaliausko ir T.Crawfordo dvikovos datą internete pasipylė įvairiausi komentarai. Tinklaraštininkai tuoj pat pradėjo dalytis savo įžvalgomis – nuo visiškai nepalankių lietuviui iki klausimų, ar atėjo T.Crawfordo karaliavimo pabaiga.
„Niekada neskaitau komentarų, nesidomiu, ką apie mane rašinėja. Mano darbas yra boksuotis, o interneto komentatorių darbas yra komentuoti. Tegul! Esu visiškai ramus, – kalbėjo E.Kavaliauskas. – Su mintimis apie šią kovą gyvenu jau nuo birželio mėnesio. Žinojau, kad ji bus. Susigyvenau. Be to, ir treneriai nuolat salėje man vis primindavo „Žiūrėk, T.Crawfordas ringe stovi taip, smūgiuoja šitaip“. Kiekvieną dieną tik ir girdėjau jo pavardę. Todėl susigyvenau ir dirbu savo darbą. Nusistovėjo visi vandenys – visiška ramybė“.
Pralaimėjimo profesionaliame bokse dar nepatyręs lietuvis teigė tikintis, kad emocijų pliūpsnis gali užlieti nebent tik prieš pat žengiant į ringą. „Tačiau ši kova buvo mano siekis, - tuoj pat save nuramino E.Kavaliauskas. – Visada to norėjau. Viskas pagal planą“.
Visi įveikiami
Dar kartą išgirdęs klausimą apie T.Crawfordą, lietuvis atsiduso. „Man tai tėra eilinis boksininkas, su kuriuo reikės eiti kovoti, – sakė boksininkas. – Taip, jis turi statusą, taip, jis yra čempionas, bet visi, mano manymu, yra įveikiami ir nugalimi. Tereikia eiti boksuotis. Mano buvę, esami ir visi būsimi varžovai yra ir bus geri. Visiems reikia nusiteikti. Ši kova? Ji išskirtinė tik tuo, kad bus kovojama dėl pasaulio čempiono vardo. Tik tiek“.
Tačiau sunkiausia visada yra kalbėti ne apie varžovą, o apie save.
„Kas yra Egis Kavaliauskas? – nustebo, sulaukęs netikėto klausimo boksininkas. – Juodą darbą mėgstantis žmogus, kuris neturi talento ir duomenų. Egis Kavaliauskas viską pasiekė tik savo juodu darbu, kurį mėgsta. Savikritiškas? Nemanau“.
Tuoj pat E.Kavaliauskas prisiminė savo vaikystę: „Jau vaikystėje buvau pats mažiausias. Visi mano varžovai būdavo aukštesni, ilgesnėmis rankomis. Man nebuvo duoti duomenys ir talentas, todėl jau vaikystėje supratau, kad kažką pasiekti galėsiu tik juodu darbu. Taip ir varau“.
Jėgą žino treneris
Vienu pavojingiausiu lietuvio „ginklu“ prieš T.Crawfordą daugelis specialistų įvardija stiprų smūgį.
„Ir aš net nežinau, iš kur pas mane tos jėgos“, – nusijuokė E.Kavaliauskas.
Bet netrukus vėl teko prisiminti vaikystę. „Man buvo gal aštuoneri... Grįždavau iš mokyklos, pasiimdavau tėčio hantelius, kurie svėrė po šešis kilogramus. Ai, palauk, iš pradžių „kačialinausi“ su dviejų kilogramų hanteliuku, o vėliau jau pasiėmiau tuos sunkesnius. Pamenu, atsinešdavau taburetę prieš veidrodį ir varydavau „ant bicepso“. Tada man buvo gal dešimt metų... Iš čia ta jėga? Nežinau. Gal juokinga, bet visko gali būti“, – traukė pečiais E.Kavaliauskas.
Jis spėja, kad savo jėgą paveldėjo iš tėčio. „Jau tik man atvažiavus į Ameriką visi klausinėdavo manęs, iš kur ta jėga. Klausinėdavo, ar vartoju, ką nors neleistino. O kas man belikdavo atsakyti? „Į vieną ranką paimu burgerį, į kitą – ir štai“ – sakydavau. O esmė tame, kad aš ir pats nežinau. Gal Dievulio duota. Teorijų galima prigalvoti, bet man patinka, kai man sako, kad stipriai mušu“.
Pasak boksininko, geriausiai jo smūgio jėgą žino treneris Oscaras Gracia.
Vienos treniruotės metu, kai buvo atidirbinėjami smūgiai, treneris buvo su specialiuoju skydu, kuomet E.Kavaliauskas gerai pataikė į korpusą. Kiek vėliau treneris prisipažino, kad smūgį pajautė net galvoje. „Sutrenkiau žmogui galvą smūgiuodamas į korpusą, – nusijuokė boksininkas. – Būna, kad pataikau per skydą į kepenis, tai jis tik pasako „Palauk“, nueina į kamputį, nerodo, kad skauda, bet matau, jog sunkiai kvėpuoja... Atsikvėpuoja ir grįžta dirbti toliau. Oscaras tikrai yra pajautęs tą mano jėgą. Kartais man jo net būna gaila, bet jis vis kartoja, kad muščiau kuo stipriau“.
Naujienų portalo sportas.lt informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško sutikimo draudžiama.
