Humoristas P.Ambrazevičius prakalbo apie atmosferą „Ryto“ namų arenose: „Daug priklauso ir nuo to, kaip tą dieną nusiteikusi „B Tribūna“ (6)

 Humoristas, vienas iš „Humoro klubo“ įkūrėjų ir lyderių Paulius Ambrazevičius sako besistengiantis nepraleisti nė vienų Vilniaus „Ryto“ rungtynių. Sportu – visų pirma krepšiniu ir futbolu – besidomintis vyras sako, jog varžybų stebėjimas arenoje jam yra ne tik galimybė susitikti su bičiuliais, tačiau jau ir savotiškas ritualas.

„Aš labai mėgstu gyvai žiūrėti tiek krepšinį, tiek futbolą, o jei žaidžia mėgstamos komandos – visiška pasaka. Su draugais net turime tam tikrus ritualus. Pavyzdžiui, prieš susitikimą kartu einame pavakarieniauti į „Subway“, o tada į areną. Man tai tiesiog gera pramoga bei proga pamatyti ir palaikyti mėgstamus krepšininkus. Be to, tai suteikia progą pabendrauti su kolegomis nedarbinėje aplinkoje. Ir, žinoma, gali pamatyti kokią nors gražią pergalę iš labai arti. Labai mėgstu tą bendrumo jausmą rungtynėse“, – pasakoja P. Ambrazevičius.

Kalbėdamas apie atmosferą „Ryto“ namų arenose, P. Ambrazevičius išskiria fanų skaičių ir ištikimiausių komandos fanų – „B Tribūnos“ – vaidmenį. „Suprantama, kad kuo daugiau žmonių arenoje, tuo tas palaikymas tampa aktyvesnis, čia turbūt svarbiausias faktorius. Daug priklauso ir nuo to, kaip tą dieną nusiteikusi „B Tribūna“. Jie yra labai svarbus rungtynių elementas. Kuomet „B Tribūna“ boikotavo „Ryto“ rungtynes su „Žalgiriu“, buvo kažkaip liūdna žiūrėti į tą pusę ir nieko nei matyti, nei girdėti“.

Paklaustas ar mano, kad krepšininkams svarbus fanų palaikymas, „Humoro klubo“ vedlys neabejoja.

„Nėra sunku pastebėti, kuomet komanda užsiveda nuo fanų – kartais matom, kaip kas nors iš krepšininkų mojuoja rankomis, užvedinėdamas publiką ir kviesdamas palaikyti dar aktyviau. Pats iš savo patirties galiu pasakyti, kad būnant scenoje girdėti plojimus iš publikos yra puikus jausmas, motyvuojantis ir užvedantis, o krepšinio rungtynėse savotiškoje scenoje atsiduria žaidėjai“, – patirtimi dalinasi P. Ambrazevičius.

Humoristas savęs nevadina tribūnose ypač aktyviu fanu, tačiau prisipažįsta kartais įsitraukiantis į fanų skanduotes. „Vienas iš geriausių epizodų šiemet buvo, kuomet kažkuriose rungtynėse teisėjams ilgai svarstant ginčytiną epizodą, „B Tribūna“ ėmė skanduoti „Trys gražiausios spalvos yra...“, o prie skanduotės prisijungė visa arena. Šiurpas ėjo per kūną. Manau, kad prisijungimas prie ultrų skanduočių yra vienas iš būdų kurti aktyvesnį palaikymą, karštesnę atmosferą tribūnose. Skanduoti „Pirmyn, vilniečiai“ jau išmokome, manau laikas judėti pirmyn ir išmokti daugiau“.

P. Ambrazevičius „Ryto“ rungtynėse reguliariai lankosi jau bene 15 metų. Per tą laiką arenoje jis pamatė daugybę gražių epizodų ir patyrė stiprių emocijų.

„Labai gerai atsimenu pergalingą Renaldo Seibučio metimą į „Panathinaikos“ krepšį paskutinėmis sekundėmis – tai buvo pirmas Eurolygos sezono mačas, savaitės rungtynės. Įstrigo epizodas iš praėjusio sezono, kai po rungtynių su „Monaco“ ir patekimo į Europos taurės ketvirtfinalį, mikrofoną arenoje paėmė komandos kapitonas Chrisas Krameris ir padėkojo arenai už palaikymą. Gyvai mačiau klubo legendas Fredericką House‘ą ir Chucką Eidsoną, turbūt geriausią istorijoje komandos legionierių. Kaifuodavau, kai po kiekvieno F. House'o gero epizodo arenoje užgrodavo „Madness“ daina „Our House“. Labai patiko stebėti, kaip „Lietuvos ryte“ augo ir brendo Jonas Valančiūnas, išlėkęs iš čia tiesiai į NBA, puikiai pamenu ir Aroną Baynesą, Nemanją Nedovičių ir kitus, kurie vėliau turėjo ar tebeturi puikias karjeras. Buvo ir skaudžių akimirkų, bet, aišku, apie jas negalvoju. Ir labai džiaugiuosi dėl vieno – kad visą tai mačiau gyvai, o ne patogiai įsitaisęs prie televizoriaus“.

Artimiausias namų rungtynes Vilniaus „Rytas“ žais šį trečiadienį. 19 val. „Siemens“ arenoje Vilniuje sostinės ekipa stos į ypač svarbią Europos taurės dvikovą prieš Limožo CSP iš Prancūzijos.