S.Maslobojevas: „Baimė yra geras dalykas ir ji visiems labai reikalinga“ VIDEO (14)

2019.10.09 12:36
Titas Pacauskas
Sportas.lt
Sergejus Maslobojevas | „Stop“ kadras

Sergejus Maslobojevas | „Stop“ kadras

 Geriausias Lietuvos kikboksininkas Sergejus Maslobojevas jau spalio 12-ą dieną Vokietijoje debiutuos stipriausioje pasaulio kikbokso organizacijoje „Glory“.

Nors buvo planuota, kad lietuvis rugsėjo 28-ą dieną dalyvaus „Glory 68“ turnyre Majamyje (JAV) ir ten svorio kategorijoje iki 95 kg kausis su amerikiečiu Johnu Kingu, tačiau nesuspėjus sutvarkyti reikalų dėl vizos, S.Maslobojevo pasirodymas perkeltas į Diuseldorfą, kur „Glory 69“ turnyre jis susikaus su Azerbaidžano atstovu Bahramu Rajabdzadehu.

Prieš savaitę „Sportas.lt“ pasidalino vaizdo įrašu, kuriame buvo užfiksuotos treniruočių akimirkos bei pokalbis su S.Maslobojevu, o dabar pateikiame ir tekstinę šio pokalbio versiją.

Per 45 minutes praleistas su S.Maslobojevu pasikalbėjome apie debiutą „Glory“, pasiruošimus Lietuvoje, finansus, svajones, instinktus, trenerį, muzikos svarbą, meditacijas, kovotojų gyvenimo neužtikrintumą, kovos dieną, pasaulines svorio metimo problemas, valgį, keistus teisėjų sprendimus, psichologiją ir kovos menų naudą paprastam žmogui.

„Užtruko reikalai su viza. Organizatoriai sakė, kad kol nesusitvarkysime su šiuo klausimu, perkelsime tave į turnyrą Diuseldorfe. Automatiškai pasikeitė ir varžovas. Prieš tai buvęs varžovas galbūt buvo parankesnis pirmai kovai „Glory“. Dabartinis varžovas yra 2017 metų WAKO pasaulio sunkiasvorių čempionas, 2018 metų vicečempionas, fiziškai labai tvirtas, neparankus darbui, sprogstamas, ne standartas. Vienas iš tų, kurie man labiausiai nepatinka, bet nėra neįveikiamų“.

– Tai bus abiem debiutas „Glory“ organizacijoje. Tai keičia kažką?

– Norisi pradėti gerai, įspūdingai, užsirekomenduoti savo vardą. Bet čia viskas priklauso nuo to, kaip tą dieną jausiesi, nes norai su galimybėmis ne visada draugauja.

– Įprastai kovoms ruošiatės Lietuvoje. Ar nebuvo minčių išvykti ir išmėginti kažką kito? Galbūt nebuvo galimybių ar noro?

– Mūsų sportas nėra olimpinis ir jis nėra remiamas. Visi linkę labiau remti mūsų numylėtą krepšinį arba olimpines sporto šakas, bet kikboksas 2024 metais jau turėtų startuoti kaip olimpinė sporto šaka. Galimybių kažkur išvažiuoti, keistis patirtimi pas mus nelabai yra. Esu labai patenkintas savo treneriu, jo darbu, pastebėjimais. Mes su juo esame susidirbę, kartu apkeliavę visą pasaulį ir iškėlę Lietuvos vėliavą. Faktas, kad mano svoryje trūksta sparingo partnerių, reikia taikytis su lengvesniais, su kuriais reikia kitaip dirbti. Gerai, kad pas mus į klubą dar ateina skirtingų stilių kovotojai ir galime dirbti įvairiau. Treniruoju save taip, kad galėčiau kuo greičiau prisitaikyti prie naujo stiliaus ir varžovo, bet kad taip, jog mane kažkas pamuštų ir pagainiotų – nėra. To labai trūksta, nes nuvažiuoji į varžybas, o ten – dideli vyrai, kitokie smūgiai ir šiek tiek pasimeti bei pradedi prisibijoti. Psichologiškai tai normalus dalykas, nes nebijo tik tas, kas yra visiškai durnas. Tai yra išgyvenimo instinktas, eina stiprūs smūgiai iš didelio žmogaus ir faktas, kad pradedi nerimauti ir bijoti. Bet taip yra todėl, kad negali pasiruošti čia, nėra su kuo.

– Bet jūs pats galvojate, kad ir pats esate didelis ir stiprus?

– Aš nuo pat karjeros pradžios sakau, kad taip, jie yra stiprūs, galingi, tituluoti, bet aš irgi ne dovana.

– Kalbant apie finansavimą, jeigu esi ne mėgėjų bokso atstovas, kovos menų atstovai nesulaukia jokios paramos ir tai, ką užsidirba per karjerą, tuo ir gyvena senatvėje?

– Kaip ir taip. Kažkada man žadėjo, jog jeigu paimsiu tris medalius, bus premija, kažkoks ordinas, todėl važiavau į Europos, pasaulio, vėl į Europos mėgėjų čempionatus, grįžau su medaliais, bet nieko negavau, išskyrus popieriuką. Nuo 2014 metų baigiau dalyvavimą mėgėjuose, nors šiais metais, iškarto po „Glory“, važiuosime į pasaulio čempionatą ir žiūrėsime, kaip seksis – tiesiog dėl savęs. Yra patirties trūkumas, nes mano paskutinė kova buvo gegužę, nors treniravausi ir ruošiausi stipriai, bet trūksta praktikos, nėra patirties, ji kažkur išgaruoja ir į ringą eini kaip pirmą kartą. Tai nėra gerai. Pas mus Lietuvoje nelabai kur yra važiuoti.

– „Glory“ yra reitinguojama kaip geriausia kikbkokso organizacija. Kažkada turbūt turėjote svajonę ten patekti. Kaip prisimenate tas savo svajones prieš 10 ar 5 metus ir apie ką svajojate dabar?

– Karjeros pradžioje, prieš 14 metų, svajojau bent jau nusifotografuoti su tais kovotojais. Kad būti vienam iš jų – minties nebuvo. Vėliau, po pirmų medalių, norėjau išmokti kažką panašaus. Vėliau norai vis augo ir aš patenkindavau tą savo apetitą. Kažkada nuvažiavome į Europos čempionatą, visi gąsdino, kad ten labai stiprūs. Nors į finalinę kovą neišėjau, nes gavau traumą ir treneris nenorėjo rizikuoti, nes po savaitės buvo profesionalų turnyras, už kuriuos mes gauname pinigus. Kitais metais važiavome į pasaulio čempionatą, ten tapau čempionu, nuvažiavome į Pasaulio taurę – vėl auksas, nuvykome į Europos čempionatą – tapau čempionu ir pripažintas geriausiu Europos kovotoju WAKO čempionu. Pamačiau, kad įmanoma. Po kelių metų mane pakviečia į WAKO PRO, kur kovojau su „Glory“ kovotoju iš Prancūzijos. Jį vėl nugaliu, jo kampas jį nuėmė. Kažkada man KOK dalyvauti... Atsimenu tuos plakatus su Valavičiumi, Morkevičiumi, Skliaudžiu, Sakalausku.. Eik tu sau.. Kad tiesiog kamputyje mano ta nuotraukytė kur būtų... Praėjo keli metai, aš dalyvauju ten, po mano pasirodymo visa žiniasklaida skamba. Kitais metais – per vakarą trys kovos ir trys nokautai bei nugaliu tą patį Sakalauską bei tampu Europos KOK čempionu. Dar keli metai praeina – tampu pasaulio KOK čempionu. Viskas pildosi. Bet aš tikiu, kad pildosi tik viltimi, tikėjimu ir sunkiu darbu. Reikia nepamiršti, kad privalu atiduoti duoklę – gyvenimui, žmonėms, draugams, partneriams, nepažįstamiems. Reikia daryti gerą, nes gėris visada grįžta. Nežinau, ar tai karma, ar ne, bet aš tikiu, kad pasaulyje yra taip, jog viskas grįžta lyg bumerangu.

– Jūsų nuostata žiūrėti į artimesnį tikslą ir nežiūrėti į labai toli?

– Taip. Mano svajonės galbūt yra didelės, bet žiūriu taip, kad tą kažką paliekame ir žiūrime į arčiau bei su tuo bandome susitvarkyti. Yra tikslas ir yra siekis. Kažkada pasiekti reikės tą siekį, bet dabar yra laipteliai su tikslais. Reikia lipti ir pasiekti tai, ką noriu.

– Mačiau jūsų komentarą „facebook“, kad sakėte, jog jūsų svorio kategorijoje iki 95 kg nėra svarbiausia greitis. Kaip kinta, priklausomai nuo svorio kategorijos, tai, kas kovotojui yra svarbiausia?

– Faktas, kad greitis yra viena sudedamųjų dalių. Bet kaip tu panaudoji greitį.. Vieni būna labai greiti, bet mala į gynybą daug smūgių ir nieko iš to neišpeša. Aš manau, kad svarbu tai, kaip tu jauti žmogų, kaip jautiesi ringe, kaip jauti distanciją ir valdai savo kūną. Būna tokie trigeriai – matai smūgį, bet neina pajudėti ir prasileidi. Kartais būna judi ir matai, kad smūgiai eina pro šoną ir net nesupranti. Tai priklauso nuo psichologinio faktoriaus. Kartais su treneriu juokauju, kad įjungsiu „ultra instinktą“, kaip per „Dragon Ball Z“ kovas (juokiasi, – aut. past.). Atiduodi savo kūną į visus, darai instinktyviai. Kai labai stengiesi, dažnai būna taip, kad perdegi – daug pralaukti, prigalvoji. Kol galvoji – kitas žmogus dirba ir neduoda tau susikaupti. Tu gali kaupti, kaupti, bet kol kaupsi tą smūgį, kitas suduos 30 ir tu pralaimėsi tą kovą. Privalai dirbti instinktyviai ir varyti varžovui stresą. Tai yra šaltakraujiškumas.

– Atrodo, kad ringe nėra nė sekundės galvoti, nes viskas vyksta itin greitai.

– Boksininkai negalvoja (juokiasi, – aut. past.). Yra juokaujama, kad boksininkai negalvoja. Bet iš kitos pusės tai yra teisinga, nes turi viską išdirbti salėje taip, kad išėjus kūnas darytų viską pats.

Sergejus Maslobojevas | Sportas.lt/Tito Pacausko nuotr.

Sergejus Maslobojevas | Sportas.lt/Tito Pacausko nuotr.

– Kiek ringe daro įtakos treneris. Kiek jūs jį girdite?

– Aš pats pirmose savo kovose negirdėdavau nieko. Išeidavau į kovą ir zvimbdavo ausyse, eidavau kaip į paskutinę savo kovą ir tas žvilgsnis būdavo į niekur. Dabar atsirado ir protas.. Taip pat labai svarbu pasitikėti savo treneriu, jo kompetencija. Žinoti, kad jis nešneka veltui, nes kiti būna pradeda kalbėti iš emocijų, šaukti visokias nesąmones – mušk, daužyk, judėk, daryk – o ką daryti, ką mušti, kodėl mušti, kada mušti? Neaišku. Su Andriu Šipaila mes esame susidirbę. Gal kažkiek nepatinka, kad jis visą raundą tyli, o per pertraukėlę susako viską ir išėjęs antrame arba trečiame raunduose aš pradedu rodyti visai kitokią kovą. Būna, kad pasako – padaryk tą ar aną. Jeigu pabandau ir paeina – darom, ne – žiūrime kažką kitą. Svarbu pasitikėti treneriu taip, kaip aš pasitikiu juo. Aš girdžiu tik jį. Fone girdžiu ir varžovo kampą, sirgalius, bet tikrai girdžiu tik savo trenerį.

– Esame įpratę, kad į kovą visada išeinate su linksma daina. Kiek muzika daro jums įtakos kovai ir apskritai gyvenime?

– Namuose aš mėgstu klausyti atpalaiduojančią muziką, kuri neverčia nei mąstyti, nei galvoti. Šiomis dienomis esu parsivežęs naują akvariumą, tai aš jį tvarkau, valau, perdedu iš seno akvariumo visokius daiktus ir klausau ramią muziką, tai lyg meditacija. Į kovą anksčiau eidavau su rimta lyrika, kai būdavo žodžiai, kurie galbūt įkvepia, yra atsakingi – per daug perkraudavau save ir į kovą išeidavau perdegęs psichologiškai. Susimąstai apie tuos žodžius ir išskrendi kažkur. Pastaruoju metu išeinu su lengva Stasio Povilaičio daina „Švieski man vėl“. Ji visiškai laisva, kelia nuotaiką.

Šiaip tai ta baimė prieš sceną, kovą ar kažką kitą – geras dalykas. Ji yra visiems labai reikalinga. Mes bijome, nenorime jos, bet jeigu jos neturėtume – mūsų pasirodymai būtų apatiški. Tą pačią baimę turėjau, kai dalyvavau kaip vienas iš pranešėjų, kur turėjau per valandą monologu papasakoti istoriją. Kai susitvarkiau su ta baime – gavosi geriausias vakaro pasirodymas, nors po manęs ėjo vadinamieji „vilkai“. Reikia suprasti, kad jeigu bijai – atsitiks kažkas gero. Tai suteikia mums daugiau energijos, reakcijos, jeigu tu kalbi – daugiau tikrų emocijų, parodai daugiau save. Jeigu kalbi be emocijų – tu kalbėtum ir kalbėtum, žmonėms būtų neįdomu ir jie užmigtų. Kai kalbi su emocijomis, tu gali perteikti jas, žmonės klauso ir patys įsijaučia bei laukia kas buvo toliau. Tas pats ir kovoje. Tas adrenalinas, kurį suteikia baimė, tau suteikia daugiau jėgų, aštresnę reakciją, koncentraciją, tik reikia su ta baime mokėti susitvarkyti. Jei įsiklausai į kažkokius dainos žodžius, priimi kaip rimtą ir atsakingą reikalą – psichologiškai perdegi. Pas mane taip ne kartą yra buvę.

– Ne kartą esame matę, kad po pergalių jūs rėkiate ringe. Kodėl tai darote ir kuo tai jums padeda?

– Aš tiesiog džiaugiuosi. Nežinau, ką galvoja mano kaimynai, bet prieš varžybas aš kelias savaites pradedu daryti tokią meditaciją, kurios pabaigoje aš sukaupiu visą emociją ir išrėkiu ją. Kai gyvendavome bute, turbūt visi šokinėdavo ir galvodavo, kad gyvena psichopatai. Dabar gyvename kotedže, tai laisviau – galiu išsirėkti. Dabar balsas irgi prarėktas, nes ryte taip pat dariau.

O po kovos.. Kai anksčiau viską priimdavau labai rimtai, tai nors ir laimėdavau, bet teisėjas pakeldavo mano ranką, o galva būdavo nuleista. Dabar po kiekvienos kovos aš džiaugiuosi, atiduodu tą vieną iš savo duoklių ir sakau ačiū gyvenimui ir visiems aplinkiniams, kurie švenčia su manim tą pergalę.

– Rekomenduotumėte galbūt ir nesportuojantiems žmonėms padaryti tokią meditaciją ir kartas nuo karto išrėkti?

– Apskritai pravartu dirbti su savimi. Saviugda yra labai stiprus dalykas. Kai mes gyvename pasroviui, žiūrime televizorių – toli nenueisime. Kai dirbame su savimi, bandome pažinti save, bandome reguliuoti savo gyvenimą – galvojame, kokie mes norime būti, ką norime daryti, kaip norime jaustis, ką galvoti, kaip spręsti sprendimus.. Tai vienas iš tų ritinių ritualų, kur sukaupi dėkingumą, pajauti energiją ir stengiesi ta energija dalintis su aplinkiniais. Bandai susistatyti savo tikslus – ką pasiekti, kuo nori būti. Tai sukaupi ir iššauki tai su dėkingumu gyvenimui. Viskas, kas atsitinka pas mus gyvenime, tai yra tik tam, kad taptume stipresniais ir pranašesniais, o ne silpnesniais. Mūsų gyvenimas tikrai neskriaudžia, tai yra tiesiog pamokos.

– Dalyvavote pasaulio, Europos WAKO čempionatuose. Buvo kalbų, kad kovosite „Rizin“, vėliau išvažiavote į ONE organizaciją, svarstėte apie grįžimą apie MMA, o dabar kovosite „Glory“. Kovotojo gyvenime nėra daug užtikrintumo? Panašu, kad kartais gali lengvai išprotėti.

– Visiškai. Mane kartais žmonės klausia – su tavimi niekada nepailsėsi, nenuvažiuosi, nepasikviesi. Kada pas jus sezonas baigiasi? Nėra pas mus sezono. Esu šiandien laisvas, galiu gauti elektroninį laišką su pasiūlymu kovoti už dviejų savaičių ir vėl pradėsiu ruoštis. Arba atvirkščiai – galiu negauti, kaip kad dabar beveik pusę metų praleidau be kovų.

– Arba prieš pat pasirodymą atšaukia kovą...

– Būtent. O tu tiek įdėjai dūšios, prakaito.. Tiek į save investavai ir pinigų, laiko, šeima taip pat investavo. Šeimai taip pat nelengva gyventi su sportininku, ypatingai su mano sporto šakos atstovu, kuris ruošiasi taip, kaip aš ruošiuosi, kur atiduoda treniruotėse visa save ir namo grįžta nervų guzas ir juo reikia rūpintis kaip mažu vaiku. O jie taip pat negyvena stebuklingo gyvenimo ir neplaukioja piniguose, jie dirba savo darbus, yra vaikas, tvarko namus, o dar čia aš grįžtu.. Nėra lengva nei sportininkui, nei jo šeimai. Mūsų sporto šaka nėra remiama, visiems yra tabu, visi nori rezultato, paspausti ranką, nusifotografuoti.. O kad kas paklaustų, kaip gali padėti, palengvinti gyvenimą, pasiruošimą.. Niekam neįdomu. Visi nori rezultato.. Davai, „Kuvalda“! Gerai, tegu būna, bent jau taip. Aš džiaugiuosi, kad savo rezultatais patenkinu kažkokį ego, tikslus, bet taip pat jeigu kažkas džiaugiasi – super, jeigu nesidžiaugia – irgi super. Reiškia, kad darai kažką gerai, kažką, ko kiti bijo ir nenori daryti, todėl jie ir pyksta, kad tu pasieki tai. Priimu viską iš gyvenimo.

Sergejus Maslobojevas | Sportas.lt/Tito Pacausko nuotr.

Sergejus Maslobojevas | Sportas.lt/Tito Pacausko nuotr.

– Bet kokiame darbe ateina momentas, kai pagalvoji, kad tingi, nebenori. Pas jus ateina tokie momentai, kai nebesinori ir paklausi savęs kodėl tai darau?

– Pas mus sportuoja „chebra“ ir irgi sako tingiu.. Pas mane ne tai, kad tingiu, bet.. Anksčiau dirbau, pastolius stačiau Norvegijoje, visko užteko, ramiai gyveni, atidirbi savo laiką, grįžti namo, atsidarai alučio, žiūri futbolą, krepšinį.. Eilinis žmogus. Bet ar aš jaučiuosi žmogus? Ar jaučiuosi tas pats vyras, auganti asmenybė? Ne. Žmogus, kuris stumia savo laiką ir gyvenimą – taip. Galbūt galėčiau leisti kažkokias atostogas su šeima, nes dabar su savo šeima nebuvau atostogų jau seniai. Kažkas man sako, kad šiais metais galbūt tik kartą atostogų nuvažiuosime.. Bent tiek kad būtų... Nėra taip, kad mes plaukiotume piniguose, bet pas mus yra kiti privalumai. Yra ir gerų žmonių. Sutinki dažnai tokių, kurie patys daug neturi, bet jie pasiruošę su tavimi pasidalinti ir tuo, ką turit. Kiti žmonės pasakoja savo istorijas, kur perka įmones, butus, nuomoja.. Paprašai pagalbos, o jie – būtum praeitą savaitę pasakęs, būčiau... Tokių istorijų girdėjęs labai daug. Iškarto norisi nematyti to žmogaus. Bet yra ir kitokių žmonių, kurie džiaugiasi tavo pergale, nori prisidėti ir nieko už tai neprašo atgal ir jam pačiam bus faina, jeigu galės tau padėti. Ačiū tiems žmonėms – jų nėra daug, bet jie varo į priekį.

– Kaip atrodo jūsų kovos diena?

– Tai dienai bręsti visą mėnesį. Man patinka, kad dabar vėl važiuosime į užsienį ir nebūsime Lietuvoje. Būsime keturias dienas, miegosime viešbutyje. Nors reikės ten pasitreniruoti, nusifotografuoti, pasisverti ir t.t., bet visą kitą laiką tu esi laisvas. Nėra jokių susitikimų, buities reikalų, gali paskaityti knygą, kuriai namuose nėra laiko. Gali susikoncentruoti, pamiegoti.. Tas pats ir kovos dieną: atsikelti, pavalgai, paguli, paskaitai knygą, pasivaikštai, vėliau vėl stengiesi šiek tiek pasnausti, pavalgai ir važiuoji į areną, o ten jau tavęs laukia daug valandų.

– Visame pasaulyje aktuali tema – svorio metimas. Tai lyg traumavimas savęs, nes kovotojai meta labai daug kilogramų. Kiek jums aktuali mityba ir kiek stovite virtuvėje?

– Anksčiau aš pats visada ruošdavausi sau maistą, bet dabar atsirado žmonės, kurie nori padėti ir prisidėti prie mano pasiruošimo – tai „City Rush“. Jie penkias dienas per savaitę veža man maistą, o savaitgaliais aš pats darau „barbeque“. Yra taip – mažini angliavandenius. Per savaitgalį užkrauni organizmą gerais angliavandeniais, o visą savaitę – kuo mažiau angliavandenių, daugiau baltyminis maistas ir daržovės bei daug vandens. Į dieną išgeriu su visais kokteiliais apie 6 litrus vandens. Kovos savaitę, jeigu kovoju šeštadienį, o svėrimai – penktadienį, tai sekmadienį pradedu gerti 8 litrus vandens, vėliau 6, 4, 5, 3, 2 arba 1, o dieną iki svėrimo – nieko negeriu. Tada daug svorio nukrenta, bet tada geri su visais elektrolitais ir pasisavina atgal.

– Kiek jums tenka mesti svorio?

– Nedaug. Bet po „Glory“ reikės per savaitę numesti nemažai kilogramų. KOK dalyvaudavau iki 93 kg svorio kategorijoje, dabar „Glory“ dalyvausiu iki 95 kg, o WAKO mėgėjų čempionate dalyvausiu iki 91 kg svorio kategorijoje. Normaliai aš sveriu apie 97 kg. Su kiekvienais metais man užauga po kilogramą. Anksčiau laikydavosi ties 95, dabar 97-98 kg. Besiruošiant man jau nukrenta daug kilogramų, o paskutinę savaitę, kai mažini krūvius, dėl visa pikto mažinu ir vandenį. Stengiuosi pasidaryti savo tinkamą svorį jau savaitę prieš kovą, kad galėčiau su juo susigyventi, kad jausčiausi gerai. Dabar bus sudėtingiau, nes per savaitę reiks mesti daug kilogramų, o poilsio nebus ir tą svorį laikyti visą savaitę.

– Kaip reikėtų prižiūrėti kovotojus, kad jie nemestų daug svorio, nes yra žinoma, kad kartais jie meta net 15 kg?

– Man tai lygiai tas pats, kas vartoti dopingą. Aišku, kai visi meta, tai kitaip.. Bet jei pavyzdžiui sveri 90 kg, nusimeti iki 70 kg, o kitą dieną jau sveri 80 kg, o kitas toliau sveria 70 kg. Dešimt kilogramų yra didelis skirtumas. Jėga didesnė ir t.t.

– Bet galbūt būni nusilpęs?

– Žiūrint kaip tu meti. Jeigu meti per 2-3 mėnesius po truputį ir lieka keli kilogramai paskutinei savaite, tai išeini gyvas ir stiprus. Bet jeigu iš niekur nebekrenta svoris ir naudoja saunas, specialias aprangas, kur nekvėpuoja oda.. Su savo ūgiu galėčiau mesti iki 86 kilogramų. Kažkada reikėjo kovoti dėl vieno Europos diržo iki 88 kilogramų, tai aš numečiau iki 87,5 kg, bet buvau visiškai išdžiūvęs. Bet tada jaučiausi visai neblogai, nes stengiausi tai daryti protingai ir be fanatizmo. Daug daržovių, ne per daug mėsos, daug žuvies, sužaidžiau su vandeniu ir nusimečiau tą svorį. Bet tada mano norma sverti buvo iki 94 kg, tai čia tik 7 kilogramai. O kur po 15 meta.. Ir jie meta ne tie, kurie yra mano svorio kategorijoje, o kur sveria galbūt 80 ir meta iki 65 kg...

– Jūsų sporte daug nulemia teisėjai, jeigu nepasieki nokauto. Yra nemažai atvejų, kai kovą teisėjai mato visiškai skirtingai.

– Europos čempionato finalas. Aš kovoju su Čekijos kovotoju, kaunamės Ispanijoje. Nežinau iš kokių šalių yra teisėjai, bet pas vieną teisėją laimėjau 7-8 taškais, pas kitą – 3, o pas kitą aš pralaimėjau 7 taškais. Tai yra 14 taškų skirtumas tarp teisėjų – kur logika?

– Tai kvalifikacijos trūkumas ar vidinės srovės?

– Galbūt ir srovės.. Nuvažiavau į Rusiją, Maskvą. Penkis raundus atsiboksavome, 2-1 laimėjo varžovas. Visi arenoje pradėjo švilpti savo kovotojui.

– Sirgaliai nori matyti teisybę ir jiems nereikia matyti netikrų čempionų..

– Taip, bet tai yra.. Kartais lemia tokie dalykai, todėl geriausia užbaigti kovą anksčiau laiko. Čia sunku pasakyti, kodėl taip yra. Kažkas nori palaikyti savo bičiulį, gal draugo mokinį.. 1988 metais olimpiadoje Roy Jones jaunesnysis į vienus vartus kovojo prieš korėjietį, o tada žaidynės vyko Korėjoje. Buvo toli net iki lygiųjų, korėjietis nieko negalėjo padaryti, bet ranką pakėlė būtent jo. Ir nieko, medalis ant jo kaklo.

– Bet teisėjams nieko nebūna?

– Na, galbūt diskvalifikuoja iš tų varžybų, bet sekantį čempionatą jie vėl atvažiuoja. Nuo kovotojų tai nepriklauso.

– Kaip tai veikia psichologiškai? Jūsų paskutinis pralaimėjimas buvo Čekijoje prieš Ondrejų Hutniką. Kaip susigyvenate su tuo kitą dieną?

– Aš kaltinau save, nes galėjau geriau. Visos titulinės kovos būna penkių raundų arba bent trys su papildomais raundais. Ten buvo kontraktas, kad tik trys raundai ir be jokių papildomų. Buvo faktas, kad jiems reikia ištempti laiką ir jis laimės diržą. Čia viskas buvo padaryta taip, kad jis laimėtų tą diržą. Reiškia, kad aš nerizikavau ir per mažai presavau. Tada buvo vasara, neturėjau jokio pasiruošimo, treneris buvo išvykęs į užsienį, salėje nieko nebuvo. Skridau pas trenerį, ant viešbučio stogo kartu sportavome dviese. Poroje nėra su kuo pastovėti, žmogaus nebejauti, o O.Hutnikas nėra naujokas, jis turi didelę patirtį. Kaip buvo, taip..

– Koks jums maloniausias apdovanojimas, kurį prisimenate dažniau nei kitus?

– Neprisimenu. Tai yra vakarykštė diena. Jeigu šiandien gaučiau apdovanojimą, šiandien apie jį galvočiau, bet rytoj galvočiau apie naują. Visą laiką į tokius klausimus sakau, kad jie dar ateis. Aš dar čia ir jie dar ateis.

– 2013 metais padėjote ruoštis garsiam boksininkui S.Kovaliovui kovoti dėl pirmojo diržo. Taip pat minėjote, kad turėjote pasiūlymą vykti į JAV, bet dėl problemų su viza negalėjote. Kiek dabar pas jus yra likę bokso?

– Boksas man yra net artimesnis. Bokso pas mane yra daug daugiau. Man visada patikdavo daugiau rankos. Dabar kikboksas yra toks, kad su kojomis neleidi ruošti atakų, bet pagrindinės tavo atakos yra su rankomis. Yra tokių kikboksininkų, kurie dirba tik kojomis, bet europietiškas kikboksas yra panašesnis į boksą. Aš stengiuosi vystyti labiau savo rankų techniką.

Sergejus Maslobojevas prieš Nicolai Garbuzą | Žygimanto Gedvilos / BNS foto nuotr.

Sergejus Maslobojevas prieš Nicolai Garbuzą | Žygimanto Gedvilos / BNS foto nuotr.

– Gajus mitas, kad kovos menai yra tik galvų daužymas. Bet iš esmės, treniruotėse tokių smūgių išvengiama. Jums pačiam, kai buvote jaunesnis, daktarai buvo uždraudę sportuoti. Kiek kovos menai padeda paprastam žmogui sveikatos prasme?

– Aš sportavau sunkiąją atletiką, bet man uždraudė sportuoti. Dar kelis metus tuo užsiėmiau, bet tada perėjau į kikboksą ir tada sakė, kad širdis kaip pas jautį.

Kovos menai yra reikalingi kiekvienam žmogui. Kiekvienas iš mūsų yra gimęs medžiotoju ar kariu – taip būdavo kažkuriais laikais, bet dabar tai galima išreikšti kitose srityse. Kovos menai – padeda ugdyti asmenybę. Per dieną sukaupiame ir agresijos ir negatyvo, kurį galima išlieti čia. Mes galime ją išlieti ne bukai mušant, o mokinant savo kūną judėti ir jį treniruojant. Ateina 30-ies metų žmonės, kurie nesugeba pasukti nugaros ar pražingsniuoti taip, kaip jam yra sakoma. Jie nepažįsta savo kūno ir jo nevaldo. Kovos menai padeda pažinti savo kūną, o vėliau jį valdyti. Tai yra šalto proto valdymas, mąstymas stresinėse situacijose. Kai vyksta kova ar sparingai – yra stresas, bet tuo metu tu daug mąstai, reaguoji į situacijas, priimi sprendimus. Kovos menus galima panaudoti paprastame gyvenime ir aš nekalbu apie kumščius, o būtent kalbu apie treniravimąsi. Kovos menų dėka aš noriu tobulėti kaip asmenybė, augti kaip žmogus, pradėjau domėtis saviugda. Aš ir tiems, kurie pas mus sportuoja rekomenduoju pradėti domėtis saviugda ir lavinti ne tik kūną, bet ir protą.

– Kiek paprastam žmogui, atėjusiam į treniruotę, kovos menai padeda svorio metimui, nugaros skausmams ir panašiai?

– Labai. Pas mane ateina daug žmonių, kurie numeta daug kilogramų ir pagerina sveikatą. Anksčiau „Svaras“ negalėdavo greitai paeiti, o dabar krosus bėgioja, koją ir nugarą susitvarkė. Viskas savo svoriu. Aš nevaikštau į treniruoklių salę, bet yra ir pečiai ir presas. Reikia tik noro sportuoti ir parodyti iniciatyvą. Pas ką ateiti jūs patys žinote (šypsosi, – aut. past.).

Titas Pacauskas
Sportas.lt
info@sportas.lt

Naujienų portalo sportas.lt informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško sutikimo draudžiama.

Ilona Kovalevskaja-Maciulevič
2019-11-26 21:41:24
Sezoniniai sveikinimai visiems mano draugams, mano vardu Ilona Kovalevskaja-Maciulevič iš Vilniaus, Lietuva. Aš esu medicinos gydytojas pagal profesiją, 47 metai. Maloniai perskaitykite mano tikrąjį gyvenimo liudijimą, turiu tvirtą ketinimą, kad ši informacija padės kažkam, skaitančiam šį straipsnį dabar, atkurti sugriautą santuoką ir susigrąžinti prarastus meilės santykius per 2 dienas. Ilgus metus bendravęs su Sadiq Elyer, jis išsiskyrė su manimi. Aš padariau viską, kad jis vėl mane mylėtų, bet viskas, ką dariau, buvo veltui, aš labai norėjau jo sugrįžti dėl meilės, kurią aš jam turiu, Aš jo paklausiau su viskuo, ką turiu, pažadėjau, bet jis atsisakė. Aš paaiškinau savo problemą savo kolegai darbe ir ji pasiūlė verčiau susisiekti su meilės rašytoju, kuris galėtų padėti man tai išsiaiškinti, bet aš esu tas žmogus, kuris niekada nemanė, kad meilės rašybos dalis egzistuoja ar veikia, aš neturėjau pasirinkimo bet norėdamas išbandyti, nusiųstu el. pašto kanalą el. paštu ir jis man pasakė, kad nėra jokios problemos, jog viskas bus gerai prieš tris dienas, kad mano buvęs vyras grįš pas mane prieš tris dienas, jis išmetė Meilės rašybos dalį į orą ir stebėtinai. antra diena buvo apie 3.00 ryto. Buvęs meilės partneris man paskambino į savo mobilųjį telefoną, aš buvau toks nustebęs, kad atsiliepiau į telefono skambutį ir viskas, ką jis pasakė, buvo tai, kad jam taip gaila visko, kas nutiko, kad jis norėjo, kad aš grįžčiau pas jį, kad jis mane labai myli. . Buvau tokia laiminga ir būtent taip mes pradėjome laimingai gyventi. šitaip galite susisiekti su juo, jei jums reikia pagalbos. doctorigbinovia93@gmail.com taip pat galite parašyti jam per „Whatsapp“ / „Viber“ telefonu +2348144480786, imkitės dalykų savaime suprantamu dalyku ir tai imsis iš jūsų ......
Atsakyti
Aldona Bružienė
2019-10-13 13:41:02
mielai pasidalinsiu čia savo liudijimu. Mano vardas Aldona Bružienė. Aš esu Amfilochía, Graikija. Aš susituokiau su savo vyru maždaug prieš dvejus metus, kai mes pradedame turėti problemų namuose, kai jis nustoja miegoti ant tos pačios lovos, kovoja dėl smulkmenų, jis visada grįžta namo vėlai vakare, per daug geria ir miega su kitomis moterimis. Aš niekada gyvenime nemyliu jokio vyro, išskyrus jį. jis yra mano vaiko tėvas ir nenoriu jo prarasti, nes mes kartu taip sunkiai dirbome, kad taptume tokiais, kokie esame šiandien. Prieš kelias savaites jis dabar nusprendė gyventi man ir vaikui, būti vienišai motinai gali būti sunku. kartais ir todėl neturiu į ką kreiptis ir man buvo suskaudusi širdis. Aš paskambinau mamai ir paaiškinau jai kiekvieną dalyką, mama papasakojo man apie „Mozeba“, kaip jis padėjo jai išspręsti tarp jos ir mano tėčio kilusią problemą. jie buvo vieni su kitais visus šiuos metus ir tai buvo tarsi stebuklas, kaip jie sugrįžo vienas į kitą. buvau nukreiptas į „Mozeba“ ir aš jam viską paaiškinu, todėl jis pažada man nesijaudinti, kad jis pasakys burtą ir privers viską sugrįžti prie to, kaip mes vėl taip įsimylėjome ir kad mano moterį valdė dar viena moteriška dvasia vyrui jis man pasakė, kad mano problema bus išspręsta per dvi dienas, jei tikiu, kad pasakiau gerai, todėl jis užkalbino mane ir po dviejų dienų mano meilė grįžo prašydama atleisti, kad dabar esu tokia laiminga. todėl nusprendžiau pasidalinti savo patirtimi su kiekviena įstaiga, kuri turi tokią problemą, susisiekti su puikia rašytoja „mozeba“ jo el. pašto adresu mozebaspelltemple@gmail.com arba susisiekti su juo +2348144480786, ačiū, kad praleidote laiką su manimi
Atsakyti
Vajonė Strimaitienė
2019-10-10 18:36:31
Mano vardas Vajonė Strimaitienė, forma, Vajonė Strimaitienė Po 12 santuokos metų aš su vyru buvome vienoje ar kitoje ginčuose, kol galiausiai paliko mane ir persikėlė į Kaliforniją būti su kita moterimi. Jaučiau, kad mano gyvenimas baigėsi ir mano vaikai manė, kad daugiau nebematys savo tėvo. Aš stengiausi būti stipri tik dėl vaikų, bet nesugebėjau suvaldyti skausmų, kurie kankina mano širdį, širdį užpildė skausmai ir skausmai, nes buvau iš tikrųjų įsimylėjusi savo vyrą. Kiekvieną dieną ir naktį galvoju apie jį ir visada linkiu, kad jis sugrįžtų pas mane, aš tikrai buvau nusiminęs ir man reikėjo pagalbos, todėl internete ieškojau pagalbos ir atėjau į svetainę, kurioje manoma, kad dr. Osagiede gali padėti greitai sugrįžti. . Taigi, jaučiau, kad turėčiau jam pabandyti. Aš susisiekiau su juo ir jis man pasakė, ką daryti, ir aš padariau tai, tada jis padarė meilės burtą už mane. Po 48 valandų mano vyras man tikrai paskambino ir pasakė, kad labai pasiilgo manęs ir vaikų. Taigi nuostabu !! Taigi jis tą pačią dieną grįžo su didele meile ir džiaugsmu, atsiprašė už savo klaidą ir už skausmą, kurį sukėlė man ir vaikams. Nuo tos dienos mūsų santuoka dabar buvo stipresnė nei buvo anksčiau, viskas dėka daktaro Osagiede'o. jis yra toks galingas ir aš nusprendžiau pasidalinti savo istorija internete, kad dr. Osagiede tikras ir galingas burtininkas, kuris visada melsiuosi ilgai gyventi, kad padėtų savo vaikams nelaimės metu, jei esate čia ir jums reikia jūsų Ex atgal ar jūsų vyras persikėlė į kitą moterį, daugiau nebeverkite, susisiekite su šiuo galingu rašytoju. Jo kontaktinis el. Paštas šiuo adresu: doctorosagiede75@gmail.com arba „whatsapp“ telefonu +2349014523836
arba viber +2349014523836
Atsakyti
To
2019-10-11 03:20:18
Nesidziaukite per anksti, jus labai stipriai nubaus likimas,visi burtai yra nuo velnio,kaip ir po mirties atsidursite žemiausiame lygyje.
TT
2019-10-10 14:10:45
P. Sir, ar teisingai supratau istoriją? Juodaodis gaidys kikboksininkas prostitutei valkatai karvei užstatė vaiką, ir jiems gimė ryžas gaidveršis Bum? :-)
Atsakyti
Tt ir sir
2019-10-10 14:46:18
Dvi shliapos atbego palaikyti vienas kita komentaruose :DDD
Sparta
2019-10-09 15:25:46
Labai daug kalba, as toks anoks bet pats stovi viename lygyje :) Labai aukstai nosi uzkeles, nors ir Lietuvoje yra zmoniu kurie ji paspaudzia, bet jis ir toliau pasirenka ruostis kovoms vienas.
Atsakyti
Bum
2019-10-09 15:05:17
Tikrai, kad teisejai istempia vietini kovotoja. Uztenka prisiminti kova su olandu, kuris pasiunte siera du kartus i nokdauna, bet teisejai vistiek sumaste papildoma raunda duoti, o poto ir pergale padovanoti
Atsakyti
sir
2019-10-09 16:23:28
vel tu nuopisa apie ta sava olanda.tai eik dar byby jam paciulpk gaidy.tegul tavo motina dar jis papisa ryža nuopisa.jau kelintam komentare giri ta olanda,klaune krv.
Ups
2019-10-09 17:14:04
Visi siek tiek gudrauja nieko nuostabaus,papildomas raundas dar ner taip blogai,Rusijoj tikrai laimejo,bet tik del korupcijos uzskaite pralaimejima.Man jis patinka,paprastas,protingai kalba,salies patriotas,teisingai motivuoja ir ateity bus puikus treneris, pavyduoliai visada ras prie ko prisi**t
To sir
2019-10-09 18:00:49
Nesidraskyk tiek, shliapa :D
aha
2019-10-09 19:04:56
teisingai, gavo nuo paprasto olando
tas aha
2019-10-09 20:03:34
tavo motina gavo byby i pizda nygerio.poto tu gimei ryžas nuopisa
tu bum gaidy
2019-10-09 20:56:10
motpisy.bent matei kova supiso ta gaidi 3 ir extra raunde.o pirmas apyligis buvo.Eik kurva bybius niuxink parašoi valkatos vaike.prostitute motina toki gaidi išveršiavo kad nx...



Tvarkaraščiai
Rezultatai
Lentelės

Anglijos „Premier“ Lyga

Pir 12-09 West Ham United 22 : 00 Arsenal
Šeš 12-14 Liverpool 14 : 30 Watford
Šeš 12-14 Leicester City 17 : 00 Norwich City
Šeš 12-14 Sheffield United 17 : 00 Aston Villa
Šeš 12-14 Chelsea 17 : 00 AFC Bournemouth
Šeš 12-14 Burnley 17 : 00 Newcastle United
Šeš 12-14 Southampton 19 : 30 West Ham United