Burlenčių sporto aritmetika pagal olimpietį J.Bernotą: apie kilometrus, eurus, varžtelius ir gyvenimo tikslus
Juozas Bernotas | Aistės Ridikaitės nuotr.
„Ne, dar apie atostogas negalvoju, nes dar liko parvairuoti namo“, – po Italijoje vykusių pasaulio „RS:X“ burlenčių pirmenybių sportas.lt sakė kelialapį į Tokijo olimpines žaidynes iškovojęs trisdešimtmetis Juozas Bernotas.
„Tai čia greitai – para kelio, vairuosime pasikeisdami be ilgesnio sustojimo“, – įsiterpė maršrutą namo jau suplanavęs olimpiečio treneris ir tėtis Gintautas Bernotas. – Žiemą tenka ir ilgėliau važiuoti. Esame skaičiavę, kad kartais pirmyn-atgal kelionė tęsiasi beveik 10 tūkst. kilometrų“.
J.Bernotas tuoj pat prisimena, kad maždaug 70 proc. laiko per metus jis nebūna namuose. „Tikrai daug tenka keliauti, blaškytis po pasaulį. Kažkada bandžiau skaičiuoti skrydžius, bet po kokio šimtojo nustojau gilintis, – nusijuokė jau į trečiąsias olimpines žaidynes keliausiantis burlentininkas. – Nemažai laiko praleidžiame keliaudami automobiliu, nes turime katerį ir inventorių, kurį reikia nusivežti. Geriau tai daryti automobiliu, nes lėktuve dažniausiai technika yra apdaužoma arba prarandama. Europoje, kiek leidžia galimybės, keliaujame automobiliu“.
Pasak sportininko, būti Lietuvoje neužtenka, kadangi čia šiek tiek trūksta konkurencijos. „Todėl reikia kooperuotis su kitais sportininkais, draugais iš užsienio. Šaltuoju metų laiku būtina važiuoti ten, kur vanduo nėra užšalęs“, – paaiškino J.Bernotas.
Gyvenimo tikslas
Maždaug prieš 25-erius metus ant burlentės pirmą kartą stojęs J.Bernotas prisipažino, kad jau vaikystėje leido sau pasvajoti apie olimpines žaidynes. „Gal apie trejas žaidynes aš nesvajojau, tačiau vaikiška svajonė tikrai buvo“, – nusišypsojo sportininkas.
2012-aisiais J.Bernotas tapo pirmuoju Lietuvos burlentininku olimpinėse žaidynėse. Londone lietuvis užėmė dvyliktą vietą.
„Olimpinės žaidynės iki šiol yra tarsi gyvenimo tikslas. Tačiau aš nenoriu prisiminti Rio de Žaneire vykusių olimpinių žaidynių“, – perspėjo tuomet 26-ą užėmęs J.Bernotas.
„Manau, kad ir dabar reikėtų paklausti, ką pačiai Lietuvai reiškia Juozo iškovotas kelialapis į Tokijo žaidynes, – įsiterpė G.Bernotas. – Manyčiau, kad tai turėtų reikšti labai daug. Kaip dabar atrodys pasirengimas? Buriavimas yra brangi sporto šaka. Viskas priklausys nuo finansavimo. Jeigu mums vėl pasakys, kad „O, jūs jau turite kelialapį! Tai jums daugiau nieko nereikia, ko dar norite?“, tai bus sunku... Nes norint pasirengti žaidynėms, reikia inventoriaus, reikia važiuoti ir dalyvauti varžybose. Nenorėtume vėl išgirsti „Ko jūs dar norite? Tik medalį parvežkite“.
G.Bernotas pastebėjo, kad kol kas turime mažai sportininkų, iškovojusių kelialapius. „Ir galime skaičiuoti ne vienetais, o kartais lygindami su praėjusių žaidynių ciklais. Manau, kad tam yra priežastis. Viena iš jų, sporto reforma, kuri yra didelis blogis. Tai pajautėme ir mes. Panaikinus Lietuvos olimpinį sporto centrą netekome dalies finansavimo ir visiškai praradome medicininį aptarnavimą, kuriuo dabar privalome rūpintis patys“.
Tačiau G.Bernotas pasidžiaugė Lietuvos tautinio olimpinio komiteto pagalba. „Ir Juozui stipendiją mokėjo, nupirko naują katerį ir mikroautobusiuką, nes jau neturėjome kuo į varžybas važiuoti. Išvažiuodavome ir kartais tragedija būdavo: sugendame, remontuojame patys, nespėjame į varžybas“, – šypsojosi treneris.
Brangus inventorius
„Kažkada juokais skaičiavau, kiek reikia pinigų, norint startuoti varžybose su minimaliu inventoriumi, – kalbėjo J.Bernotas. – Jeigu nori įsigyti naują įrangą, iš tavęs – 15 tūkst. eurų. Tiek kainuoja vienas burlentės komplektas ir sudedamosios dalys, kurias privaloma turėti“.
Būtent inventoriaus kiek pritrūko J.Bernotas dabar, kai vyko atranka į olimpines žaidynes. „Turėjome jo minimaliai, – pripažino sportininkas. – Pasirengimui inventoriaus tikrai trūko. Suprantu, kad gali skambėti keistai, tačiau viską galime palyginti su auto sportu. Mėgėjiškai juk galima tuo užsiiminėti su kasdieniu kiek patobulintu automobiliu. Tačiau važiuoti „Formulės-1“ varžybose juo važiuoti negalėsite“.
Pasak J.Bernoto, pradžiai galima nusipirkti burlentę už porą šimtų eurų ir puikiai su ja leisti laiką.
„Olimpinė burlentė? Komplektas – nepilnai 8 tūkst. eurų, – pasitikrino savo užrašus J.Bernotas. – Bet dar reikėtų bent vieno atsarginio stiebo. Jie kartais gali lūžti. Reikia ir atsarginio giko, pelekų bent penkių skirtingomis charakteristikomis – penkis kartus po 500 ir gauname jau 2500 eurų. Dar burė. Reikėtų jų bent dviejų – treniruotėms ir varžyboms. O apie smulkias detales, kaip varžteliai, gal jau nekalbėsiu“.
Čia G.Bernotas priminė, kad iš 137-ų pasaulio čempionato dalyvių 10 sportininkų plaukė su seno modelio korpusais. „Juozas – vienas iš jų, – pabrėžė treneris. – O naują burę užsidėjome tik prieš pat varžybas. Treniravosi Juozas su senomis, kurios ne tai, kad išsitampiusios, o jau plyštančios. Negalėjome normaliai treniruotis, nes suplyšusios burės nesuteikia greičio. Turėjome vieną burę, kurią privalėjome taupyti, kad niekas jai nenutiktų per treniruotes“.
G.Bernotas pasidžiaugė, kad prieš varžybas pavyko gauti naujo modelio stiebus – be jų sūnus nebūtų galėjęs startuoti pirmenybėse.
„Džiaugiamės, kad viskas gerai gavosi, be didelių stresų“, – pasidžiaugė raktą automobilio degimo spynelėje pasukęs G.Bernotas, o GPS sistema parodė, kad iki namų liko kiek daugiau negu 1800 kilometrų.
Naujienų portalo sportas.lt informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško sutikimo draudžiama.
