Maršrutas „Fabijoniškės-Centras“: iš kaimo paauglystėje pabėgusio H.Vikšraičio kelias į čempionų Olimpą (3)
Henrikas Vikšraitis | Sportas.lt/Tito Pacausko nuotr.
„Pažiūrėk į mano gražų veidą ir suprasi, kad esu iš Gražiškių kaimo, – mirkteli akimi niekada geros nuotaikos nestokojantis pasaulio KOK čempionas Henrikas Vikšraitis. – Ten aš pamilau sportą, dariau pirmuosius prisitraukimus, pataikiau pirmuosius tritaškius ir mušiau pirmuosius įvarčius“.
Sportuoti būsimą čempioną ragino vaikystės draugas Edgaras Jankauskas, kuris kiek vėliau pasiūlė atvykti į Vilnių ir išbandyti kikbokso treniruotes „Sparta Fight Gym“ klube pas trenerį Andrių Šipailą.
„Kaime matydavau tik nuolatinį gėrimą, vargą, maisto trūkumą, – nuleidęs akis pasakojo H.Vikšraitis. – Vilnius man buvo atgaiva. Netgi tas pačias bulves čia valgydavau su džiaugsmu, nes gyvenau bendrabutyje, kuriame išgertuvių nebūdavo. Pats niekada neragavau alkoholio, nes buvau matęs skaudžių pavyzdžių. Nenorėdavau net žiūrėti į tą pusę. Visą laiką skyriau sportui“.
Pirmą kartą į kovos narvą H.Vikšraitis žengė būdamas septyniolikos. „Buvo žiauriai sunku, bet buvau kraujo ištroškęs jauniklis, – nusišypsojo kovą Šiauliuose prisiminęs 26-erių kovotojas. – Ėjau iki galo. Kovojome narve, plakė muzika, varė dūmai, aplink vaikščiojo seksualios merginos – man, jaunam bachūriukui, tai buvo kosmosas. Jaudinausi, buvau išsigandęs, tačiau žengiau į narvą ir tiesiog nutrūkau nuo pavadžio. Nors tai nebuvo pati techniškiausia kova, bet padariau viską, kad ją laimėčiau“.
Grįžus iš turnyro Šiauliuose viskas klostėsi įprastine vaga: „Valgiau „bomžpakius“, bulves ir kiekvieną dieną 40-o maršruto autobusu nuo „barako“ važiuodavau į salę sportuoti. Nesvarbu, ar lietus, ar pūga. Ir taip kiekvieną dieną, nes degdavau sportu ir svajonėmis“.
O svajojo H.Vikšraitis, kaip pats išsireiškė, labai aukštai.
„Žiūrėdavau kitų kovotojų kovas ir svajodavau. Stebėjau Remigijaus Morkevičiaus kovas... Man patikdavo“, – sakė dabar jau virš 130 kartų ringe kovojęs H.Vikšraitis.
O dabar kovotojas teigia, kad iškovojęs pasaulio KOK diržą nėra nė karto niekam pasigyręs. „Netgi visiškai neseniai vykusiame giminių baliuje nesakiau. Prieidavo giminaičiai, klausdavo, ką veikiu. Aš ir atsakydavau, kad dirbu treneriu. Ir viskas, – pasakojo H.Vikšraitis. – Esu kuklus... Negi prilėksi prie žmogaus ir sakysi „Labas, aš čempionas“. Nesvarbu, kas tu toks, svarbiausia, kad būtum geras žmogus“.
Rugsėjo 21 dieną Kaune, „Žalgirio“ arenoje, „KOK World series in Kaunas“ turnyro ringe „Sparta Fight Gym“ auklėtinis gins KOK čempiono diržą. Iššūkį jam metė klubo „Titanas“ kovotojas Mindaugas Narauskas.
„Jaučiuosi gerai. Šįkart esu tinkamai nusimetęs svorį, – šyptelėjo H.Vikšraitis. – Tikiuosi, kad padarysiu viską, ką galiu ir nugalėsiu“.
Kovotojas teigė, kad šįkart prieš kovą nebuvo padaryta jokių mitybos klaidų. „Visiškai atsisakiau cukraus. Pusantro mėnesio nesu ragavęs saldainio, arbatos gėręs su cukrumi, – sakė jis. – Apribojau angliavandenius. Šįkart greitai sudžiūvau, bet ir jaučiuosi gerai. Žiūrėkite, kokie bicepsai geri – galiu dar užmesti porą gerų. Būsiu tikrai aštresnis negu paskutinėje kovoje. Bet kova yra toks dalykas, kuriame negali tikėtis išpildyti viską, ką esi sugalvojęs. Likimas tave gali nustebinti“.
H.Vikšraičio teigimu, jam svarbiausia, kad būsima kova baigtųsi be traumų. „Esu turėjęs tų nemažai traumų – ir šonkauliai lūžę, ir ranka lūžusi porą kartų, lūžęs skruostikaulis. Laimiu kovas, bet neišvengiu traumų. To bijau ir šįkart – traumų. Noriu jų išvengti ir džiaugtis. O jei ir kova pasibaigs ne mano naudai, bet išvengsiu traumų, liksiu laimingas ir vėliau kopsiu į viršų, – dėstė H.Vikšraitis. – Tik priminsiu, esu pasirengęs kovai ir ką sunkiai uždirbau, to lengvai neatiduosiu. Čempiono diržą varžovas turės išplėšti iš mirusio rankų“.
Naujienų portalo sportas.lt informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško sutikimo draudžiama.
