Su skirtingais iššūkiais kovosiantys lietuvių talentai sezoną Suomijoje pasitinka pozityviomis nuotaikomis

 Šią savaitę startuoja viena iš stipriausių pasaulio jaunimo ledo ritulio lygų – Suomijos jaunimo čempionatas („Nuorten SM-liiga“). Tarp savo talentą šiame lygmenyje siekiančių parodyti žaidėjų bus ir jau šiandien ant ledo žengsiantis Laurynas Lubys bei po poros dienų prie jo prisijungsiantis Martynas Grinius, kurie sezoną pasitinka su skirtingais uždaviniais, bet abu savo horizonte turi priežasčių į būsimą iššūkį žiūrėti optimistiškai.

Talentų kalvė, kasmet pildanti stipriausias planetos lygas

Suomijos jaunimo pirmenybės ne veltui yra vienomis iš daugiausiai dėl savo talentų stebimų šios amžiaus grupės lygų pasaulyje. Šiuo metu sezonui dvejose stipriausiose planetos ledo ritulio lygose – Nacionalinėje ledo ritulio lygoje (NHL) ir Kontinentinėje ledo ritulio lygoje (KHL) ruošiasi 83 ledo ritulininkai (40 NHL ir 43 KHL), kurie galėtų papasakoti ką reiškia rungtyniauti „Nuorten SM-liiga“ lygoje. Pridėjus šių lygų patirties turinčius ledo ritulininkus bei NHL naujokų biržoje pakviestus arti šių lygų esančius ledo ritulininkus, šis skaičius išaugtų daugiau nei tris kartus. Pridėjus šimtus kitose elitinėse pasaulio lygose rungtyniaujančių ledo ritulininkų, galima lengvai pastebėti, kodėl kasmet atsiranda ne viena sėkmingai sužibėjusio jaunojo žaidėjo istorija, kuris pagreitį įgavo rungtyniaudamas būtent šioje lygoje.

Visgi, kiekvienai sėkmingai šioje lygoje pasirodžiusio ledo ritulininko istorijai atsirastų bent kelios, kuriose spaudimo neatlaikę ar meistriškumo pritrūkę jaunieji sportininkai liko be išsvajoto kelialapio į profesionalios karjeros aukštumas, kuriems belikdavo svarstyti, ko pritrūko norint sėkmingai žengti puikiai pramintu keliu. Kasmet šioje lygoje savo jėgas išbando maždaug 800 ledo ritulininkų, o kai kuriems tolimesnį karjeros taką gali nulemti ir keli sėkmingi ar nevykę pasirodymai, tad šioje lygoje netrūksta kovos dėl kiekvieno centimetro, o nusileisti savo oponentams nėra linkęs niekas.

Ateinantį sezoną šiose batalijose išvysime ir du mūsų šalies atstovus – „SaiPa“ jaunimo ekipos vartus ginsiantį Lauryną Lubį ir „Vaasan Sport“ aukščiausiajame jaunimo lygmenyje pirmą sezoną žaisiantį puolėją Martyną Grinių. Abiejų ledo ritulininkų užduotys šiame sezone skirsis ne tik dėl skirtingų pozicijų, bet ir dėl reikšmingo vienerių metų skirtumo.

Rinktinėje išaugęs pasitikėjimas bei didesnė atsakomybė klube

L. Lubys jau žino ką reiškia pasirodyti ant ledo šiame lygmenyje – praėjusį sezoną jis jau rungtyniavo šioje lygoje. Tiesa, tuomet daugiau laiko ant suolo praleidęs lietuvis iš viso sužaidė 17 mačų, per kuriuos jam nepavyko užkariauti čempionato geriausiųjų vartininkų statistikos viršūnių (vartininkas atrėmė 88,9% varžovų metimų). Tiesa, pirmajame savo sezone klaipėdietis dar tenkinosi antrojo vartininko vaidmeniu bei neretu žaidybinės praktikos trūkumu.

Prieš šio sezono startą situacija visiškai kitokia – metus patirties įgijęs žaidėjas bus vienas iš vyriausių savo komandos narių, o nuo sezono pradžios jam patikėta pagrindinio vartininko rolė, taip suteikiant galimybę įrodyti, kad yra vertas minučių ne treniruotėse, o ten, kur kiekvienas epizodas vertinamas pro padidinamąjį stiklą – užimant vietą komandos vartuose.

„Sezoną pasitinku su didžiuliu užsidegimu ir nekantrauju pradėti žaisti. Sezoną pradėsiu pirmojo vartininko pozicijoje, tad nešiu daug atsakomybės ir stengsiuosi žaisti kuo geriau, kad išlaikyčiau savąją poziciją. Prieš sezoną sužaidžiau tris draugiškus mačus ir juose sekėsi tikrai neblogai, todėl stengsiuosi išlaikyti savo formą ir ją gerinti sezono eigoje“, - prieš sezono startą kalbėjo L. Lubys.

Papildomą impulsą vartininkui suteikė ir pasirodymas Lietuvos rinktinėje. Sėkmingai pasiruošimo stovykloje pasirodęs jauniausias rinktinės narys ne tik išsikovojo vietą rinktinėje, tačiau ir sužaidė fantastišką mačą prieš Kazachstano rinktinę, taip mesdamas konkurenciją ir dėl traumos padarinių suvaržytai rinktinės žvaigždei Mantui Armaliui. Ir nors daugiau laiko ant ledo praleisdavo didesnę patirtį sukaupęs kolega, puikiai savo galimybes išnaudojęs L. Lubys susilaukė tiek trenerių, tiek ir žiūrovų komplimentų.

Geras pasirodymas rinktinėje toli gražu neužrietė pagyrų susilaukusio ledo ritulininko nosies ir prieš būsimą sezoną jo laukiančiam iššūkiui 18-metis ruošėsi itin rimtai – vartininkas vasarą beveik neturėjo poilsio ir dabar bando skinti šio sunkaus darbo vaisius.

„Manau, kad pasirodymas rinktinėje šiuo metu man pridėjo daugiausiai pasitikėjimo prieš šį sezoną, o ypač mačas prieš Kazachstaną. Kadangi varžovai turėjo labai daug aukšto lygio žaidėjų ir pavyko prieš juos gerai sužaisti, tai įrodžiau sau, kad galiu žaisti gerame lygyje, o tam reikia tik daug darbo ir užsispyrimo. Dėl to vasarą labai neatitrūkau nuo ledo ritulio – ilsėjausi tik apie 10 dienų ir stengiausi palaikyti formą, kurią buvau įgavęs Kazachstane“, - rinktinę prisiminė „SaiPa“ atstovas.

Sudėtinga operacija ir išsklaidomos dvejonės dėl fizinių galimybių

Kol L. Lubys su nacionaline rinktine išbandė KHL žaidėjų meistriškumą, M. Grinius kovojo su visiškai kitokiu iššūkiu. Sausį, po pasaulio jaunių IIA diviziono kovų Taline, puolėjas ryžosi sprendimui, kurio atidėlioti nebebuvo galima – sudėtingai peties operacijai, po kurios laukė ilga reabilitacija. 17-metis netik anksčiau laiko užbaigė savo sezoną Suomijoje, tačiau ir buvo priverstas iš šalies Elektrėnuose stebėti savo bendraamžių pasirodymą pasaulio čempionate, pats dar tik galvodamas apie akimirką, kai vėl galės užsidėti pačiūžas ir vis labiau artėti prie sugrįžimo į kovas ant ledo.

Visą šį ilgą ir daugiau nei pusę metų trukusį kelią link sugrįžimo į ledo ritulį prieš tris metus į Suomiją išvykęs jaunasis sportininkas nuėjo kartu su specialistų iš Lietuvos pagalba.

„Šiuo metu jaučiuosi tikrai neblogai. Po operacijos atsistačiau tikrai gerai ir savijauta yra visai gera. Žinoma, dar yra trūkumų, kad galėčiau jaustis puikiai, bet daktarai minėjo, jog tai normalu ir reikia šiek tiek laiko. Norėčiau padėkoti fizinio parengimo treneriui Artūrui Bartkui ir kineziterapeutui-orteopatui Piotrui Dubrovskiui už vasarą suteiktą didelę pagalbą atsistatant po operacijos bei pasiruošiant sezonui, įgaunant gerą formą. Jie man tikrai labai stipriai padėjo reabilitacijos metu“, - apie laiką po operacijos kalbėjo M. Grinius.

Sugrįžus ant ledo M. Griniui ir vėl tenka prisiminti praėjusią vasarą girdėtas dvejones dėl to, ar jam pavyks sėkmingai įsitvirtinti aukštesniame lygyje. Kylant amžiaus grupėmis smulkesnio sudėjimo lietuviui tenka susidurti su fiziškai vis galingesniais varžovais, bet, kol kas, išmušti iš vėžių pasiduoti nenusiteikusio mūsų šalies atstovo jiems nepavyko. Nors galiausiai pernai aukščiausioje Suomijos jaunių lygoje su 26 rezultatyvumo balais (12 įvarčių ir 14 rezultatyvių perdavimų) jis kiek atsiliko nuo rezultatyviausių lygos žaidėjų viršūnės, atsižvelgus į tai, kad jo sezonas baigėsi dar sausį, o jo metu įgyti geresnę formą ir sužaisti daugiau mačų trukdė net kelis kartus išniręs petys, „Vaasan Sport“ treneriai M. Griniaus pasirodymu sezone tikrai nesiskundė.

Įrodęs, kad gali sėkmingai žaisti jaunių lygmenyje, „Geležinio Vilko“ mokyklos auklėtinis šiemet turės tai pakartoti jau paskutiniame laiptelyje prieš kovas su vyrais. Pirmąjį testą jis jau išlaikė – sugrįžęs į Suomija jis ne tik pasirašė sutartį su „Vaasan Sport U-20“ komanda, bet ir pademonstravo galintis jau dabar varžytis su šios amžiaus grupės varžovais kontrolinėse akistatose.

„Galutinį leidimą pradėti treniruotis pilnu pajėgumu ir žaisti gavau rugpjūčio 13 dieną. Grįžęs į Suomiją po kelių savaičių pasirašiau kontraktą su „Vaasan Sport U-20“ komanda ir dabar priklausau jiems. Jau spėjau sužaisti keturias draugiškas rungtynes, kurios, mano manymu, praėjo visai neblogai – net geriau nei tikėjausi. Juk visgi paskutines rungtynes sužaidžiau atstovaudamas jaunimo rinktinei sausio 13 dieną, o po to septynis mėnesius ne tik nežaidžiau, tačiau ir negalėjau treniruotis pilnu pajėgumu.

Atsižvelgiant į visa tai tikrai galiu sakyti, kad draugiškos rungtynės susiklostė geriau nei tikėjausi, bet, žinoma, dar reikia įdėti daug darbo, kad pasiekčiau geriausią savo formą, kai esi pačiame jos pike. Manau, kad su laiku tai ateis ir viskas seksis tik geriau, o dėl to dedu daug pastangų ir esu pasiruošęs įdėti dar daugiau darbo. Todėl mano vienintelis tikslas dabar yra įsitvirtinti U-20 komandos viršuje ir sužaisti gerą sezoną. Suprantu, kad tam turėsiu įdėti milžinišką kiekį darbo“, - būsimus tikslus vardijo puolėjas.

Paskutinis žingsnis prieš profesionalo karjerą

Skirtingai nei metais jaunesnis kolega, L. Lubys šiemet jau pasiekė kritinę ribą jaunimo ledo ritulyje. Jo amžiaus grupės žaidėjams tai paskutiniai metai, žaidžiant jaunimo pirmenybėse. Nors dėl Suomijoje galiojančių išimčių kiekvienose rungtynėse ant ledo gali pasirodyti ir pora amžiaus limitą viršijančių ledo ritulininkų, po šio sezono Lietuvos rinktinės nario laukia bene svarbiausia vasara karjeroje, kurios metu jis tikėsis padėti parašą po pirmąją savo profesionalia sutartimi.

Įrodyti, jog yra vertas šanso tarp profesionalų lietuviui teks būtent šiame sezone, į kurio pirmą mūšį L. Lubys stos jau šiandien 18:30. Nors vartininkas stengiasi negalvoti toli į priekį, jis pripažino, jog kitą vasarą laukianti nežinomybė jį šiek tiek neramina.

„Apie ateitį stengiuosi per daug negalvoti ir tik koncentruotis į ateinančias rungtynes bei pasirodyti geriausiai, kaip tik galiu. Jei viskas pavyks, galbūt gausiu šansą sužaisti už vyrų komandą ar jų dublerius, o jei pavyks gerą formą išlaikyti visą sezoną, galbūt kas nors pasiūlys kontraktą.

Bet galvojant apie ateitį – ji šiek tiek gąsdina dėl to, kad nežinau ko tikėtis ir viskas priklausys tik nuo manęs pačio. Visgi, kaip ir sakiau, apie tai galvoti dar šiek tiek per anksti – šiuo metu reikia stengtis ir rodyti geriausią žaidimo kokybę, o tuomet jau galėsime žiūrėti ir į ateitį“, - paklaustas apie ateitį kalbėjo L. Lubys.

Puikaus pavyzdžio L. Lubiui toli ieškoti nereikia. Praėjusį sezoną pagrindinio vartininko poziciją užėmęs jo kolega Kristianas Tamminenas vasarą pasirašė sutartį su antros Suomijos lygos „Mestis“ klubu, o antrasis šios šalies divizionas neretai yra laikomas viena iš puikiausių vietų žingsniui iš jaunimo pirmenybių į profesionalų ledo ritulį. Kad sulauktų šio šanso suomiui stebuklų demonstruoti nereikėjo – pastarajame savo sezone jo atremtų metimų statistika buvo vos procentu geresnė nei kolegos iš Lietuvos, o lyginant pirmuosius abiejų žaidėjų metus aukščiausioje Suomijos jaunimo lygoje jų statistika buvo kone identiška.

Kelią į profesionalų ledo ritulį Lietuvos rinktinės nariui teks skintis žengiant žingsnį po žingsnio, o su panašiu nusiteikimu sezoną pasitinkančiu kolega iš Lietuvos M. Griniumi jam teks pasimatyti jau labai greitai – pirmoji lietuvių tarpusavio akistata numatyta jau šį penktadienį. Kuriam iš mūsų šalies atstovų pavyks geriau susitvarkyti su savo užduotimis tiesioginėse akistatose pamatysime jau netrukus, bet tai bus tik vienas iš daugybės šį sezoną jiems teksiančių iššūkių, kurie gali tapti tvirtu pamatu užsitarnaujant vietą po saule vienoje iš stipriausių planetos ledo ritulio šalių.