Po svajonių šanso rinktinėje A.Domeika kilti į aukštesnį lygį bandys pažįstamoje aplinkoje

 Lietuvos ledo ritulio rinktinėje pastaraisiais metais daugiausiai klausimų kelia gynybos pozicija, kurioje pasaulio čempionate priverstinai teko daryti net penkias korekcijas, atvėrusias kelią į rinktinę iki tol joje nežaidusiems jauniesiems ledo ritulininkams. Vienas iš jų – Arvidas Domeika, ne tik pasisėmė patirties rinktinės stovykloje, tačiau ir nuvykęs į Kazachstaną ten neliko stebėtoju nuošalyje, sunkiai dirbdamas gynyboje bei pelnęs savo pirmąjį įvartį. Dabar 19-metis pasiruošęs naujiems karjeros iššūkiams bei sutiko pasidalinti savo mintimis apie išskirtinį čempionatą, norą pradėti profesionalo karjerą bei būsimo sezono tikslus.

Po auksinio finišo Kauno „Žalgirio“ arenoje, džiaugsmą laimėjus auksą netruko nuvyti laukęs nerimas dėl situacijos gynybos grandyje. Iškart po triumfo čempionate apie dedamą tašką rinktinėje prabilo Mindaugas Kieras ir Rolandas Aliukonis, jaunimui vietą užleido ir Darius Kasparaitis, o problemas dar labiau paaštrino Jauniaus Jasinevičiaus diskvalifikacija bei Domanto Čypo trauma. Tapo aišku, jog 2019 metų čempionate Danielio Lacroix vadovaujamam trenerių štabui teks nelengvas iššūkis rikiuojant komandos gynybą prieš iki šiol didžiausią rinktinės laukusį iššūkį – debiutą pasaulio čempionato IA divizione.

Atsilaisvinus didžiajai daliai pozicijų gynybos grandyje, jas kamšyti teko jaunimui, o treneriams teko susitaikyti su tuo, kad svarbiausiu uždaviniu taps ne tik pasiruošimas planetos pirmenybėms, tačiau ir jaunimo tobulėjimas. Tarp stropiai kiekvieną trenerių pastabą sekusių žaidėjų buvo ir A. Domeika, kuriam pirmieji žingsniai rinktinėje atnešė ir netikėtus iššūkius: jau pirmajame kontroliniame mače su Estijos ledo ritulininkams antrajame kėlinyje JAV pastaruosius porą sezonų praleidęs gynėjas patyrė nokautą – po galingo varžovų metimo ritulys pataikė į debiutanto veidą, o tai baigėsi pralietu krauju, siūlėmis ir ne pačiu maloniausiu vizitu pas stomatologą.

Nepaisant skausmingo starto, tai nesutrukdė ledo ritulininkui parodyti trenerių štabui, jog jis yra vertas vietos rinktinėje, o pačiam A. Domeikai mėnesis su rinktine paliko pačius geriausius įspūdžius.

„Tai buvo fantastiška patirtis. Kaip žaidėjas aš išmokau labai daug, įgavau patirties ir pasitikėjimo savimi, susipažinau su puikia grupe žmonių ir žaidėjų. Yra iš ties sunku apibūdinti visą šią patirtį – tai buvo nuostabu. Gaila, kad mes iškritome žemyn, tačiau bet kokiu atveju tai buvo puikiai praleistas laikas“, - prisiminimais apie čempionatą dalijosi A. Domeika.

Gynėjas buvo vienas iš keturių rinktinėje debiutavusių gynėjų bei vienas iš jauniausių žaidėjų visose pirmenybėse. Neslėpdamas, jog žaidimas rinktinėje buvo svajonių šansas, Baltarusijoje ledo ritulio pradmenis įgijęs ledo ritulininkas čempionate turėjo dvi itin įsimintinas patirtis: debiutą žaidžiant prieš Baltarusijos rinktinę bei įvartį į Kazachstano rinktinės vartus.

„Atvirai kalbant – aš svajojau apie šį šansą žaisti rinktinėje bei dariau viską, kad padėčiau savo komandai. Nesvarbu, kokie geri buvo oponentų žaidėjai, bandžiau neatrodyti už juos prasčiau. Ant ledo dariau viską, ką mums sakydavo treneriai.

Be to, buvau sujaudintas galimybės žaisti prieš Baltarusijos ledo ritulio rinktinę ir prieš žaidėjus, kuriuos stebėjau ir į juos lygiavausi būdamas vaikas.“

Jaunojo lietuvio pasirodymas pasaulio čempionate leido sulaukti ir pasiūlymo išbandyti vienos iš stipriausių Baltarusijos komandos Gardino „Neman“ marškinėlius. Nors komandos, kurioje vienu iš trenerių dirba Arūnas Aleinikovas, stovyklą mūsų šalies atstovas paliko be kontrakto, aukšto lygio patirtis žaidėjui neabejotinai atnešė teigiamos patirties.

„Laikas Gardine buvo puikus: tiek treneriai, tiek ir kiti komandos nariai stengėsi padėti vieni kitiems, kad taptų geresne komanda su geresniais žaidėjais. Neskaitant rinktinės, man tai buvo pirmoji profesionalaus ledo ritulio patirtis, tad mėgavausi procesu „Neman“ klube ir neabejotinai tapau geresniu žaidėju.“

Profesionalaus kontrakto pasirašymas buvo vienas iš A. Domeikos tikslų šią vasarą, kurį dar teks atidėti bent metams – gynėjas priėmė sprendimą sugrįžti į JAV ir tęsti pasirodymą WSHL jaunimo lygoje rungtyniaujančiame „Dallas Snipers“ klube bei tobulėti norint pasiekti reikiamą lygį tam, kad jis pradėdamas profesionalo karjerą galėtų ne tik sėdėti ant atsarginių suolelio.

„Pasirašyti profesionalų kontraktą norėjau jau šiemet, bet tam dar turiu laiko. Man dar reikia patirties, kad galėčiau tą pasiekti. Noriu būti tikru žaidėju, kuris galėtų padėti komandai tiek, kiek jiems manęs reikėtų, o ne tik leisti laiką ant atsarginių suolelio. Žiūrint į žaidimo aspektus, kuriuos man reikia tobulinti, pirmiausia į galvą šauna greitis – man tikrai reikia tapti greitesniu.

Žaidimas Dalase man buvo geriausias pasirinkimas dėl to, kad aš žinau, jog ten turiu šeimą ir jie manimi pasirūpins. Taip pat puikiai pažįstu trenerį, žinau jo sistemą. Man patinka žaisti ant mažesnių matmenų ledo ir žinau, kad rungtyniausiu daug bei turėsiu galimybę iš ten išvykti laipteliu aukščiau į NAHL lygą.“

Nuo žaidimo prieš Anže Kopitarą ir kitus puikiai žinomus ledo ritulininkus sugrįžtant prie pasirodymo puikiai pažįstamoje jaunimo lygoje, kurioje per praėjusius du sezonus gynėjas jau spėjo pelnyti 16 įvarčių bei atlikti 25 rezultatyvius perdavimus, A. Domeika būsimo iššūkio nuvertinti nežada – gynėjas pasiruošęs tobulėti ir įgytą patirtį paversti tampant dar geresniu ledo ritulininku.

„Kova su jais davė pasitikėjimo, bet ne per daug – užtektinai tam, kad galėčiau tapti geresniu ledo ritulininku