Baltijos šalių ralio kroso taurės lenktynėse – žvėriškai išaugusi konkurencija

 Paskutinį liepos savaitgalį Vilkyčių trasoje laukia vienos svarbiausių 2019-ųjų  sezono ralio kroso lenktynės – antrasis Baltijos šalių ralio kroso taurės etapas. Pirmasis mūšis Rygoje baigėsi saldžiu latvių pilotų revanšu už pernai „Motorsporta festivals“ šventėje patirtus pralaimėjimus visose pagrindinėse klasėse. Tačiau dabar braliukai laimėjo visus kėbulinių automobilių klasių finalus išskyrus „Junior 1000“. Kas nutiko mūsų benzingalviams ir ko galima tikėtis savoje trasoje?

Vis dėlto trupučiuką atidžiau panagrinėjus šiųmetinio „Motorsporta festivals“ protokolus bei visame Senajame žemyne vykstančių varžybų kalendorių galima guostis, kad šįkart kai kuriems mūsiškiams sportininkams arba fatališkai nesisekė, arba jie startavo kitose trasose ir tiesiog neturėjo galimybės palyginti savo greičio su konkurentais iš Latvijos ir Estijos, šiais metais delegavusios keletą itin pajėgių pilotų. Antai Paulius Pleskovas, pernai Bikerniekų trasoje pernai užtikrintai laimėjo visus kvalifikacinius važiavimus, pusfinalį ir didįjį finalą, už nugaros palikdamas „Open RX Supercar“ klasės varžovus, šįkart grūmėsi Europos ralio kroso čempionato etape Švedijoje, Holjes trasoje. Po itin apmaudžios klaidos, kai Silverstono trasoje pabandžius pernelyg aštriai įveikti vieną posūkių raudona „Ford Fiesta“ pasirodymą baigė gulėdama ant stogo, Švedijoje Paulius pagaliau prasibrovė į „EuroRX“ finalą.

„Tai reiškia, kad didžiųjų eksperimentų maratonas ieškant optimalių automobilio važiuoklės nustatymų, todėl važiavimo tempas pamažu tampa konkurencingas. Ypač smagu, kad tokią išvadą galime daryti po lenktynių Holjes trasoje, kuri laikoma išskirtinai techniška – su daug skirtingo sukibimo atkarpų, sudėtingu posūkių ir tramplinų deriniu“, – pasidžiaugė P. Pleskovas.

Tiesa, į Baltijos šalių ralio kroso taurės kovas Paulius atvažiuos senuoju savo bolidu „Ford Focus“, neseniai gavusiam „EAMV Motorsport“ dirbtuvėse perrinktą ir naujų jėgų įgavusį variklį. Tačiau tai galima laikyti gera žinia, nes su šiuo automobiliu klaipėdietis įvairiose varžybose startavo kone dešimtmetį ir itin gerai pažįsta.

Dėl vietos ant aukščiausio garbės pakylos laiptelio Vilkyčiuose tikisi dar vienas „Open RX Supercar“ klasės favoritas Arvydas Galinis. Rygoje gerą tempą demonstravęs Arvydas finale liko trečias tik todėl, kad starte klaidą padaręs ir savo automobilio nesuvaldęs vienas varžovų dar pirmame posūkyje trenkėsi į jo „Ford Fiesta“, apgadino vairo mechanizmą ir gerokai komplikavo tolesnę kovą.

„Tai nebuvo tyčinis veiksmas – su mane jį taranavusiu estu puikiai sutariam ir finiše jis atsiprašė už incidentą. Deja, kontaktai neišvengiama lenktynių dalis. Belieka tikėtis, kad Vilkyčiuose panašių dalykų nenutiks“, – vylėsi A. Galinis.

Parėjusiais metais puikiai Bikerniekuose pasirodęs ir antrąją vietą „Touring Cars“ klasėje iškovojęs Kajus Samsonas šįkart Baltijos šalių ralio kroso taurės kovas Latvijoje praleido iškeisdamas jas į pasirengimą startui klasikinio ralio varžybose, tačiau tikisi pasirodyti Vilkyčiuose. Šioje klasėje lenktyniaujančio Mindaugo Sidabro pasirodymas Rygoje smarkiai apkarto po didelės avarijos jau pirmųjų važiavimų metu, liko be taškų, todėl antrajame čempionato etape savų žiūrovų akivaizdoje neabejotinai stengsis atsigriebti.  

Techninės problemos koją pakišo ir vienam „Super 1600“ klasės favoritų Rokui Jakubauskui. Pernai laimėjęs lenktynes Bikerniekuose šįkart Rokas tapo saviškės „Opel Corsa“ elektros sistemos įkaitu. Kaip vėliau paaiškėjo dėl akumuliatoriaus gedimo jis net nepateko į pusfinalį, nors kvalifikacijoje demonstruotas tempas leido tikėtis vietos ant podiumo.

Baltijos šalių ralio kroso taurės lenktynių organizatorius Kazimieras Gudžiūnas savo ruožtu atkreipia dėmesį, kad šįkart į Vilkyčius atvyks itin gausi ir stipri Lenkijos sportininkų delegacija. Iki didžiojo ralio kroso mūšio likus dešimčiai dienų paraiškas startuoti išvažiuojamajame Lenkijos ralio kroso čempionato etape buvo pareiškę net 75 sportininkai.

„Tai reiškia, kad dalyvių parke liko viso labo kelios vietos, kuriose darbo sąlygos komandų mechanikams pačios patogiausios, greta visa būtiniausia infrastruktūra, įvažiavimas į trasą ir t.t. Jei mūsiškiai sportininkai dels iki paskutinės minutės, jų pasirinkimo galimybės bus kur kas kuklesnės – teks kraustytis į atsarginę aikštelę“, – pastebėjo K. Gudžiūnas.