I.Kružikas: „Nežinau, kaip reiktų gyventi be futbolo“

 Šių metų pradžioje įsikūręs futbolo klubas „Vilnius“ savo kelią link elitinio šalies futbolo klubo statuso pradėjo kartu su jaunimo ugdymo partneriu „Baltijos futbolo akademija“ suburdamas komandą ir startuodamas Pirmos lygos turnyre. Klubas subūrė futbolo žaidėjus  jaunuolius, kurie jau spėjo tapti „nurašytais“ kitų šalies klubų.

Širvintiškis Ignas Kružikas taip pat nepabijojo nežinios ir įsijungė į klubą, kuris tuo metu dar buvo tik „popierinis“. Žaidėjas jau spėjo pateisinti klubo pasitikėjimą, tapdamas rezultatyviausiu klubo žaidėju šalies čempionate. Apie tai, kaip klostėsi Igno kelias futbole iki šiol, kodėl žaidėjas priėmė „Vilnius“ pasiūlymą, apie asmeninius ir komandos tikslus – interviu su komandos puolėju Ignu Kružiku.

-Kaip pradėjai draugauti su futbolu?

-Man buvo 5 metai, kai pradėjau žaisti Širvintose. Nuo pat pirmos treniruotės labai patiko.

-Kaip galvoji, kada buvo tas momentas, kai „užsikabinai futbolu“ ilgam?

-Kai buvo 15 metų, tada įvyko lūžis, kad be futbolo nieko nemačiau. Ne kiek mokslai buvo svarbūs, kiek futbolas. Paskui pradėjau žaisti Pirmoje lygoje, tada į futbolą pasinėriau dar labiau. Dabar net nežinau, kaip reiktų gyventi be futbolo.

-Kaip klostėsi futbolininko karjera iki FK „Vilnius“?

-Karjera prasidėjo Širvintose. Po to gavau kvietimą iš FK „Rotalis“, taigi persikrausčiau į Vilnių. Po kelių metų vėl grįžau į Širvintas. Būdamas 15 metų vėl išvažiavau į Vilnių, nes gavau kvietimą iš trenerio Ginto Buzo žaisti FM „Vilnius“. Po kurio laiko FM „Vilnius“ mano amžiaus grupės komanda susijungė su „Žalgiriu“, jau tada pradėjau dėti savo pirmus žingsnius Pirmoje lygoje. Po „Žalgirio“ sekė sezonas FK „Trakai“, o po jo – jau gavau kvietimą į FK „Vilnius“.

-Priėmei klubo pasiūlymą, kuris tuo metu šalies futbole dar buvo tik „popierinis“. Nebuvo baisu, neramu?

-Jaučiausi ramiai, labai norėjau žaisti, ir tai man buvo puiki proga. Kadangi, prieš tai patyriau kulno traumą ir buvau iškritęs iš futbolo rinkos, teko kelis mėnesius pabūti ramiai. Taip pat baigėsi mano kontraktas su FK „Riteriais“, o žaisti norėjau. Kai gavau pasiūlymą, jaučiau, kad tai bus mano vieta, kur galėsiu save realizuoti.

-Klube esi tas, kuriam keliami lūkesčiai būti ne tik vienu iš komandos lyderių, bet ir „auklėti“ jaunimą. Nebaugina ši užduotis?

-Ne, tikrai nebaugina. Džiaugiuosi, kad savo patirtimi galime dalintis su jaunesniais. Žinoma, mums patiems dar daug reikia išmokti, bet tai, ką mokame, stengiamės perteikti jaunesniems.

Ignas Kružikas | Elvio Žaldario nuotr.

-Kaip jaunimas priima vyresnių žaidėjų, nors jūs ir patys esate dar labai jauni, patarimus?

-Na, visko būna. Ne visada jie yra patenkinti tuo, kad juos kritikuoja vyresni komandos žaidėjai, o ne treneriai, bet dažniausiai paklauso mūsų ir galiausiai įvertina pastabas. Žinau, kad jie stengiasi tobulėti. Daugumai jų – tai pirmas kartas Pirmoje lygoje. Tai tikrai svarbus žingsnis jų gyvenime, taigi, norisi padėti, kaip kažkada padėdavo mums.

-Prieš šį sezoną žaidei FK „Riteriai“ (buvę „Trakai“) gretose... Kodėl nepavyko įsitvirtinti „A“ lygos klube?

-Dar nepasibaigus sezonui patyriau traumą, lūžo kulnas. Teko praleisti nemažai turų, o kai buvau pasiruošęs vėl įbėgti į aikštelę, treneris pasakė, kad esu nebereikalingas.

-Bet prieš „Riteriai B“ komandą šio sezono Pirmos lygos čempionate sužaidei puikias rungtynes. Kaip jauteisi žaisdamas prieš buvusius komandos draugus?

-Man tai buvo papildoma motyvacija ir stimulas laimėti. Esu labai patenkintas tomis varžybomis.

-Pirmos lygos čempionate jau sužaidėte 10 turų, tačiau taškus kol kas sekasi rinkti sunkiai, nors visose rungtynėse visiems „kibote į atlapus“. Ko, tavo manymu, vis pritrūkdavo, kad pergalių būtų daugiau?

-Pagrindinė priežastis, kad esame dar labai jauni ir mums tiesiog trūksta patirties. Žinoma, trūksta ir susižaidimo. Dar vienas aspektas, jog žaidėme su stipriomis, vyresnėmis komandomis, kurios Pirmoje lygoje – senbuvės, taigi, jie turėjo daugiau pranašumo.

-Kokioje pozicijoje labiausiai patinka žaisti?

-Mėgstamiausia pozicija – po puolėjais, kaip vidurio atakuojantis žaidėjas. Čia dažniausiai ir tenka žaisti, nes čia jaučiuosi savimi.

-Kokiam vartininkui labiausiai norėtum įmušti žaidžiant Lietuvoje ir užsienyje?

Geras klausimas. Lietuvoje, tai manau, Žydrūnui Karčemarskui. Na, o iš užsienio, tai nemažai yra, bet labiausiai, manau, Edersonui ir Alisonui.

-Futbolo žaidėjo idealas?

-Neturiu vieno... Bet, gal Kevin de Bruyne. Pagrindinės mano savybės, kurias norėčiau tobulinti, tai – technika, aikštelės matymas, ilgi perdavimai... Šis futbolininkas turi šias savybes, todėl ir stengiuosi į jį lygiuotis.

Ignas Kružikas | Elvio Žaldario nuotr.

-Kokios yra gero trenerio savybės, tavo požiūriu?

-Treneris turi mokėti motyvuoti, palaikyti komandą tiek treniruočių, tiek varžybų metu.

-Įsimintiniausias karjeros epizodas iki šiol?

-Net nežinau... Gal pernai, kai dar žaidžiau „Trakuose“. Žaidėme su Panevėžio ekipa... Nors ir nepavyko laimėti (varžybos baigėsi 1:2), sužaidžiau tikrai labai gerai. Dar vienos, tai – FK „Vilnius“ varžybos prieš „Dainavą“ šiame sezone. Jos buvo tikrai labai sunkios, kovojome iki paskutinių jėgų. Pergalė mums buvo labai būtina, nes jau buvome praradę viltį. Kai laimėjome, buvo neapsakomas jausmas...

-Asmeniniai tavo tikslai šiam sezonui?

-Įmušti daugiau įvarčių, nes kol kas, bendroje komandos įskaitoje jų nėra daug. Žinoma, pakilti turnyro lentelėje aukščiau. Tikimės septintos-aštuntos vietos, į ją ir bandysime kabintis. Na, o svajonė būtų patekti į lygos komandų TOP5.

-Linkėjimai „Vilniaus“ fanui arba kodėl verta ateiti į stadioną stebėti FK „Vilnius“ rungtynių?

-Šios varžybos, tikimės, bus lengvesnės. Manom, kad galime laimėti, esame pasiruošę pademonstruoti gražų futbolą ir įmušti bent vieną įvartį.

-Kodėl širvintiškiai turėtų „sirgti“ už FK „Vilnius“? 

-Aš ir mano vienas draugas, taip pat iš Širvintų, žaidžiame Vilniuje. Tai dalis draugų palaiko mane, dalis – jį, nes jis žaidžia kitoje sostinės komandoje. Kadangi mes jų kraštiečiai, manau, tai ir būtų pagrindinė priežastis.