Birželio 3-iąją pasveikinkite jo didenybę Dviratį

 Birželio 3-ioji – tarptautinė dviračio diena. Apie pastaraisiais metais didėjantį dviračių populiarumą Lietuvoje galėtų patvirtinti ir dviračių pardavėjai, ir juos remontuojantys meistrai, ir dviračių takus tiesiantys bei prižiūrintys kelininkai. Dviratis – ne tik ekologiška transporto priemonė, bet ir puikus sporto įrankis. Kokie dar jo privalumai? O gal yra ir trūkumų?

Privalumų – daug, trūkumas - vienas

„Impuls racing team“ komandos atstovė Tatjana Petrauskienė dviračio privalumus gali vardinti iki begalybės: „Nereikia stovėti automobilių spūstyse, vyras net automobilį pardavė, ir dabar važinėja dviračiu visus metus, nes darbovietėje įrengti dušai, sudarytos sąlygos laikyti dviračiams. Be to, dviratis labai praverčia keliaujant, juo patogu tyrinėti svečias šalis, nes galima įveikti žymiai didesnius atstumus nei pėsčiomis ir taip pamatyti, patirti daugiau“.

„Dviratis – taip pat puiki sporto priemonė, nes krūvį kiekvienas – tiek pradedantysis, tiek profesionalas – gali pasirinkti pagal savo jėgas, - dviračio privalumus toliau vardija T. Petrauskienė. – Dviračiui nėra amžiaus apribojimų, sau tinkantį važiavimo tempą gali atrasti ir vyresnio amžiaus žmonės. Jis taip pat tinka iškyloms į gamtą, pasitelkiant papildomus įrenginius (kėdutes, vežimėlius) didesnius atstumus nesunku įveikti ir su mažais vaikais“.

Tatjana juokauja, kad šioks toks dviračio trūkumas, o greičiau tik nepatogumas, kai į darbą reikia važiuoti dviračiu, o už lango pila kaip iš kibiro. „Jei pakeliui dar reikia vaikus palydėti į darželį, tokiems atvejams ir tolimesnėms kelionėms šeimoje turime automobilį“, - sako T. Petrauskienė.

Atsakomybės stinga pėstiesiems

Paklausta apie besikeičiantį dviratininkų ir automobilių vairuotojų elgesį kelyje, T. Petrauskienė džiaugiasi vis labiau didėjančia vairuotojų ir dviratininkų tarpusavio pagarba kelyje ir priduria, kad labai svarbu mokyti vaikus saugiai važiuoti keliais, dviračių takais, parkuose, paaiškinti saugumo priemonių – šalmo ir švieselių ant dviračio – svarbą. „Pasigendame tik pėsčiųjų tolerancijos ir atsakomybės, nes atšilus orams dviračių takuose zuja mamos su vežimėliais, vaikučiai su paspirtukais, šuniukai be pavadėlių, suaugusieji įnikę į mobiliųjų ekranus dažnai apskritai nepaiso atvažiuojančių dviratininkų“, - pastebi dviračių entuziastė.

Be šalmo ir šviesų tamsiu paros metu svarbu, kad dviratis būtų techniškai tvarkingas, reikia turėti atsarginę kamerą, pompą. Jei norite tik pasivažinėti po darbo, rinkitės mažiau intensyvias gatves, dar geriau miško takelius ar parkus. „Prasideda vasarą, tad  karštą dieną vanduo tiesiog privalomas, - primena T. Petrauskienė. – Ir nepamirškite, kad esate toks pats eismo dalyvis, kaip ir visi kiti, todėl saugokite kitus ir patys save!“

Svarbiausia – įsiklausyti į savo kūną

T. Petrauskienė dviratį mina ketvirtus metus. Krūvį ji didino pamažu, nuo „kartais išvažiuoju su dviračiu“ iki 5-6 kartų per savaitę. „Manau, svarbu įsiklausyti į savo kūną, jis geriausiai pasako, kiek gana, - pataria Tatjana. - Jeigu kelionės į darbą ar išvykos į gamtą pereina į rimtesnį mėgėjišką lygį ir varžybas, reikėtų pasitarti su šios srities žinovais ir atsakingai pasitikrinti sveikatą“.

Anot jos, intensyvesnis važiavimas dviračiu ne tik stiprina kraujagyslių sistemą, degina kalorijas, spartina medžiagų apykaitą, bet ir kelia apetitą. Be to, prakaituojant išeikvojama daug elektrolitų. „Todėl mitybą taip pat reikia atsakingai įvertinti, kad nepritrūktų angliavandenių, baltymų, važiuojant treniruotes papildyti savo gertuves būtinais elektrolitais, - sako T. Petrauskienė. - Intensyvių treniruočių ir / ar varžybų metų pasirūpinti greitaisiais angliavandeniais, pavyzdžiui, įprastų 2 valandų trukmės varžybų metu suvartoju apie du  „Maxim“ energinius gelius, gertuvėje vandens ištirpinu „Maxim Total Hydration“ tabletę, po varžybų ar intensyvios treniruotės vartoju baltyminius atstatomuosius kokteilius“.

Tėvų pavyzdžiu užsikrečia vaikai

Tatjana priklauso „Impuls racing team“ dviratininkų mėgėjų komandai, susibūrusiai 2016 m.  „Mūsų treneris Sergėjus Michailovas dirba treneriu „Impuls“ sporto klube, jo vedamos „indoor cycling“ treniruotės peraugo į išvykas dviračiais į gamtą, žmonių daugėjo, pradėjome dalyvauti varžybose, iš pradžių tik kalnų dviračiais, vėliau ir plento, atsirado rėmėjų“, - pasakoja T. Petrauskienė.

Šiuo metu komanda vienija virš 80 suaugusiųjų, vaikų ir jaunuolių iš Vilniaus ir Kauno. „Mus vienija dviračiai, vieni skina pergales Lietuvoje ir užsienyje, kiti važiuoja dėl komandos ar tiesiog mėgaujasi komandos dvasią, - tikina dviratininkė. - Yra kelios šeimos, kuriose visi šeimos nariai mina pedalus, mes su vyru taip pat kartu sportuojame, dviračiais „užsikrėtė“ ir trys mūsų vaikai. Dar noriu pastebėti, kad nesvarbu kaip dažnai minate dviratį, visi mano sutikti dviratininkai – laimingi žmonės, mažiau pikti ir suirzę, nes dviratis suvienija, išblaško mintis. Mindamas pedalus  ne tik susipažįsti su įdomiais žmonėmis, daugiau pamatai ir patiri, bet dar ir sudegini prie  kavos suvalgytą pyragaitį“.