A lyga: vienas iš sezono atradimų nuėjo Lietuvoje žaidžiančiam legionieriui neįprastą kelią VIDEO
Antonio Belo | E.Kniežausko nuotr.
Į Lietuvą savo svajonių siekti atvykusiems jauniems legionieriams retai kada tenka žygiuoti rožėmis nuklotu keliu. Vienas tokių – Kauno „Stumbro“ saugas Antonio Belo.
2017 metų vasarą į Lietuvą atvykęs portugalas šiame Lietuvos futbolo A lygos sezone yra nepakeičiamas sraigtas darniai veikiančiame „Stumbro“ mechanizme, tačiau dažnam Pirmoje lygoje karjerą pradėjusiam užsieniečiui šalies čempionato duona, jei jos dar pavyksta paragauti, nebūna tokia skalsi.
Tą gerai supranta ir A. Belo, kuris pernelyg neišsiskirdavo pirmoje savo karjeros stotelėje užsienyje – Kėdainių „Nevėžyje“ – bei „Stumbre“, kur daugiau nei pusę praėjusio sezono vaidino mažiau nei epizodinį vaidmenį pagrindinėje komandoje.
Viskas apsivertė aukštyn kojomis 2018 metų rugpjūčio 29-ąją dieną, kai portugalas sulaukė ilgai laukto šanso sužaisti visas rungtynes A lygoje. A. Belo svarbios dvikovos pabaigoje su tuometiniais „Trakais“ pelnė išlyginamąjį įvartį ir tada saugo karjera Lietuvoje įgavo pagreitį.
Kitose rungtynėse „Stumbro“ atstovas pasižymėjo puikiu įvarčiu į Klaipėdos „Atlanto“ vartus bei, sulaukęs daugiau stratego Mariano Barreto pasitikėjimo, prie Kauno ekipos rezultatų prisidėjo dar 3 įvarčiais bei 2 rezultatyviais perdavimais.
Šiame sezone A. Belo buvo nepakeičiamas visose 7-eriose rungtynėse, kurių metu pasižymėjo įvarčiu bei rezultatyviu perdavimu. Tiek puolėjo, tiek krašto saugo pozicijose žaidęs portugalas buvo aštrus, kėlė daug problemų varžovų gynėjams ir tapo maloniu pirmojo rato atradimu.
Bendraudamas su portalu alyga.lt, „Stumbro“ futbolininkas papasakojo apie savo karjerą Lietuvoje ir nelengvus pirmuosius žingsnius, kurie jį dar labiau motyvavo siekti savo svajonių.
– Kokiu būdu atsidūrėte „Nevėžyje“ ir kodėl nusprendėte pasirinkti Lietuvą?
– Pasibaigus mano kontraktui su „Maritimo B“ klubu, agentas pranešė man apie galimybę „Stumbro“ ekipoje, kuri dalyvauja aukščiausioje šalies lygoje. Man tai patiko, kadangi tai yra šalies čempionatas ir visiškai kitokia patirtis negu tos, kurias aš turėjau. Liepos mėnesį atvykau į Lietuvą ir savaitę laiko praleidau treniruotėse. Aš patikau treneriui Mariano Barreto, tačiau komanda buvo pilnai sukomplektuota, tad sezoną užbaigiau Kėdainių „Nevėžyje“, jog prisitaikyčiau prie lietuviško futbolo.
– „Nevėžyje“ susipažinote su lietuvišku futbolu. Kaip sekėsi šiame klube?
– Atvykus į „Nevėžį“, sunkiausia buvo prisitaikyti prie kalbos, kadangi treneris angliškai labai gerai nekalbėjo. Taip pat buvau vienintelis legionierius komandoje, tačiau mane priėmė gerai. Kiekvieną kartą vykti mašina po 45 minutes į vieną pusę buvo sunku, tačiau sąlygos klube buvo geros ir neturiu dėl ko skųstis. Norėčiau padėkoti „Nevėžio“ prezidentui Sauliui Skibiniauskui, kuris visada su manimi buvo draugiškas ir sąžiningas. Kitame sezone jau persikėliau į „Stumbrą“.
– Daugiau nei pusę sezono praėjusiais metais praleidote B komandoje ir tik rugpjūčio mėnesį pradėjote reguliariai žaisti A lygoje. Kaip jautėtės, kai šį laiką treneris Mariano Barreto labiau pasitikėjo kitais futbolininkais?
– Kai pradėjau atstovauti „Stumbrui“, treneris pasakė, kad žaisiu B komandoje, o kai kuriuose mačuose būsiu įtraukiamas į pagrindinę komandą. Mano tikslas atvykus į Lietuvą buvo žaisti A lygoje. Dariau viską, ką galėjau ir žinojau, kad vieną dieną sulauksiu savo šanso. Buvau susikoncentravęs bei verčiau save stengtis ir sunkiausiais momentais. Nėra lengva būti toli nuo namų ir, žinoma, yra akimirkų, kai būna labai sunku, bet to nepakako, kad pasiduočiau kovodamas dėl savo svajonių.
– Nuo rugpjūčio mėnesio pradėjote daugiau rungtyniauti. Ar manote, jog prie to prisidėjo išlyginamasis įvartis „Trakams“, po kurio viskas pasisuko teigiama linkme?
– Taip, tai buvo esminis momentas mano karjeroje Lietuvoje. Žinoma, tai man pridėjo daug pasitikėjimo ir privertė dirbti dar sunkiau.
– Kaip įvertintumėte praėjusį sezoną „Stumbro“ klube?
– Praėjusį sezoną vertinu gerai. Likome ketvirtoje vietoje, surinkę tiek pat taškų kaip ir trečioje pozicijoje likęs klubas. Įgavau vertingos patirties ir išminties, kaip kiekvienas futbolininkas turi elgtis tam tikrose situacijose aikštėje bei už jos ribų.
– Šiemet atrodote dar labiau patobulėjęs negu praėjusiais metais, o sezono pradžioje buvote išbandomas tiek puolėjo, tiek krašto saugo pozicijose. Kurioje pozicijoje Jums žaisti yra priimtiniausia?
– Ačiū už gerus žodžius. Kiekvieną kartą stengiuosi pasirodyti geriausiai, kaip tik galiu ir tobulėti, kur bežaisčiau. Dažniausiai žaidžiu krašto saugu. Tai yra pozicija, kurioje jaučiuosi patogiausiai, tačiau žaidžiant puolėju taip pat jaučiuosi gerai. Galiu žaisti ir ten.
– Ar tikėjotės tokio sėkmingo „Stumbro“ starto šiame sezone? Kas jį lėmė?
– Tiesą pasakius, manau, kad niekas iš mūsų nesitikėjo tokio sezono starto. Mano nuomone, pagrindinis „Stumbro“ sėkmės bruožas yra komandinė dvasia. Mes palaikome vienas kitą tiek gerais, tiek blogais momentais. Žinoma, treneris Joao Luisas Martinsas ir jo štabas atlieka puikų darbą.
– „Stumbrui“ artėja antrasis iš eilės iššūkis Europos lygoje. Ar labai laukiate būsimų kovų tarptautinėje arenoje?
– Europos lyga – turnyras, kuriame kiekvienas futbolininkas nori žaisti, tačiau šiuo metu esu labiausiai susikoncentravęs į tai, jog sėkmingai pasirodytume A lygoje.
– Kokie yra Jūsų asmeniniai ir komandos tikslai šiame sezone?
– Tiek mano, tiek komandos tikslas yra ir toliau išlikti turnyro lentelės viršuje.
– Turbūt pastebėjote, kad retam legionieriui, anksčiau žaidusiam šalies Pirmoje lygoje, vėliau pavyksta persikelti į Lietuvos čempionatą ir vaidinti svarbią rolę vienoje iš stipriausių komandų. Kas, Jūsų nuomone, galėjo tam pasitarnauti?
– Siekiau savo tikslų tikėdamas ir sunkiai dirbdamas, nesvarbu kokios aplinkybės pasitaikydavo kelyje. Didžiausias atlygis gyvenime – jausmas, kad kažką padarėme ir pasiekėme savo tikslus.
A lyga
