Žinutė darbdaviams: sveikame kūne – produktyvesnis darbuotojas

 Posakį „nuleisti spaudimo – į sporto salę“ žino daugelis aktyvesnių žmonių, tačiau kas iš tiesų dedasi mūsų kūnuose, kai fizine veikla bandome iškrauti įtampas galvose? Specialistai tikina, kad reguliariai sportuojantys žmonės ne tik dažniau pasižymi geresne sveikata bei tvirtesniu kūnu, tačiau dažnu atveju pasiekia ir geresnių rezultatų karjeros srityje. 

„Manau, kad darbdaviai turėtų skatinti savo darbuotojus sportuoti, nes tokių žmonių našumas gali išaugti net ir dvigubai. Mačiau ne vieną pavyzdį, kad sportuodami žmonės iš pasyvių tampa daug aktyvesni ir vien dėl to šokteli karjeros laiptais, nes ima aktyviau reikštis darbe, taip natūraliai pasiekdami geresnių rezultatų“, – sako vienai didžiausių Lietuvoje erdves darbui, poilsiui ir gyvenimui kuriančiai bendrovei „Darnu Group“ priklausančio sporto klubo „Re.Formatas“ sporto veiklų vadovas Andžej Gunevič.

Atsakymai glūdi smegenų veikloje

Kaip fizinė veikla veikia mūsų kūną? Psichoterapeutas Olegas Lapinas teiga, kad sportuodamas žmogus priverstas aktyvinti motorinę smegenų žievę, kuri atsako už valingą raumenų veiklą. Specialistas pastebi, kad protinį darbą dirbančio ir sportuojančio žmogaus jausmas, jog pavyksta geriau nusiraminti, surikiuoti mintis yra užkoduotas smegenų darbo algoritmuose, kurioms geriausiai pailsėti leidžia veiklos keitimas.

„Kai žmogus nesportuoja, jo smegenys funkcionuoja kitose srityse: kuria arba supranta žodžius ir ieško prasmių arba jas supranta. Tokiu būdu, anksčiau ar vėliau, žmogus perkrauna šią sritį ir ima jausti psichinį nuovargį. Todėl keisdamas smegenų žievės aktyvavimo vietas, leidžia joms pakaitomis pailsėti. Sportuodamas žmogus po kurio laiko nebesijaučia protiškai pavargęs, jo galva pailsi“, – paaiškina O. Lapinas.

Psichoterapeuto teigimu, fiziologiškai tokia veikla matosi smegenų tyrimuose, kuomet nustatoma skirtingų smegenų žievės zonų aktyvacija atliekant protinius uždavinius ir fizinius pratimus.

„Palyginimui, jeigu jūs laikote ištiestoje kairėje rankoje net ir nesunkią knygą, tuomet po 5-10 minučių šią ranką pradės skaudėti. Jeigu jūs paimsite knygą kita ranka, tuomet skausmas išnyks kairėje rankoje. Taip veikia ir smegenys, kurios yra lygiai toks pat organas ir taip pat jaučia nuovargį“, – iliustruoja O. Lapinas.

Biurų pastatų komplekse „Verslo trikampis“ įsikūrusios bendrovės „Nestle Baltics“ skaitmeninės rinkodaros specialistė Aistė Gerdvilytė patvirtina, kad reguliarus sportas palieka akivaizdų pėdsaką jos darbo veikloje.

„Man sportas net svarbesnis ne dėl kūno formų dailinimo. Sportuodama turiu daugiau energijos darbo metu, atsiranda daugiau jėgų ir pozityvumo – pradedu sąmoningai ieškoti daugiau progų fiziškai judėti darbe, vietoje nuolatinio sedėjimo darbo vietoje – dažniau pasivaikščioti bent kelioms minutėms, visada lipti laiptais“, – teigia „RE.FORMATO“ klubo lankytoja.

A. Gerdvilytė sako, kad sportas taip pat puikiai pasitarnauja „valant“ galvą po ilgos darbo dienos.

„Net po trumpesnės aktyvios treniruotės išeinu šviežia galva, geresnės savijautos, be įtampos. Be to, treniruotė po darbo yra puikus būdas praleisti daugiau laiko su kolegomis, kartu pabendrauti ir pasportuoti. Kai reguliariai sportuoju, jaučiuosi žvalesnė, aktyvesnė, kaupiasi didesnis pozityvios nuotaikos rezervas, geriau ir giliau miegu naktį. Vieni pliusai“, – šypsosi A. Gerdvilytė.

Laimės hormonų šaltinis

A. Gunevičiaus teigimu, tokia savijauta neturėtų stebinti, nes sportuojant mūsų kūnas visų pirma gamina laimės hormonus – visai, kaip pavalgius mėgstamo maisto.

„Žinoma, tai priklauso ir nuo sporto kokybės: jeigu mes perspaudžiame, tai pradžioje galime jausti euforiją, bet paskui – tik nuovargį. Todėl ne mažiau svarbu ir sąžiningai įsivertinti savo tikslus. Dirbdamas klube matau, kad vieni žmonės ateina pabėgti nuo rūpesčių, kiti – kaip tik įsikrauti prieš darbo dieną: priklauso nuo darbo pobūdžio. Pasportavus gerėja mūsų kraujotaka, todėl jaučiamės energingesni. Dėl to kai kuriems rytas yra labai geras metas sportui. Tokiems žmonėms, kuriems nusimato ilga darbo diena, tokie žmonės būna labiau darbingi“, – dėsto jis.

O. Lapinas pažymi, kad skubančiame šių laikų pasaulyje žmonės linkę persitempti, tad tokiems darbuotojams sportas gali tapti puikiu pagalbininku.

„Jeigu bėda tik ta, kad jūs per trumpą laiką norite labai daug padaryti, nes galbūt jūsų darbas toks, tuomet jūs dažnai pervargstate. Ir tokiais atvejais sportas yra labai gerai. Pakeisite veiklą, kuriam laikui nespręsite jokių uždavinių, o sportuodami pradėsite jausti, kad geriau miegate, galva būna šviežesnė. Sportas nukreiptas į nuovargio simptomų šalinimą, į tai, kad jūs savo kūnui, savo fizinei būsenai patys padėtumėte“, – teigia psichoterapeutas.