Kito sezono „Žalgirio” dėlionėje – daug mįslių

25 mln. litų skolų žaidėjams ir dar 12 mln. litų kabančių skolų pradingusiems bankams. Jei iš dangaus nenukris aukso puodas, „Žalgiris” artimiausius ketverius metus turės gyventi stipriai susiveržęs diržą.

Šią savaitę „Žalgirio” krepšininkai atsiėmė LKL čempionų taurę ir vardinius aukso žiedus, bet nebaigtų reikalų dar liko.

Ne tik Jungtinės lygos atkrintamųjų varžybų aštuntfinalis su Žemutinio Naugardo „Nižnij Novgorod” ir tolesnės varžybos, jeigu pavyktų įveikti Rusijos klubą.

Ilgas žygis Jungtinėje lygoje papildytų ištuštėjusią „Žalgirio” piniginę, bet buvusio komandos savininko Vladimiro Romanovo paliktas skolas Kauno klubas galės panaikinti tik per kelerius metus.

„Geriau vėliau nei niekada”, – apie numatomą strategiją atlyginimus išmokėti per 3–4 metus sakė „Žalgirio” vidurio puolėjas Robertas Javtokas.

Sutartims – 10 mln. litų

Kovo viduryje po pusantrų metų pertraukos „Žalgirio” generaliniu direktoriumi tapęs P.Motiejūnas turi planą.

Kitam sezonui jis tikisi turėti bent 15 mln. litų biudžetą.

Tai pavyktų, jei 5 mln. būtų uždirbti iš prekybos bilietais, 5 mln. skirtų Kauno miesto savivaldybė ir šalies Vyriausybė, o dar apie 5 mln. suneštų rėmėjai.

„Tai realus, labiau pesimistinis planas tam atvejui, jei neatsirastų naujas galingas rėmėjas. Tokiu būdu per 4 metus tikrai grąžintume skolas žaidėjams.

O jei ateitų nauja finansinė jėga, atsikratyti skolų pavyktų anksčiau”, – planavo P. Motiejūnas.

Iš surinktų 15 mln. litų „Žalgirio” generalinis direktorius kitą sezoną norėtų trečdalį skirti skoloms mokėti, o 10 mln. atitektų komandai – žaidėjų atlyginimams, kelionėms, stovykloms ir kitoms reikmėms.

10 mln. litų biudžetas – tai tris kartus mažiau, nei „Žalgiris” turėjo praėjusį sezoną ir norėjo turėti šį.

Tai mažesni pinigai nei tie, kuriais šį sezoną rėmėsi kukliausios Eurolygos komandos – Belgrado „Partizan” ar Liublianos „Olimpija”.

„Komanda bus silpnesnė ir jaunesnė nei šiemet. Tuo pat metu bandysime mokėti skolas dabartiniams žaidėjams – gal ne kas mėnesį, bet kas du ar tris, kad jie matytų, jog darbas vyksta.

Skola mažės, klubas jausis tvirčiau, o žaidėjai bus ramesni”, – planavo P. Motiejūnas.

Vienos premijos suris kitas?

„Žalgirio” generalinis direktorius tikisi dar šiemet sumažinti 25 mln. litų skolų žaidėjams kuprą.

Patekęs į Jungtinės lygos ketvirtfinalį Kauno klubas iškart užsitikrino lygos numatytą premiją – 4,6 mln. rublių (380 tūkst. litų) ir turi galimybių užsidirbti daugiau – čempionams numatyta 7 mln. rublių (570 tūkst. litų).

Be to, sulig kiekvienu įveiktu etapu atsiranda naujų galimybių užsidirti iš bilietų, nes šiemet Jungtinėje lygoje nebus finalo ketverto. Pagal naują formatą, kiekviename etape iki pat finalo kovojama iki trijų pergalių.

Kita vertus, „Žalgirio” žaidėjų kontraktuose numatytos premijos už laimėjimus Jungtinės lygos pirmenybėse, tad skola vėl gali ūgtelėti.

Kabo ir skolos bankams

Tačiau dar didesnis Trojos arklys „Žalgirio” skaičiavimuose slypi kitur.

Iš buvusių klubo rėmėjų – „Snoro” ir Ūkio bankų – Kauno komanda buvo paėmusi atitinkamai 3 mln. ir 9 mln. litų paskolas.

„Šią skolos pusę norisi atskirti, nes Ūkio bankas dalijamas į gerąjį ir blogąjį, o tai apsunkina skolų skaičiavimą.

Aš pats prastai išmanau bankinius dalykus. Žinau, kad skola buvo Ūkio bankui, bet nežinau, ar ji bus visa perimta, ar ne.

Kol procesas tebevyksta, sunku skaičiuoti, – pripažino P.Motiejūnas. – Be to, sąraše dar yra įmonių, kurioms esame skolingi. Kai kurių skolų istorija siekia kelerius metus, kai kurių įmonių per krizę nebeliko.”

„Žalgirio” generaliniam direktoriui aiškesni maždaug 25 mln. litų dydžio įsipareigojimai žaidėjams bei jų agentams, bet ir čia tikslių skaičių dar nėra.

„Po sezono bus lengviau suskaičiuoti ir tada pabandyti per 3–4 metus gaisrą užgesinti”, – sakė P. Motiejūnas.

Bankroto galimybę atmetė

V. Romanovo valdytas futbolo ir beisbolo klubas „Kaunas” gyvenimą baigė palikdamas žaidėjams, darbuotojams ir įvairioms įmonėms daugiau nei 13 mln. litų skolų.

10 kartų Lietuvos futbolo čempione tapusiai komandai prieš keletą mėnesių pradėta bankroto procedūra, o dar anksčiau ištikimiausi sirgaliai įkūrė Futbolo bendruomenės klubą (FBK) „Kaunas”, kuris šiemet žaidžia trečiojoje pagal pajėgumą šalies lygoje.

Nors „Žalgirio” skolos yra daugiau nei dusyk didesnės, 15-ąjį kartą LKL čempionu šiemet tapęs krepšinio klubas bankroto variantą atmetė.

„Skolų išmokėjimas per kelerius metus yra vienintelis kelias išsigelbėti. Mat kitas būdas – teismai ir bankrotas. Bet tuo atveju visi liktų tuščiomis.

Buvo daug pasiūlymų kelti bankroto bylą, bet nenorime to daryti, – teigė P. Motiejūnas. – Koks mes tada būtume „Žalgiris”, jei bankrutuotume ir atsirastų koks nors kitas „Žalgiris”?

Kitąmet mūsų klubui sueis 70 metų. Nesinori griauti istorijos. Norime likti tuo pačiu „Žalgiriu”, koks buvo nuo 1944 metų.”

Į pasiūlymą reagavo skirtingai

Nors finansiniai nepritekliai dar kamuoja, „Žalgirio” krepšininkai įrodinėja turintys marias kantrybės.

„Pradžioje buvo daugiau sumaišties, paskui kažkaip įpratome, – po LKL apdovanojimų vakaro sakė R. Javtokas. – Labiausiai gaila, kad krizė užpuolė, kai komanda išgyveno pakilimą. Finansai viską sudrumstė.

Mes, lietuviai, suvokiame situaciją, bet džiugu, kad ir mūsų užsieniečiai nepanikavo. Žinoma, kad visi nori laiku gauti uždirbtus pinigus, bet panikos nėra – visi nori žaisti.”

Žalgiriečiai nekėlė maišto išgirdę apie planą skolas grąžinti per 3–4 metus.

„Normaliai reagavau. Aš suprantu, kad niekas nenorėjo, jog situacija susiklostytų būtent taip. Nelaikau pykčio, – tvirtino Kšyštofas Lavrinovičius. – Jeigu klubas pateiks bet kokį planą, kaip būtų grąžinti pinigai, aš būsiu „už”.

Man svarbu atgauti sąžiningai uždirbtus pinigus. Po dvejų ar trejų metų, nėra taip svarbu.”

„Nesvarbu kaip, svarbu, kad yra klubo noras atsiskaityti, – broliui antrino ir Darjušas Lavrinovičius. – Jeigu per tą laiką atgausime pinigus, būsime patenkinti.”

Lietuviai krepšininkai tiki, kad paslaptingų žaidimų, kurių netrūko klubą valdant V. Romanovui ir broliams Masalskiams, nebeliks.

Tačiau su Lietuvos bankų ir krepšinio ligomis šį sezoną iš arti susipažinę „Žalgirio” užsieniečiai yra atsargesni.

Pasiūlymas atgauti uždarbį per 3–4 metus jų nedžiugina.

„Šiuo klausimu – jokių komentarų. Reikia kalbėti su mano agentu”, – nedaugžodžiavo įžaidėjas Oliveris Lafayette’as.

Žinoma, nebūna gerai, kai atlyginimas vėluoja ir atgauni jį per 3–4 metus, – sakė „Žalgirio” treneris Joanas Plaza. – Tai būtų baisu mums dabar ir klubo ateičiai.

Tikiuosi ir linkiu, kad išeitis atsirastų kur kas anksčiau.”

Išlaikyti lyderių nepavyks

Planuojamas realus 10 mln. litų biudžetas kitą sezoną vargu ar leis „Žalgiriui” išlaikyti geriausius savo žaidėjus.

Nebent labiausiai patyrę žaidėjai – 36 metų Rimantas Kaukėnas ar 33 metų broliai Lavrinovičiai, Robertas Javtokas norėtų jaukesnės karjeros pabaigos žaidžiant namuose.

Kita vertus, jų žaidimas šį sezoną parodė, kad tokie žaidėjai būtų naudingi ne vienai Eurolygos komandai.

„Žalgirio” veteranų Pauliaus Jankūno, Mindaugo Kuzminsko, legionierių Marko Popovičiaus ir O.Lafayette’o, taip pat ir trenerio J.Plazos kaina krepšinio rinkoje vasarą bus aukšta.

Rezultatyviausias „Žalgirio” žaidėjas Eurolygoje ir vienas sirgalių favoritų M.Popovičius jau pareiškė, kad kitą sezoną komandoje jo nebebus, nes „Žalgiryje” ta pati bėda pasikartojo antrą kartą.

Kroatijos krepšininkas Kaune regėjo dvi finansines krizes – po trijų sezonų 2006–2008 metais jam prireikė teisininkų pagalbos, kad atgautų uždarbį, kurį jam buvo pažadėję tuomet klubui vadovavę Gediminas Navikauskas ir P.Motiejūnas.

Pažadų sirgaliams nedalija ir kiti žaidėjai. Juolab kad laukia Jungtinės lygos kovos – šį savaitgalį svečiuose su „Nižnij Novgorod” ekipa, o patekus į pusfinalį – tikriausiai su Krasnodaro „Lokomotiv”.

„Dabar reikia susitelkti į Jungtinės lygos kovas, – teigė R. Kaukėnas, paklaustas apie ateitį Kauno klube. – Baigsis sezonas, tada ir žiūrėsime, kas, kaip, kur ir kada.”

„Mano karjera – tai sezonas po sezono. Pirmiausia noriu pabaigti šį, o tada galvoti apie kitą”, – nieko nežadėjo ir O. Lafayette’as.

„Po sezono kalbėsime su P.Motiejūnu ir spręsime, – sakė D. Lavrinovičius. – Žiūrėsime, kokią jis mato ateitį, kokie planai, kokia komanda bus buriama, kokie bus tikslai.”

Tarsi galvodamas apie kitą sezoną „Žalgiris” šią savaitę per Jungtinės lygos rungtynes suteikė progą debiutuoti klube devyniolikmečiams Tomui Dimšai ir Mariui Grigoniui, kurie iki šiol žaidė NKL varžybose. Regis, vis prie jaunųjų žaidėjų priskiriamas Adas Juškevičius kitą sezoną tikrai nebus jauniausias „Žalgirio” žaidėjas.

„Manau, kad „Žalgiryje” viskas susitvarkys, – kalbėjo 24 metų A. Juškevičius. – Atsiras aiškumas ir toliau bus galima ginti šio klubo garbę.

Net negalvoju apie blogus dalykus – toliau žaisime ir skinsime pergales.”