Nuoširdus ir atviras T.Fury: apie gyvenimo principus, nesvarbią istoriją, kovą Antarktidoje ir nesvarbią karjeros pabaigą (10)

 Šią naktį Los Andželo „Staples Center“ areną drebins mūšis dėl WBC sunkiasvorių pasaulio čempiono diržo. Šioje profesionalų bokso kovoje savo diržą gins 33-ejų metų amerikietis Deontay Wilderis, kuriam iššūkį mes buvęs pasaulio čempionas 30-metis britas Tysonas Fury.

Prieš įvyksiančią dvikovą T.Fury atvirai kalbėjosi su „BleachRreport“ žurnalistu bei atskleidė tai, kas jam svarbu bokse bei gyvenime, kalbėjo apie laimę ir žinomumą bei niekam nereikalingą istoriją.

- Ko tikitės iš kovos su D.Wilderiu?

- Jūs pamatysite du besikaunančius vyrus ir tiek. Nei daugiau, nei mažiau. Negali būti daugiau ir negali būti mažiau. Nugalėtojas bus WBC pasaulio čempionas, o pralaimėtojas namo vyks neturėdamas nieko.

- Ne daug tokių neįveiktų sunkiasvorių čempionų kaip jūs keliauja į kitą šalį, kad įveiktų varžovą. Kas jus motyvuoja tai daryti?

- Emmanuelis Stewartas kartą pasakė: „Kad taptumėte puikia bokso žvaigžde, tu turi keliauti po daug skirtingų šalių ir kovoti su jų čempionais“. Tai aš ketinu ir toliau daryti. Kita stotelė - Antarktida.

- Kas Antarktidoje?

- Noriu keliauti į Antarktidą kovoti dėl sunkiasvorių čempiono titulo, nes jie ten nematė nei vienos kovos. Jeigu galėčiau turėti sunkiasvorių kovą dėl čempiono titulų Antarktidoje, tai būtų precedentas.

- Antarktidoje yra boksininkų?

- Ne, bet mes juos ten atvešime.

- Po 2015 metų pergalės prieš V.Kličko, jūs susidūrėte su psichologinėmis problemomis, apie kurias garsiai šnekėjote. Kas sukėlė tuos iššūkius?

- Niekas. Tai kažkas, su kuo aš susiduriu visą savo gyvenimą, o po kovos su V.Kličko tai pajaučiau dar stipriau. Depresija ir nerimas. Aš užlipau į Everesto viršūnę ir nebejaučiau, kad po tos kovos yra ką dar veikti gyvenime, todėl kritau žemyn ir susidūriau su psichologinėmis problemomis. Ringe nebuvau du su puse metų, o dabar aš čia tam, kad susigrąžinčiau šlovę.

- Kaip jums pavyko vėl galvoti teigiamai po to, kai daugiau nei du metus buvote pasiekęs dugną?

- Aš mintyse turiu tikslą. Aš turėjau viską, ko žmogus gali norėti šioje žemėje, tačiau tai nieko nereiškia. Tau neberūpi gyvenimas, ar tu mirsi, ar gyvensi. Nebeturi jokios motyvacijos, išskyrus nebegyventi. Niekas neberūpi. Nei pinigai, nei šlovė, nei pasiekimai. Niekas nebesvarbu.

- Kaip boksas padėjo įveikti depresijos laiką?

- Boksas man nepadėjo.

- Ne?

- Ne.

- Kas padėjo?

- Dievas. Dievo jėga palietė mane, o tada sugrįžau stipresnis nei bet kada anksčiau.

- Koks buvo ypatingas momentas, kurį galėtumėte prisiminti, kai Dievas jums sugrąžino jėgas?

- Aš prisimenu, kai prašiau Dievo pagalbos. Kai baigiau melstis, atsikėliau nuo kelių ir pajaučiau, kad pasaulio svoris nukrito nuo mano pačių.

- Ar buvote arti to, kad atimtumėte sau gyvybę?

- Daugybę kartų. Tačiau jeigu tu nusprendei atimti sau gyvybę, viskas, ką tu padarysi, tai sugriausi žmonių gyvenimus. Tu gali mokytis tik iš savo patirties. Ar aš nusižudysiu, jeigu pralaimėsiu? Ne. Tai bokso dvikova. Kartais laimi, kartais pralaimi. Aš uždirbsiu pinigus ir viskas klostysis gerai, mes abu parodysime gerą kovą, o geriausias vyras švęs pergalę. Nėra jokios gėdos pralaimėti. Ne gėda net mėginti. Kai tu bandai, tačiau esi nepakankamai geras, tu žinai, kad tiesiog esi dar nepakankamai geras. Visgi jeigu tu niekada nepamėginsi, visada galvosi: o kas, jeigu?

Aš buvau laimingas pasitraukęs iš bokso. Turtingas, jaunas, gerai atrodantis. Turėjau viską: daugybę pinigų banke, jokių skolų, investicijų visame pasaulyje, nekilnojamojo turto, čempionų titulus, buvau neįveiktas. Buvau istorijoje antras vyras, kuris į pensiją išėjo kaip neįveiktas sunkiasvorių čempionas. Dėl ko man reikėjo grįžti? Nejaučiau, kad viską užbaigiau. Aš vis dar galvojau: o kas, jeigu? Aš dar manau, kad turiu ką pasiūlyti. Man nereikėjo sugrįžti, aš negyvenu ekstravagantiško gyvenimo.

- Vis dar jaučiate kovų troškulį?

- Taip, jeigu tai atsiperka, tai verta daryti. O jeigu ne, na, aš pabandžiau.

- Toks gyvenimas.

- Gyvenimas yra kalė.

- Ar gyvenimas jums buvo teisingas?

- Taip. Viskas, kas man nutiko, buvo nebe priežasties. Nepriklausomai nuo to, pasirinksi kairę, ar dešinę, galų gale būsi ten, kur turi būti. Tu gali nerimauti dėl dalykų vėl ir vėl, tačiau nerimas problemų neišspręs.

- Taip viskas ir yra gyvenime. Tai yra daugiau nei boksas.

- Tai daugiau nei boksas. Tai santykiai, šeima. Kai buvau vienišas ir neturėjau žmonos, viskas, apie ką aš galvojau, buvo boksas. Tačiau kai tu turi šeimą, vaikų, pareigos ir atsakomybės gerokai nusveria boksą. To net neverta lyginti. Kai aš einu į salę, tai būna tik darbas.

- Kaip manote, kaip baigsis jūsų bokso karjerą?

- Su smūgiu į veidą.

- Ar jūs būsite nokautuotas, ar jūs nokautuosite kitą žmogų?

- Ar tai svarbu?

- Taip, svarbu.

- Ar tikrai? Kodėl tai svarbu?

- Tai svarbu bokso istorijai.

- Niekas iš tiesų negalvoja apie istoriją. Tai praeitis. Visiems rūpi tik šiandiena, nes šia diena mes gyvename. Ar tai netiesa?

- Bokso istorija turį savo svorį.

- Nevisai. Aš pasitraukiau kaip nenugalėtas sunkiasvorių čempionas. Kitas žmogus tai padaręs buvo Rocky Marciano. Ką tai reiškia? Tai reiškia nieko. Kai tu pasitraukti, tu esi tai baigęs. Jeigu tu pasitraukti su 100-0 rekordu, tai nekeičia nieko. Tu tampi nebeaktyvus boksininkas. Tu esi tas, kuris kažkada buvo. Tu turi savo prisiminimus ir pasiekimus, tačiau tai nieko nereiškia. Vienintelis dalykas, kuris kažką reiškia, tai tavo kasdienybė: ar tu laimingas, ar šiandien tu liūdnas. Jeigu boksas tave liūdina, tuomet to nebedaryk. Tačiau jeigu tai tave džiugina, tuomet daryk. Tai ne raketų mokslas. Žmonės gali savo gyvenimą apsunkinti, tačiau iš tiesų jis yra labai paprastas.

- Kam jūs boksuojatės, jeigu šiame sporte pasiekėte viską?

- Boksuojuosi tam, kad išmaitinčiau savo šeimą. Aš kovoju tam, kad visi būtų laimingi ir apsirengę drabužiais. Aš niekada nebuvau žmogus, kuris norėtų apginti titulą 25 kartus ir sukurti legendą. Manęs tai nedomina. Viskas, ko aš noriu, tai išlaikyti šeimą ir džiaugtis gyvenimu, kurį turiu. Tai viskas, ko man reikia, kad man būtų gerai.

- Kai baigsite ieškoti laimės bokse, baigsite ir karjerą?

- Šimtas procentų. Tuomet tu turi dairytis kažko kito. Kai tu prarandi laimę tam, ką darai, tau reikia daryti kažką kito. Manau, kad tu kovoji tam, kad kažką įrodytum, o tada viskas baigiasi. Man taip buvo, tačiau dabar tai sugrįžo. Kaip jau sakiau anksčiau, jeigu tu tikrai kažką nori daryti, tai ir daryk. Jeigu kas nors sukelia tavo gyvenime problemų, tiesiog atsikratyk to. Kas yra boksas? Šeimos išlaikymas?

- Maždaug. Tai darbas.

- Tai darbas, ar ne? Kaip ir bet koks kitas darbas. Tačiau mes turime aukoti daugiau nei kitas asmuo, bet mes ir uždirbame daugiau. Yra taip, kaip yra.

- Todėl jūs ir sakote, kad nesvarbu, kaip baigsis jūsų karjera - pergale ar pralaimėjimu?

- Tai yra apie mano asmeninius santykius su boksu. Jeigu laimiu dar vieną kovą arba laimiu dar 30 kovų, man tai nieko nereiškia. Anksčiau tai būdavo apie pergales, diržus ir titulus. Šiandien to nebėra. Aš atėjau į tašką, kuriame padariau viską, ką norėjau padaryti su boksu. Aš pasiekiau nepasiekiamą dalyką.

- Jūs įveikėte V.Kličko, tikrą vyrą.

- Aš jį įveikiau ir tai buvo kažkas, ką aš norėjau padaryti. Aš nenorėjau jo diržų, aš tiesiog norėjau jį nugalėti. Dabar aš noriu nugalėti D.Wilderį, nes kitaip nebūčiau priėmęs šios kovos.

- Tu esi motyvuotas tik įveikti D.Wilderį ir daugiau nieko?

- Taip, jeigu aš nelaimėsiu, tai nelaimėsiu. Bet jeigu laimėsiu - tiesiog laimėsiu. Jeigu pralaimėsiu, tuomet tai bus pirma mano pralaimėta kova - kas čia tokio. Jeigu tu žiūri į gyvenimą su tokiu požiūriu, tu niekada neklysti.

- Kur visame šiame reikale randasi Anthony Joshua? Ką tu apie jį manai?

- Jeigu atvirai, apie jį nieko nemanau. Aš jo nevertinu. Jis nėra vertinamas mano akyse. Manau, kad jis yra šūdų namas. Vyras, neturintis kiaušinių ir žmogus, kuris negali didžiuotis tuo, ką daro. Jeigu jis tai darytų, jis būtų kovęsis su D.Wilderiu. Vietoje to, storas ir du su puse metų nekovojęs vyrukas turėjo kovoti su žmogumi, kuris į kovą kviečia visus.

- Ar kovotumėte su A.Joshua?

- Aš niekada neduosiu jam galimybės kovoti su manimi. tas vyras yra šūdų namas.

- Kaip atsakytumėte į kritiką apie jūsų pasakymus religijos ir homoseksualumo tema?

- Nenoriu atsakyti. Jokių komentarų.

- Ar manote, kad esate niekšas sporte?

- Aš toks buvau. Pirmoje savo karjeros dalyje aš buvau piktadarys. Antroje - aš esu mėgstamas sirgalių. Visgi negali būti malonus visiems. Jeigu jie nekenčia Jezaus Kristaus, kokių galimybių aš turiu? Nenoriu, kad visi mane mėgtų. Tol, kol mano žmona mane myli, daugiau niekas nėra svarbu. Lažinuosi, kad galite paklausti 1000 žmonių gatvėje - kas yra Mike'as Tysonas - ir jie tikrai nesuklys.

- Sutinku, mano senelė žino M.Tysoną.

- Mano vaikai žino M.Tysoną. Manau, kad jis gali būti vienas žymiausių žmonių žemėje.

- Žinoma. Jis ten yra kartu su Michaeliu Jordanu.

- M.Tysonas yra kur kas žymesnis nei M.Jordanas. Mano vaikai žino M.Tysoną, nes jį matė Simpsonų seriale, filmuose ar panašiai. Nuo seno iki jauno - visi žino M.Tysoną. Žmonės taip pat žino Muhammadą Ali. Jis yra tokiame pačiame žinomumo lygyje kaip Elvis Presley. M.Tysonas, M.Ali, Michaelis Jacksonas - visi žino šiuos vardus.

- Žinomumą daro charizma?

- Taip pat ir kontraversiškas elgesys. Pažiūrėkite, dėl ko M.Tysonas ar M.Ali yra žinomi - tai prieštaringi veiksmai. Kai tu lygini Evanderį Holyfieldą ir M.Tysoną, M.Holyfieldas įveiktų M.Tysoną du kartus, tačiau jis nėra toks žinomas. M.Tysonas yra didesnis nei boksas. Aš turiu daug padaryti dėl savo reklamos, tačiau aš save reklamuoju labai gerai. Kartais aš šneku daug nesąmonių, o tai priverčia žmones kalbėti apie mane. Tai sukelia diskusiją, nes tai - skirtingos nuomonės. Kai tu turi kitokią nuomonę, tu tampi atpažįstamas ir garsus. Nemanau, kad yra blogų dalykų spaudos konferencijose, nes kai tu esi laikraščiuose, paprastas žmogus iš gatvės apie tave vis tiek kalba. Kai žmonės apie tave šneka - tu tampi žvaigžde.