Klaipėdos miesto savivaldybė diskriminuoja vyresnius plaukikus

 Lygių galimybių kontrolierė Agneta Skardžiuvienė nustatė, kad Klaipėdos miesto savivaldybė diskriminuoja vyresnius plaukikus. Pagal esamą tvarką, nemokamai daugiafunkcio sveikatingumo centro „Klaipėdos baseinas“ paslaugomis gali naudotis tik tie sportininkai, kurie yra jaunesni nei 28 m. 

Tyrimą kontrolierė pradėjo po to, kai į ją kreipėsi baseino lankytojų priėmimo tvarka nepatenkintas pareiškėjas. 

Nepagrįstas apribojimas

Savivaldybė aiškino, kad amžiaus cenzas pasirinktas atsižvelgiant į miesto valdžios sprendimą, numatantį, jog aukšto meistriškumo sportininkai į kitą sporto centrą priimami ir ugdomi tik iki 29 m. 

A. Skardžiuvienė konstatavo, kad plaukikų amžiaus apribojimas yra nepagrįstas ir tiesiogiai diskriminuoja vyresnius sportininkus.

Teisiškai sportininkas apibūdinamas pagal nuolatinę veiklą sporto srityje, o amžiaus kriterijus šioje apibrėžtyje nėra taikomas.

„Bet koks apribojimas turėtų būti pagrįstas objektyviai, taip, kaip tą numato įstatymai. Sportinė veikla nebūtinai susijusi su konkrečiu amžiumi, tad, norėdama optimaliai paskirstyti pinigus, savivaldybė turėtų rasti kitų būdų, kaip tinkamai užtikrinti galimybes treniruotis“, – įsitikinusi lygių galimybių kontrolierė.

A. Skardžiuvienė kreipėsi į Klaipėdos miesto savivaldybę siūlydama nutraukti lygias galimybes pažeidžiančius veiksmus.

Kada lengvata – ne diskriminacija

Pareiškėjui užkliuvo nuostata, kad nemokamai baseinu gali naudotis ne tik sportininkai, bet ir plaukimo veteranų rinktinė, senjorai bei žmonės su negalia.

Vertinant veteranų rinktinės galimybes baseino paslaugomis naudotis nemokamai, nustatyta, kad ši teisė nepatenka į lygių galimybių kontrolieriaus kompetenciją. Esminė sąlyga, kurią turi atitikti plaukikas, šiuo atveju yra ne konkretus amžius, bet priklausymas specifinei komandai, o tokios atrankos Lygių galimybių įstatymas nereglamentuoja.

Vadovaujantis įstatymais, senjorų ir neįgaliųjų teisė paslaugas gauti nemokamai nėra laikomas diskriminacija. Dėl savo sveikatos būklės, mažų pajamų bei ribotų galimybių užsidirbti, pagyvenę žmonės ir asmenys su negalia objektyviai yra blogesnėje padėtyje nei jaunesni bei negalios neturintys gyventojai. Tad parama šioms grupėms yra laikoma priemone užtikrinti lygiavertį jų dalyvavimą bendruomenės gyvenime.