Lietuva prieš Serbiją: kodėl neverta tikėtis stebuklo? (1)

Rugsėjo septintąją Lietuvos futbolo rinktinei prasidės naujas etapas – naujas ir švarus popieriaus lapas, vadinamas Tautų lyga. Tačiau ar naujame lape nors kiek pasikeis rašymo stilius? Vargu, ar verta tikėtis stebuklo. Ir štai kodėl.

Lietuvos rinktinė pastaraisiais metais tarptautiniame ringe sėkmingai slysta žemyn. Prie komandos vairo stojus Edgarui Jankauskui buvo daug vilčių, kad lietuviai pradės žaisti geriau, gražiau, efektyviau. Bandymų tai daryti būta, bet po jų ir pačiam strategui galiausiai teko liūdnai konstatuoti – kai kuriems rinktinėms futbolininkams tektų dar pakartoti paprasčiausius šio žaidimo pagrindus.

Ir tai labai liūdina. Kiekvieno naujo ciklo pradžioje futbolo sirgaliai būna pilni vilties, kad šį kartą viskas bus kitaip ir rinktinė pagaliau sugebės maloniai nustebinti: bent jau garbingai su visais kovos, o gal pateiks staigmeną ir pasieks kol kas neįmanomą – pateks į pagrindinį turnyrą.

Visgi, kiekvieno atrankos turnyno metu tenka skaudžiai nusivilti. Praėjęs atrankos į pasaulio čempionatą ciklas buvo toks klaikus, kad jame jau be didesnio nusivylimo skaičiavome iš eilės patirtus pralaimėjimus ir naujus antirekordus. 

Lietuva pateko į Tautų lygos C divizioną, tačiau jiems teko tokie priešininkai, jog šiame divizione mūsų šalies rinktinė greičiausiai ilgai neužsibus. Lietuviai yra įvardijami kaip žemiausią FIFA reitingą turinti rinktinė – vos 127 vieta. 11 pralaimėjimų per paskutinius 15 susitikimų taip pat neįkvepia.

Tačiau gana kalbėti apie neigiamą statistiką. Juk ji ir taip bloga. Labiau nei bloga statistika susirūpinti verčia trenerio komunikacija. E.Jankauskas prieš pirmąsias rungtynes deklaruoja skambią žinutę, kuri iš pirmo žvilgsnio turėtų įpūsti vilties: „Mes ketiname serbams pateikti naujovių.“ Vėliau ši frazė skyla į paaiškinimą apie taktikas su trim gynėjais ir ketinimą tokias naujoves IŠBANDYTI.

Mąstant logiškai, išbandymai yra skirti draugiškoms rungtynėms, kurių metu galima kaitalioti taktikas, žaidėjus, žaidimo stilius ir t.t. Tai yra dėkinga terpė improvizacijoms, kuomet galima klysti ir tos klaidos nebus skaudžios.

Tautų lyga yra jau oficialus turnyras. Jo metu galima gerai pasirodžius kilti į aukštesnį divizioną, pakovoti dėl vietos Euopos čempionate, kuris vyks po dviejų metų. Tad čia improvizacijų neturi ir negali būti. Taip, noras yra gražus: „Norime, kad mūsų komanda būtų taktiškai lankstesnė, kad reikiamu metu žaidėjai galėtų keisti pozicijas. Taip jie apsunkintų varžovų žaidimą ir palengvintų savo. Tokių naujovių anksčiau nebuvo, tai bus proga jas išbandyti”, - sako E.Jankauskas.

Norint gerų rezultatų, komanda turi iškart turėti aiškų žaidimo braižą, nesimėtyti nei sudėties parinkime, nei kituose sprendimuose ir viską daryti užtikrintai, o ne turnyro pradžioje išbandyti naujoves. Kad dėl to galima smarkiai nudegti, neseniai praūžusio pasaulio čempionato metu parodė vokiečiai, kurie patyrė visišką fiasko ir liko paskutinėje vietoje grupėje.