D.Maradona - Dievo ranka (II dalis)
Diego Maradona | Organizatorių nuotr.
Diego Maradonos perėjimas į „Napoli“ klubą įvyko per vieną parą. Italai sumokėjo 7,6 mln. dolerių, argentinietis gavo 800 tūkst. dolerių už sutarties pasirašymą. Kai D.Maradona pirmą kartą atskrido į Neapolį, jį pasitiko didžiulė sirgalių minia. Fanai pakėlė argentinietį ir ant rankų nunešė iki pat miesto. 1984-ųjų liepos 5 d. įvyko jo prezentacija „San Paolo“ stadione, areną užpildė 70 tūkst. sirgalių.
„Tai buvo nepamirštama akimirka ir neįtikėtinas sirgalių sveikinimas. Aš lyg atverčiau naują biografijos puslapį ir vienu metu pamačiau naują pasaulį“, - prisiminė D.Maradona.
Neapolyje jis padarė viską, kad jį pamiltų visas miestas. Jis greitai tapo komandos lyderiu, gavo kapitono raištį, o komanda pradėjo lėtai, bet stabiliai kilti į viršų. 1985/86-ųjų sezone „Napoli“ užėmė trečią vietą Italijos „Serie A“ ir gavo progą dalyvauti UEFA taurėje. Kitais metais „Napoli“ jau triumfavo Italijoje bei Italijos taurėje. Per septynis sezonus D.Maradona laimėjo du „scudetto“ (tai nebuvo įvykę nei prieš, nei po D.Maradonos), UEFA taurę, Italijos taurę ir Supertaurę. Neapolio gyventojai žiūrėjo į D.Maradoną ne tik kaip į futbolininką, bet kaip į mesiją, kuris sugebėjo užbaigti Milano „Inter“, „Milan“ ir Turino „Juventus“ hegemoniją.
1986-ais metais „Milan“ prezidentas Silvio Berlusconi norėjo įsigyti D.Maradoną ir pasiūlė jam fantastišką sutartį: dvigubai didesnę algą nei „Napoli“, nuostabią mašiną, butą gražiausiame Milano rajone ir dalį akcijų savo kompanijoje „Fininveste“, bet žaidėjas viso to atsisakė. Po šios žinios argentinietis Neapolyje tapo šventuoju. Puolėjas pasirašė naują sutartį ir už tai gavo „Ferrari“ F-40, tuo metu tai buvo vienintelis modelis visame pasaulyje. Prasidėjo pasiruošimas pasaulio čempionatui. Argentinos rinktinėje D.Maradona nerungtyniavo nuo 1982-ųjų. 1983-ais metais prie rinktinės vairo atsistojo Carlosas Bilardo.
Pirmasis specialisto žingsnis buvo D.Maradonos paskyrimas komandos kapitonu, o dėl to C.Bilardo asmeniškai atvyko į Ispaniją. Atvykus į Venesueloje vykusias atrankos rungtynes, prie lėktuvo pribėgo Venesuelos sirgalius ir spyrė D.Maradonai į kelį. Tai nesutrukdė puolėjui kitą dieną pelnyti du įvarčius į Venesuelos vartus.
Pasiruošimas pasaulio čempionatui nebuvo sėkmingas: lygiosios su Meksika, pralaimėjimas Prancūzijai, pergalė prieš „Grasshopper“ klubą bei Izraelį. Po šios rungtynių serijos C.Bilardo priėmė sprendimą statyti žaidimą aplink D.Maradoną.
Tai buvo sunku, trenerį už tokį žingsnį kritikavo visi, net Argentinos prezidentas. Buvo planuojamas C.Bilardo nušalinimas, tačiau apie tai sužinojęs D.Maradona paskelbė: „Išeis C.Bilardo, išeisiu ir aš“.
„Aš pats atskridau į Italiją. Galėjau D.Maradonai paštu nusiųsti kvietimą į rinktinę kartu su bilietu iki Meksikos. Bet tada aš pamatyčiau svetimą, „itališką“ D.Maradoną, o man reikėjo tikrojo argentiniečio, kuris tiki mano idėjomis ir komanda“, - pasakojo C.Bilardo.
Jų pokalbio metu C.Bilardo pasakė D.Maradonai, kad tai bus jo pasaulio čempionatas ir pasiūlė jam kapitono raištį. Rinktinės treneris pasakė puolėjui, kad jo vieta aikštėje bus nebe centre, o puolėjų užnugaryje. Visa tai C.Bilardo pažadėjo su viena sąlyga: D.Maradona pamirš viską, savo pomėgius ir egoizmą ir atsiduos tik futbolui. Treneris netgi paprašė žaidėjo duoti jam pažadą, kad D.Maradona nenusižengs.
Dauguma rinktinės žaidėjų, tarp jų ir D.Passarella, kuris buvo vienintelis pasaulio čempionato nugalėtojas, nepalaikė C.Bilardo idėjos paskirti D.Maradoną kapitonu. D.Passarella manė, kad būtent jis turėjo juo tapti. Gynėjas pasakojo, kad kai jam skaudėjo skrandį, jis negėrė vaistų, nes bijojo, kad D.Maradona įmaišys jam dopingo. Greitai tarp D.Maradonos ir D.Passarellos įvyko ginčas, kurio metu D.Maradona pasakė, kad gynėjas susitikinėja su vieno iš komandos draugų žmona. Visa komanda perėjo į puolėjo pusę.
D.Maradona pradėjo pasiruošimą Romos sporto institute, treniruotėms vadovavo profesorius Antonio del Monte, kuris padėdavo futbolininkams adaptuotis prie aukštumų. Besiruošiant čempionatui, D.Maradona visiškai atsidavė treniruotėms ir futbolui, jis nevaikščiojo į vakarėlius ir net vengdavo savo draugų. Pagal grafiką jis kėlėsi 8 val. ryto ir eidavo miegoti 22 val. Taip pat, puolėjas prieš miegą atlikdavo kapitono ritualą - užeidavo pas kiekvieną komandos žaidėją ir palinkėdavo geros nakties.
Meksikoje Argentina papuolė į grupę su pasaulio čempionais italais, Pietų Korėja ir Bulgarijos rinktine. Pergalė prieš Pietų Korėją ir Bulgariją bei lygiosios su italais leido žengti į aštuntfinalį. Jame buvo nugalėti urugvajiečiai rezultatu 1:0, tad ketvirtfinalyje Argentina susitiko su Anglijos rinktine.
„Azteca“ stadione D.Maradona 51-ąją rungtynių minutę po nesėkmingos anglų gynėjų klaidos pašoko ir pelnė įvartį kairiąja ranka. Teisėjas nefiksavo pražangos, po įvarčio stadiono tribūnose prasidėjo muštynės tarp anglų ir argentiniečių. Po rungtynių D.Maradona pasakė: „Aš neliečiau kamuolio, tai buvo Dievo ranka“.
Po įvarčio Anglijos rinktinės žaidėjai pradėjo „medžioti“ puolėją, labiausiai išsiskyrė centro gynėjai Terry Butcheris ir Terry Fenwickas. Praėjus porai minučių D.Maradona apėjo šešis Anglijos rinktinės žaidėjus ir pelnė „amžiaus įvartį“. Po šio įvarčio D.Maradona buvo lyginamas su garsiuoju tapytoju ir skulptoriumi Mikelandželu.
Pusfinalyje Argentina D.Maradonos dėka nugalėjo belgus ir išėjo į turnyro finalą, kuriame jų laukė Vakarų Vokietija. „Azteca“ stadione susirinko 114 tūkst. sirgalių ir pamatė, kaip D.Maradona iškėlė auksinį trofėjų, mat argentiniečiai triumfavo 3:2.
„Žinote, kodėl mes laimėjome Meksikoje? Nes mūsų komandoje buvo dvidešimt normalių žaidėjų ir vienas nenormalus. Tas nenormalus ir laimėjo mums pasaulio čempionatą“, - po triumfo sakė tuometinis rinktinės futbolininkas Jorge Valdano.
„Prieš 1986-ųjų metų pasaulio čempionatą mūsų padėtis buvo katastrofiška. Mes pralaimėdavome rungtynes silpniems varžovams. C.Bilardo duodavo nurodymus, kurių niekas nesuprasdavo. Po jo nurodymų kažkam reikėjo išversti, ką jis turėjo omenyje. Jeigu jūs netikite tuo, galite paklausti J.Valdano. Jis žengė į aikštę ir nežinojo, ką daryti. Ne C.Bilardo laimėjo pasaulio čempionatą, viską padarė žaidėjai. Aš žaisdavau taip, kaip pats numaniau“, - prisiminė D.Maradona.
1990-ųjų pasaulio čempionate Italijoje D.Maradona ant savo pečių ištempė rinktinę į turnyro finalą. 1990-ųjų rinktinė nusileido pasaulio čempionais tapusiai Vakarų Vokietijai pagal lygį, nes kai kurie Argentinos rinktinės žaidėjai buvo blogai pasiruošę čempionatui. Prieš turnyro pradžią D.Maradonai ištino dešinės kojos pirštas, todėl Argentinos futbolo federacija užsakė 40 dešinės kojos batelių.
Pirmosios rungtynės pasibaigė pralaimėjimu Kamerūnui rezultatu 0:1, paskui buvo iškovota pergalė prieš Sovietų Sąjungą ir pasiektos lygiosios su Rumunija, tai leido argentiniečiams patekti į kitą etapą. Tame turnyre jie nežaidė futbolo, jie kovojo. Atkrentamajame etape Argentina pelnė tik du įvarčius ir du kartus nugalėjo varžovus vienuolikos metrų baudinių serijose. D.Maradona kovojo kaip liūtas, todėl ir komanda negalėjo žaisti prasčiau už savo kapitoną.
Aštuntfinalyje Argentina susikovė su Brazilija. Argentiniečiai visas rungtynes atsimušinėjo nuo brazilų atakų, o 81-ąją minutę D.Maradona nubėgo iki varžovų vartų ir atliko perdavimą Claudio Caniggia, kuris šaltakraujiškai pasiuntė kamuolį į brazilų vartus. Pusfinalio varžovais tapo Italija, rungtynės įvyko mylimajame Neapolyje, kuriame D.Maradona buvo dievinamas.
Italijos rinktinės vadovai, treneriai ir futbolininkai bijojo, kad visas Neapolis palaikys savo dievaitį. Pats D.Maradona atvirai kvietė palaikyti „albiceleste“. Bet puolėjas gavo aiškų atsakymą: „Maradona, mes tave mylime, bet Italija yra mūsų gimtinė“. Dvikova prieš italus pasibaigė lygiosiomis 1:1, o vienuolikos metrų baudinių serijoje D.Maradona atliko paskutinį, pergalingą smūgį.
Finalą argentiniečiai pralaimėjo Vakarų Vokietijai, kurią sugebėjo nugalėti 1986-ųjų finale. D.Maradona verkė kaip vaikas, o paskui apkaltino FIFA, kad šie padėjo vokiečiams laimėti. Tiesą sakant, 1990-ųjų Argentina nebuvo verta pergalės, jeigu komandoje nebūtų D.Maradonos, tai „albiceleste“ greičiausiai net neišeitų iš grupės.
„Aš daugiau nežaisiu rinktinėje. Ilgai apie tai galvojau ir toks yra mano sprendimas. Tai sunku, bet aš palieku savo kapitono raištį, privalau tai padaryti. Man melavo, mane bandė išstumti iš rinktinės. FIFA prezidentą Joao Havelange‘ą Argentinoje pasitiko kaip karalių, lyg nieko nebūtų įvykę. Tai skaudus sprendimas, nepaisant to, kad man labai patinka būti komandos kapitonu, bet aš išeinu“, - tuomet pareiškė D.Maradona.
1991 metų kovo 17 d. po pergalingų rungtynių su „Bari“, žaidėjas buvo atrinktas dopingo patikrinimui. Rezultatai parodė, kad D.Maradonos kraujyje buvo rasta kokaino likučių. Italijos futbolo federacija priėmė sprendimą nušalinti argentinietį nuo futbolo, tad jis sulaukė 15 mėnesių diskvalifikacijos. Žaidėjo advokatai bandė teikti apeliaciją, tačiau ji be jokių kalbų buvo atmesta.
D.Maradona teigė, kad analizė buvo suklastota ir tai padarė ne kas kitas, o Italijos futbolo federacijos prezidentas Antonio Mattarreze, kuris tokiu būdu atkeršijo D.Maradonai už Italijos rinktinės pralaimėjimą pasaulio čempionate. Žaidėjas aiškino, kad nors jis ir vartojo narkotikus, tačiau vėliau pats atlikdavo dopingo testus, kad prieš rungtynes organizme neliktų jokių požymių.
Balandžio mėnesį D.Maradona nusprendė palikti Italiją ir sugrįžo į Argentiną. Puolėjas norėjo skirti daugiau laiko savo šeimai ir pareiškė, kad pavargo nuo futbolo. Balandžio 26 d. D.Maradona kartu su savo draugais buvo suimtas policijos už narkotikų laikymą, nes jo namuose policija rado 36 gramus kokaino. Puolėjas buvo paleistas iš kalėjimo už užstatą ir gavo lygtinę 14 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Jam buvo paskirta reabilitacija, kuri turėjo padėti atprasti nuo narkotikų vartojimo. Jis jų paragavo dar rungtyniaudamas „Barcelona“ komandoje.
1992-ais metais liepos 1 d. diskvalifikacija pasibaigė. „Napoli“ klubo vadovybė norėjo, kad argentinietis pasiliktų, tačiau žaidėjas norėjo palikti Italiją ir prisijungti prie klubo, kuris neturi aukštų tikslų. Į tuometinį „Napoli“ atėjo Claudio Ranieri, kuris pasakė, jog nenori matyti D.Maradonos mieste, net jeigu pastarasis atvyktų kaip turistas.
Rugsėjo 22 d. D.Maradona tapo „Sevilla“ komandos žaidėju, ispanai už jį sumokėjo 7,5 mln. dolerių. Tuo metu klubą treniravo buvęs Argentinos rinktinės specialistas C.Bilardo, kuris asmeniškai norėjo matyti D.Maradoną savo komandoje.
1993-ųjų birželio 13 d. prieš pat rungtynes prie futbolininko priėjo klubo vadovai ir pranešė apie savo norą atleisti C.Bilardo iš trenerio pareigų, o vadovavimą komandai ketino palikti būtent jam. „Ne! Jūs išprotėjote. C.Bilardo atvedė mane į komandą, aš žaidžiu čia tik dėl jo. Aš galiu būti bet kuo, bet tikrai ne išdaviku, senjorai“, - kategoriškai paprieštaravo argentinietis.
Vėliau jis apie tai papasakojo pačiam C.Bilardo. Rungtynėse su „Real Burgos“ D.Maradona patyrė traumą ir paprašė jį pakeisti, tačiau C.Bilardo atsisakė tai padaryti ir paprašė klubo gydytojo tiesiog suleisti jam nuskausminamųjų. 53-ąją rungtynių minutę C.Bilardo vis dėl to pakeitė žaidėją, D.Maradona buvo tuo nepatenkintas, eidamas į persirengimo kambarį jis viešai įžeidė strategą, o pačiame persiregimo kambaryje sudaužė viską, kas tik buvo akiratyje. Kitą dieną C.Bilardo atėjo pas D.Maradoną, kuris verkė antrą dieną iš eilės ir prisipažino jam, kad neturėjo taip pasielgti. Po tokių žodžių įvyko skandalas, kuris pasibaigė tuo, kad treneris pastūmė žaidėją, o pastarasis pargriovė trenerį ant žemės vienu kojos smūgiu. Po kelių dienų D.Maradona atvyko pas C.Bilardo ir treneris atsiprašė. Klubo vadovai vis tiek nusprendė pašalinti D.Maradoną iš komandos, tad rungtynės su „Real Burgos“ tapo paskutinėmis Sevilijoje. Ten jis sužaidė 29 rungtynes ir pelnė 7 įvarčius.
1993-iais metais D.Maradona grįžo atgal į gimtąją Argentiną, ten jis pasirašė sutartį su Rosario miesto „Newells Old Boys“ komanda. Iš pradžių argentinietis norėjo grįžti į savo senąją komandą „Argentina Juniors“, tačiau po klubo sirgalių protestų ir reikalavimų išmokėti 50 tūkst. dolerių, pakeitė savo nuomonę. Pažiūrėti pirmosios D.Maradonos treniruotės susirinko net 40 tūkst. sirgalių. Po dviejų mėnesių puolėjas patyrė traumą ir praleido dvi savaites. Kol jis buvo traumuotas, komandos treneris Jorge Raulis Solaris buvo pašalintas iš savo pereigų. Jo vietą užėmė Jorge Casteglis, tačiau santykiai tarp stratego ir futbolininko nebuvo draugiški. Sausio mėnesį D.Maradona ir klubas nutraukė bendradarbiavimą, iš viso buvo sužaistos penkios oficialios rungtynės.
D.Maradona kartu su Argentinos rinktine kovojo dėl patekimo į 1994-ųjų pasaulio čempionatą. 1993 metų rugsėjo 23 d. D.Maradona prisijungė prie rinktinės. Argentina nugalėjo Australiją ir pakliuvo į finalinį turnyrą. Grupės rungtynėse argentiniečiai nugalėjo Graikiją ir Nigeriją, po dvikovos D.Maradonai buvo atlikti dopingo patikrinimai, jo organizme rastos penkios efedrino rūšys.
D.Maradona buvo nušalintas nuo futbolo penkiolikai mėnesių. Be jo Argentinos rinktinė pralaimėjo dvi sekančias dvikovas. Po rungtynių prieš Bulgariją, argentinietis Fernando Redondo pasakė D.Maradonai: „Aš ieškojau tavęs, ieškojau tavęs aikštėje ir neradau. Aš ieškojau tavęs visas rungtynes“. D.Maradona pranešė, kad jo kraujyje rastos žymės buvo dėl vaistų nuo gripo. Vaistus įsigijo jo asmeninis gydytojas Danielis Serrini iš JAV.
„Man tarsi nupjovė kojas“, - sakė D.Maradona po gautos diskvalifikacijos.
Puolėjo diskvalifikacija pasibaigė 1995-ųjų rugsėjį. D.Maradona stojo prie „Mandia“ klubo trenerio vairo, o po keturių mėnesių tapo „Boca Juniors“ žaidžiančiu treneriu. Tuo pačiu metu futbolininkas organizuodavo paramos ir palaikymo rungtynes. Jo dėka prie klubo prisijungė C.Caniggia ir Martinas Palermo, kuris tapo rezultatyviausiu žaidėju klubo istorijoje. 1997-ųjų spalio 25 d. rungtynės tarp „Boca Juniors“ ir „River Plate“ tapo paskutinėmis D.Maradonos karjeroje. Spalio 30 d. jis per savo 37-ąjį gimtadienį oficialiai pakabino futbolo batelius ant vinies.
Karjeros metu D.Maradona per 590 oficialių rungtynių pelnė 312 įvarčių. Argentinietis laimėjo Argentinos čempionatą, Ispanijos taurę, Ispanijos lygos taurę ir Supertaurę, du Italijos čempionatus, Italijos taurę, Italijos Supertaurę, UEFA taurę bei tapo pasaulio čempionu ir vicečempionu.
Tarp asmeninių apdovanojimų D.Maradona 5 kartus tapo rezultatyviausiu Argentinos žaidėju, rezultatyviausiu Italijos „Serie A“ futbolininku, du kartus geriausiu metų futbolininku Argentinoje, tris kartus geriausiu Pietų Amerikos futbolininku, geriausiu 1986-ųjų metų pasaulio čempionato žaidėju.
Jo garbei Argentinos futbolo federacija pašalino marškinėlius su dešimtu numeriu, tačiau D.Maradona paprašė, kad jis būtų naudojamas. „Argentina Juniors“ stadionas yra pavadintas D.Maradonos garbei. Argentinoje yra įkurta „Maradianos“ bažnyčia, kurioje D.Maradona yra garbinamas lyg Dievas. Kalėdos yra švenčiamos spalio 30 d., o Velykos – birželio 22 d., kai argentinietis pelnė du įžymiausius įvarčius į Anglijos rinktinės vartus. Tikinčiųjų skaičius ten siekia 60 tūkst.
Galima mylėti D.Maradoną arba jo nekęsti, bet negalima neigti, jog jis yra tikra futbolo legenda. Jis parodė paprastiems futbolo mėgėjams, kad, nepaisant visko, reikia eiti savo tikslo link, taip vieną dieną jį pasieksi. Šią istoriją norisi užbaigti žodžiais, kuriuos nuolat kartoja paprasti futbolo mėgėjai tolimoje Argentinoje.
„Didysis Diego privalo gyventi amžinai ir gali palikti žemę tik tuomet, kai pats Dievas užsinorės su juo pažaisti futbolą.“
Naujienų portalo sportas.lt informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško sutikimo draudžiama.
