D.Maradona - Dievo ranka (I dalis)
Diego Maradona | Scanpix nuotr.
Diego Armando Maradona išmoko žaisti futbolą kai tik pradėjo vaikščioti. Jis tapo vienu geriausių futbolininkų pasaulyje. Problemos su narkotikais ir teisėsauga nesutrukdė jam tapti vienu iš futbolo dievaičių. D.Maradona atvedė Argentinos futbolo rinktinę į pergalę pasaulio čempionate bei pavertė vidutinį „Napoli“ vienu iš stipriausių klubų Europoje. Jį dievino Argentinoje ir Neapolyje, o Italijos rinktinė norėjo atsisakyti žaisti 1990-ųjų metų pasaulio čempionato pusfinalį Neapolyje, nes bijojo, kad visas miestas palaikys ne juos, o savo dievaitį.
1960-ųjų metų spalio 30 d. Buenos Airių provincijoje gimė D.Maradona. Tais laikais Maradonų šeima mažai kuo skyrėsi nuo kitų argentiniečių šeimų. D.Maradona tapo penktuoju šeimos vaiku, tačiau pirmuoju iš berniukų. Savo pirmąjį gerą futbolo kamuolį D.Maradona gavo iš pusbrolio. Septynių metų vaikis buvo tiek patenkintas, kad užmigo apsikabinęs šią dovaną. Berniukas norėjo parodyti ją kiemo vaikams, tačiau persigalvojo, tad kamuolys ilgą laiką pragulėjo namuose. Tačiau atėjo pavasaris ir kieme atsirado kamuolys bei D.Maradona. Jaunasis futbolininkas iš savo tėvo išmoko, kaip jį taisyklingai smūgiuoti.
Greitai berniukas pradėjo žaisti su vyresnio amžiaus vaikais, tačiau jie visada aplošdavo mažąjį D.Maradoną. Jaunuolis kasdien treniruodavosi vienas ir taip tobulėjo. Tai atsipirko, nes kiemo komandos norėjo savo sudėtyje matyti būtent jį, vaikis tapo vienu techniškiausių rajono žaidėjų.
Mokykloje jaunasis D.Maradona iškarto pateko į vietinę futbolo komandą ir tapo pagrindinės sudėties žaidėju. Maradonų šeimyna gyveno vargšų rajone. Vyresniesiems tekdavo daug dirbti, ypač tėvui, kuris norėjo išmokyti bei išmaitinti vaikus. Tam, kad bent kažkiek palengvintų tėvų gyvenimą, D. Maradona kartu su seserimis lipdydavo molinius vazonus gėlėms, kuriuos jie pardavinėjo turguje.
„Jeigu mano tėvai paprašys mėnulio, padarysiu viską, kad jį pasiekčiau. Bet tai būtų menkas darbas palyginus su tuo, ką jie padarė dėl manęs“, - sakė argentinietis.
Beje, D.Maradonos žvaigždė galėjo ir neįsižiebti futbolo pasaulyje, jeigu jam nebūtų padėjęs jo vaikystės draugas Goyo Carriso, kuris 1969-ųjų vasarą pasakė jam, kad „Argentina Juniors“ organizavo jaunimo komandos peržiūrą. D.Maradona atvyko į artimiausią stadioną ir buvo priimtas be jokių svarstymų. Taip vaikas prisijungė prie pirmojo savo klubo – „Los Cebalitos“.
Šio jaunimo klubo žaidėjai linksmino sirgalius pertraukų metu, padavinėjo kamuolius profesionaliems futbolininkams žaidimo metu. Komandoje D.Maradona buvo pats jauniausias, tačiau turėjo išskirtinę techniką ir retai nuleisdavo rankas. Šie bruožai padarė jį komandos lyderiu.
Jaunimo komandos treneris Francesco Cornejo vadino jį „kūlverstuku“ dėl to, kad D.Maradona niekada nekrisdavo, net po stiprių smūgių. F.Cornejo iš pradžių netikėjo, kad jis yra tiesiog mažo ūgio, strategas manė, kad jis buvo neūžauga. Po rungtynių prieš „River Plate“ jaunimo komandą apie D.Maradona pradėjo kalbėti kaip apie ateities žvaigždę. Tuo metu „River Plate“ jaunimo komanda buvo Argentinos čempionais. Rungtynės pasibaigė „Argentina Juniors“ pergale rezultatu 7-1, o dešimtmetis D.Maradona pelnė net 5 įvarčius. Nuo 12 metų jis pradėjo atstovauti Argentinos jaunimo rinktinę, tačiau nepaisant jaunojo futbolininko sėkmės, jo šeima vis dar gyveno skurdžiai.
1976-ųjų spalio 20 d. D.Maradona sužaidė pirmąsias oficialias rungtynes „Argentina Juniors“ ekipoje. Debiuto metu jam nebuvo net šešiolikos metų. Pirmosiose rungtynėse D.Maradona pasirodė aikštėje iki dvikovos pabaigos likus dešimčiai minučių. Šešiolikos metų nesulaukęs argentinietis iškart pribloškė visus savo išskirtine technika, „Talieres“ klubo strategas net liepė savo komandos gynėjui asmeniškai gintis prieš D.Maradoną. Už šias rungtynes žaidėjas gavo savo pirmąjį honorarą, bet vaikinas buvo labiau patenkintas sirgaliais bei žiniasklaidos atsiliepimais. Vos po 12 rungtynių D.Maradona gavo pakvietimą į Argentinos rinktinę. Dvikovoje prieš Bulgariją jis sužaidė 20 minučių.
„Vasario mėnesį, kai man jau buvo šešiolika metų, sužaidžiau pirmąsias savo rungtynes rinktinėje. Dvikova įvyko man pažįstamame „Boca Juniors“ stadione prieš vengrus. Mane asmeniškai pakvietė Cesaras Luisas Menotti. Jis man paskambino ir pasakė: „Maradona, Maradona, čia tu? – pakartojo jis du kartus. – Užregistravau tave rungtynėms prieš vengrus. Tu atvažiuosi?“ Menotti erzino užduodamas tokį klausimą. Jis žinojo, kad paskambinus bet kokiam argentiniečiui, pastarasis atbėgtų į rinktinę“, - sakė D.Maradona.
Rungtyniaujant „Argentina Juniors“ ekipoje D.Maradona per 49 rungtynes pelnė 19 įvarčių, juo iškart susidomėjo visi Pietų Amerikos ir Europos grandai, tačiau argentinietis atsisakė palikti klubą. Jis norėjo ramiai dirbti ir ruoštis artėjančiam 1978-ųjų metų pasaulio čempionatui.
Visus ištiko šokas, kai D.Maradona likus 13 dienų iki pasaulio čempionato pradžios tapo paskutiniu Argentinos rinktinės žaidėju, pašalintu iš galutinės sudėties. Ši žinia privertė jaunąjį futbolininką pulti į paniką, tad po trijų dienų jis skambino rinktinės treneriui ir maldavo pasiimti jį į turnyrą, tačiau C.Menotti atsisakė.
„Tai buvo pats skaudžiausias pralaimėjimas mano gyvenime. Aš buvau tobulos formos, noras atstovauti savo komandą degino mane iš vidaus, tačiau manęs nepakvietė – tai labai sunku išgyventi. Aš to neatleidau treneriui ir niekada neatleisiu, vis dar manau, kad jis praleido savo šansą. Aš nejaučiu jam neapykantos ir niekada nejausiu. Nekęsti – tai ne tas pats, kas neatleisti.
Namų atmosfera buvo panaši į laidotuves, mama ir tėvas verkė, o kartu su jais verkė ir broliai su seserimis. Jie man sakė, kad aš pats geriausias, kad man nereikia liūdėti, nes dar spėsiu sužaisti penkiuose pasaulio čempionatuose. Tačiau jie visi verkė ir tai buvo blogiausia. Ta diena buvo pati liūdniausia mano karjeroje, todėl pažadėjau sau, kad pasiimsiu, kas man priklauso. Kojomis, širdimi, mintimis aš jaučiau, kad parodysiu jiems“, - prisiminė futbolininkas.
Viena iš priežasčių, dėl kurios D.Maradona nebuvo pakviestas į rinktinę, buvo tokia, kad C.Menotti nemėgo žaidėjo dėl jo charakterio. Strategas vadino jį „urviniu“ ir kaltino dėl to, kad futbolininkas duodavo interviu tik už pinigus, nes jam taip siūlė agentas. Kita priežastimi galėjo tapti Argentinos lyderio Danielio Passarellos nenoras priimti į komandą jaunų žaidėjų.
Grįžęs į „Argentina Juniors“ klubą D.Maradona rungtynėse su „Chacarita Juniors“ pelnė du įvarčius ir atliko du rezultatyvius perdavimus. Tame sezone D.Maradona per 35 rungtynes pelnė 25 įvarčius. Po pasaulio čempionato, kuriame Argentina laimėjo savo pirmąjį čempionų titulą, C.Menotti pakvietė kelis jaunus žaidėjus, tarp kurių buvo ir D.Maradona.
1979-ais metais D.Maradona laimėjo pasaulio jaunimo čempionatą. Rungtyniaujant „Argentina Juniors“ ekipoje jis tapo geriausiu Argentinos žaidėju ir buvo išrinktas geriausiu šalies sportininku. 26 įvarčiai per 27 rungtynes, tačiau klubas vis tiek atrodė prastai. Tais pačiais metais jis pelnė savo pirmąjį įvartį rinktinėje, tai padarė į Škotijos vartus. Rinktinės sudėtyje jis dalyvavo Pietų Amerikos taurėje, tačiau ten Argentina užėmė paskutinę vietą grupėje. 1980-iejį tapo paskutiniais metais „Argentina Juniors“ ekipoje. Eilinis rezultatyvumo trofėjus, D.Maradona tapo vieninteliu žaidėju Argentinoje, kuris 5 kartus buvo pripažintas rezultatyviausiu šalies futbolininku. Rugsėjo 14 d. jis pelnė savo šimtąjį įvartį vilkint klubo marškinėlius. Tačiau ši sėkmė nepadėjo.
Žiniasklaidos susidomėjimas trukdė susikoncentruoti, o klubo žaidėjai buvo nepatenkinti, kad D.Maradona dažnai išvyksta į rinktinę. Dauguma „Argentina Juniors“ futbolininkų nebendravo su juo, o klubo treneris reikalavo įvarčių kiekvienose rungtynėse, galiausiai ir kiekviename kėlinyje. Supykęs argentinietis dvikovoje su „Boca Juniors“ pelnė keturis įvarčius, bet vietoje pagyrimo sulaukė kritikos: „Tau tai yra normalu. Tau moka už įvarčius“. Po šio konflikto D.Maradona nesilankė klubo treniruotėse ir pradėjo ieškoti naujos komandos. Talentingą argentinietį savo gretose norėjo matyti „River Plate“, šis klubas pasiūlė didžiausią algą - tiek, kiek gaudavo komandos vartininkas Ubaldo Fillolis. D.Maradona atsisakė prisijungti prie „baltai raudonų“ ir viename iš interviu pasakė, kad jį pasikvietė „Boca Juniors“, nors tai buvo melas.
Po šių žaidėjo žodžių Argentinos milžinai pradėjo derybas su juo. 1980-ųjų vasario 20 d. D.Maradona oficialiai prisijungė prie „Boca Juniors“ nuomos pagrindais, o jai pasibaigus „Argentina Juniors“ gavo 3,6 mln. dolerių. Pagal sutartį, „Boca Juniors“ turėjo išmokėti 600 tūkst. dolerių asmeniškai žaidėjui, tačiau dėl finansinių problemų klubas atidavė žaidėjui du butus prestižiniame rajone.
Sutartis su „Boca Juniors“ tapo viena pelningiausių Argentinos futbole. Per metus jis gaudavo 15 algų po 60 tūkst. dolerių ir 10 tūkst. dolerių už parodomas rungtynes. Taip pat, klubas apdraudė žaidėją, jeigu D.Maradona patirtų traumą, „Boca“ gautų 500 tūkst. dolerių. Šis perėjimas pakeitė ne tik futbolininko gyvenimą, bet ir jo šeimos. Maradonų šeima persikėlė iš prasto rajono į prašmatnų butą.
Nepaisant traumų, D.Maradona mušė įvarčius, „Boca Juniors“ nugalėjo „Superclassico“ rezultatu 3:0. Tačiau tarp komandos trenerio Silvio Marzolini ir puolėjo įvyko konfliktas. „Boca Juniors“ specialistas neduodavo žaidėjui tiek laisvės aikštėje, kiek pastarasis turėjo „Argentina Juniors“ klube. S.Marzolini buvo gan griežtas treneris, jis reikalavo disciplinos ir darbo treniruotėse, o tai nepatikdavo D.Maradonai. Pasak žaidėjo, S.Marzolinis bijojo, kad šis taps nekontroliuojamu. Tuo pačiu metu komanda nukentėjo nuo savo sirgalių. Į klubo bazę įsiveržė ginkluoti sirgalių grupuotės „12“ nariai ir pareikalavo, kad komanda pradėtų skinti pergales.
D.Maradona pirmajame savo sezone „Boca Juniors“ komandoje laimėjo Argentinos čempionatą ir per 40 dvikovų pelnė 28 įvarčius. Paskui komanda susidūrė su finansinėmis problemomis, dėl to jiems teko žaisti parodomosiose rungtynėse vien tam, kad užsidirbtų pinigų. 1982-ųjų žiemą D.Maradona sužaidė paskutines rungtynes „Boca Juniors“ gretose. Daugiausiai savo dėmesio puolėjas skyrė ne klubo gerovei, o pasiruošimui 1982-ųjų pasaulio čempionatui.
Pasiruošimas jam užtruko keturis mėnesius. Visa šalis po praeitos Argentinos rinktinės šlovės ir 1979-ųjų jaunimo rinktinės sėkmės reikalavo tik pergalių. Pirmuoju rinktinės varžovu tapo Belgija, įvyko netikėtas pralaimėjimas rezultatu 0:1. Toliau - dvi pergalės prieš Vengriją ir Salvadorą. Tuo metu pasaulio čempionatas buvo ne toks, koks yra dabar. Po išėjimo iš pirmos grupės, komandos patekdavo į kitą grupę. Tokiu būdu Argentina susitiko su Italija ir Brazilija. Štai kur D.Maradonai prasidėjo tikrasis futbolas. Pralaimėjimas būsimiems pasaulio čempionams italams rezultatu 1:2. Italijos rinktinės treneris Enzo Bearzotas liepė komandos gynėjui Claudio Gentile asmeniškai žaisti prieš Argentinos žvaigždę D.Maradoną. Tokio žaidimo pasaulis dar nebuvo regėjęs. C.Gentile žiauriai ir šiurkščiai žaidė prieš argentinietį ir pasak specialistų, italas jau pirmajame kėlinyje turėjo palikti aikštę.
„D.Maradona įžeidinėjo mane, mano motiną ir pasakė viską, ką apie mane galvojo“, - vėliau teigė C.Gentile.
Argentina nesugebėjo nieko padaryti ir prieš brazilus. Pralaimėjimas 1:3, o D.Maradona buvo pašalintas 85-ąją rungtynių minutę. Viena iš pralaimėjimo priežasčių buvo nemokėjimas rungtyniauti prieš aukšto lygio gynėjus. Jis trenkė Batistai už grubų žaidimą. D.Maradona įvardino ir kitus pasiruošimo trūkumus. Argentinos rinktinė pavargo nuo treniruočių ir jau nebeturėjo jėgų pačiame čempionate.
„Jį taip smarkiai spardė, kad aš galvojau, jog tiesiog užmuš aikštėje. Ispanijoje D.Maradona jau buvo futbolo žvaigždė, o prieš žvaigždes visada rungtyniauja išskirtinai, aršiai ir net žiauriai. Gali būti, kad tuo metu jis dar neturėjo tokios patirties. Jis pirmą kartą atstovavo rinktinei pasaulio čempionate. Ir žinoma, jis nesitikėjo, kad prieš jį rungtyniaus grubiai, jis nebuvo pasiruošęs psichologiškai. Labai žiauriai prieš jį žaidė italai, o jų gynėjas C.Gentile rungtyniavo tiesiog žvėriškai“, - teigė SSRS rinktinės vartininkas Rinatas Dasajevas.
1982-ais metais D.Maradona perėjo į „Barcelona“, kuri nepagailėjo D.Maradonai 3,2 mln. dolerių algos per metus. Sutartis buvo pasirašyta šešiems sezonams. Perėjimo suma siekė rekordinius 8 m;n. dolerių, tačiau 66 procentus šios sumos gavo ankstesnis argentiniečio klubas – „Argentina Juniors“. Šis perėjimas tapo brangiausiu. Katalonija pasitikėjo D.Maradona kaip aukščiausio lygio futbolo žvaigžde. Visi laikraščiai rašė tik apie jį. Per 15 rungtynių puolėjas pelnė 6 įvarčius ir rodė pribloškiamą žaidimą, tačiau spalio mėnesį jis susirgo hepatitu, dėl šios priežasties jis nerungtyniavo tris mėnesius.
Prie „Barcelona“ vairo stojo buvęs D.Maradonos treneris C.Menotti. Žaidėjas palaikė tokį klubo vadovų sprendimą. Ankstesnis treneris Udo Lattekas mėgo lavinti tik žaidėjų ištvermę, o tai nelabai patiko argentiniečiui. „Barcelona“ tais metais laimėjo Ispanijos taurę, o D.Maradona per 35 rungtynes pelnė net 23 įvarčius. Bet to neužteko ir „Barcelona“ užėmė tik ketvirtą vietą Ispanijos čempionate.
1983/84-ųjų sezonas D.Maradonai prasidėjo nelabai sėkmingai. Ketvirtojo čempionato turo rungtynėse prieš Bilbao „Athletic“ D.Maradona gavo traumą, baskų gynėjas Andoni Goikoetxea sulaužė argentiniečiui kulkšnį. Po šešių mėnesių D.Maradona grįžo į aikštę ir spėjo įmušti 15 įvarčių per 23 rungtynes. „Barcelona“ užėmė trečią vietą čempionate ir pateko į Ispanijos taurės finalą, kur jų laukė „Athletic“. Katalonai pralaimėjo 0:1, o argentinietis neištvėręs pradėjo muštynes. Ispanijos futbolo federacija už tai diskvalifikavo jį trims mėnesiams.
Neskaitant D.Maradonos pasirodymų futbolo aikštėje, žiniasklaidoje daug dėmesio buvo skirta argentiniečio algai ir elgesiui už aikštės ribų. „Barcelona“ prezidentas Josepas Nunezas kritikavo jį už apsilankymus naktiniuose klubuose ir tai labai erzino D.Maradoną. Kartą klubo prezidentas net atėmė D.Maradonos pasą, kad neleistų jam išvykti į Paulio Breitnerio atsisveikinimo rungtynes. Argentinietis atgavo pasą tik tuomet, kai pats atvyko į klubo būstinę, sukelė skandalą ir sudaužė Terezos Herreros taurę. Tačiau puolėjas taip ir nebuvo išleistas į atsisveikinimo mačą. Po visų skandalų, traumų ir nesusipratimo su klubo vadovybe, D.Maradona priėmė sprendimą palikti Barseloną. Argentinietis buvo pasiruošęs išpirkti savo sutartį, tačiau iš Italijos greitai atkeliavo pasiūlymas, kadangi žaidėju susidomėjo „Napoli“.
Per du sezonus „Barcelona“ komandoje D.Maradona pelnė 38 įvarčius per 58 rungtynes. 1999 metais Katalonijos televizijoje buvo surengta apklausa, pagal kurią D.Maradona tapo trečiu visų laikų geriausiu žaidėju klube po Ladislao Kubalos ir Johanno Cruijffo. Nepaisant gan neblogų pasirodymų Ispanijoje, D.Maradona pareiškė, kad perėjimas į „Barcelona“ buvo klaida.
Laukite tęsinio.
Naujienų portalo sportas.lt informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško sutikimo draudžiama.
