Olimpinių žaidynių tragedijos: sportininkai, žuvę varžybų metu VIDEO (1)

Traumos ir įvairūs incidentai olimpinėse žaidynėse nutinka dažnai, tačiau sportininkų mirtys žaidynių metu, laimei, pasitaiko labai retai. Kai kurie sportininkai per olimpiadas Anapilin iškeliavo dėl ligų, autoavarijų ar teroristų išpuolių, tačiau keletas atletų šį pasaulį paliko tuo metu, kai dalyvavo savo mylimos sporto šakos varžybose. „Time“ siūlo prisiminti šiuos sportininkus.

1912 m. vasaros olimpiada Stokholme (Švedija)

Francisco Lazaro

21-erių metų F.Lazaro buvo pirmasis Portugalijos vėliavnešys vasaros olimpinėse žaidynėse, tačiau jo debiutas baigėsi tragiškai. Prieš olimpinį startą F.Lazaro buvo spėjęs triskart tapti Portugalijos maratono bėgimo čempionu, tačiau olimpinio maratono taip ir nebaigė. Nubėgęs apie 30 km jis prarado sąmonę ir susmuko trasoje, o sportininko atgaivinti taip ir nepavyko. Vėliau nustatyta, kad F.Lazaro didžiąją kūno dalį buvo išsitepęs vašku, kad išvengtų saulės nudegimų. Visgi, vaškas neleido išskirti prakaito, todėl F.Lazaro kūnas perkaito ir sportininką ištiko šilumos smūgis. Beje, dar prieš maratono startą F.Lazaro ištarė pranašingus žodžius: „Arba laimėsiu, arba numirsiu.“

1960 m. vasaros olimpiada Romoje (Italija)

Knutas Jensenas

23-ejų metų danui tragiškai baigėsi komandinės 100 km plento dviračių lenktynės. Jau pačioje distancijos pradžioje vienas iš danų Jorgenas Jorgensenas, kepinant 40 laipsnių karščiui, patyrė saulės smūgį ir pasitraukė iš lenktynių. Važiuoti liko trys danai – K.Jensenas, Nielsas Baunsoe ir Vagnas Bangsborgas. Jie visi privalėjo pasiekti finišą, jei nenorėjo, kad jų komanda buvo diskvalifikuota. K.Jensenas sakė komandos draugams, kad jam svaigsta galva, tačiau N.Baunsoe ir V.Bangsborgo ragino tautietį toliau važiuoti ir stengėsi jam padėti. Deja, vos paleidus K.Jenseną, jis prarado sąmonę, krito nuo dviračio ir susilaužė kaukolę. K.Jensenas buvo nugabentas į medicinos centrą, bet sąmonės taip ir neatgavo bei buvo paskelbtas mirusiu.

1964 m. žiemos olimpiada Insbruke (Austrija):

Rossas Milne‘as

Australijos kalnų slidininkas olimpiadoje žuvo būdamas vos 19-os metų. Greitojo nusileidimo rungties treniruotėje R.Milne‘as pasiekė per didelį greitį, kurio nepajėgė suvaldyti. Australui pavyko išvengti susidūrimo su treniruotę stebėjusiais žiūrovais, tačiau, pasukęs į šoną, jis trenkėsi į medį. R.Milne‘as susidūrimo metu patyrė galvos traumą, po kurios mirė. Beje, dar prieš Insbruko žaidynes tarptautinio olimpinio komiteto atstovai teigė, kad R.Milne‘as yra per jaunas ir pernelyg nepatyręs, kad galėtų dalyvauti greitojo nusileidom rungtyje. Visgi, vėliau sprendimas buvo pakeistas...

Kazimierzas Kay-Skrzypecki

Tą pačią žiemos olimpiadą Insbruke sukrėtė ir Lenkijoje gimusio, bet Didžiajai Britanijai atstovavusio rogutininko mirtis. 44-erių metų sulaukęs sportininkas mirtiną avariją patyrė treniruotės metu. Beje, K.Kay-Skrzypecki buvo Jungtinės Karalystės karinių oro pajėgų pilotas.

2010 m. žiemos olimpiada Vankuveryje (Kanada):

Nodaras Kumaritašvilis

Vos 21-erių metų gruzinas Vankuverio olimpiados atidarymo ceremonijos taip ir nesulaukė. Treniruotėse metu rogutininkas lėkė 143 km/val. greičiu, kai paskutiniame posūkyje prarado rogučių kontrolę ir trenkėsi į metalinį stulpą. Medikai jį skubiai bandė gaivinti, išgabeno gruziną į ligoninę, bet jo gyvybės išgelbėti nepavyko.

Olimpinių žaidynių varžybų metu žuvo ir Nicolas Bochatay (demonstracinė greitojo slidinėjimo rungtis, 1992 m. Albervilio olimpiada) bei Hyginus Anugo (bėgimas, 2000 m. Sidnėjaus olimpiada). N.Bochatay treniruotės metu susidūrė su sniego mašina, o H.Anugo treniruotėje partrenkė automobilis.

1936 m. Berlyno vasaros olimpiadoje sklandytojas Ignazas Stiefsohnas demonstracinės rungties treniruotėje patyrė avariją ir žuvo. Toje pačioje olimpiadoje Anapilin po kovos iškeliavo ir Rumunijos boksininkas Nicolae Berechetas, tačiau nesutariama, ar jo mirtį sukėlė apsinuodijimas maistu, ar traumos, patirtos bokso ringe.