Būti ambicingu Dakaro ralyje yra pavojinga

 Tai žodžiai vienos moters, šiais metais dalyvaujančios Dakaro ralyje. Skaitykite šį įrašą toliau ir sužinosite, kas yra toji, kuri taip mano.

Vienas sunkiausių pasaulio bekelės ralio maratonų Dakaro ralis reikalauja iš savo dalyvių jėgos, ištvermės, atkaklumo, stirpaus psichologinio pasiruošimo, geros orientacijos, gebėjimo nepasiduoti sunkiausiomis akimirkomis. Dėl to jis – iššūkius mėgstančių vyrų karalija. Tačiau visada būna išimtis iš taisyklės, tad Dakaro ralio starte kiekvienais metais galima pamatyti ir moterų. Šiais metais Dakare jų – vienuolika. Didžioji dalis – motociklininkės. Dvi – automobilių pilotės bei viena vairuojanti bug’į.

Atvykusi į Dakarą negalėjau praleisti galimybės bent su keliomis jų pasimatyti. Štai kelių jų istorijos.

Cristina Gutierrez Herrero (automobilio Nr. 354)

Ant ispanės Cristina Gutierrez Herrero automobilio (Mitsubishi) užklijuotas numeris 354. Dakaro ralyje debiutavusi 2017 metais ir užėmusi 5-ą poziciją tarp tų metų naujokų, vos 26-erių metų amžiaus mergina ir šiais metais stojo į kovą su stipriausiais. Taip sutapo, kad Cristinos komanda pirmajame ralio bivake Pisco miestelyje buvo įsikūrusi šalia mūsiškės. Tuomet ją ir pakalbinau. Jauna, neaukšta, gležna juodaplaukė ispanė sutiko mane su šypsena ir mielai pasidalino mintimis apie dalyvavimą viename iš sunkiausių pasaulyje bekelės ralių. Ir žiūrint į ramumą spinduliuojančią mergina net nepasakytum, kad dar visai neseniai tą dieną ji su savo automobiliu vertėsi nuo kopos.

Būdama vos ketverių Cristina pirmą kartą sėdo ant mažučio motokrosinio motociklo, keleriais metais vėliau pradėjo dalyvauti kartingų čempionatuose. Nuo tada, kai 2001 metais vokietė Jutta Kleinschmidt laimėjo Dakaro ralį, jaunoji ispanė svajojo sudalyvauti šiose lenktynėse. Baigusi odontologijos studijas, dirba tėvo klinikoje ir darbą derina su savo aistra – raliais.

„Dakare kiekvieną dieną išmoksti naujų – tiek teigiamų, tiek neigiamų dalykų. Jis yra gyvenimo mokytojas. Dakaras yra pilnas netikėtumų: ten, kur tikiesi, neįvyksta nieko, o kai nesitiki, nutinka įvairiausių dalykų“.

Paklausta, ką jai reiškia pergalė Dakare, Cristina nei minutės nedvejodama atsakė, kad finišas. "Žinoma, labai norėčiau pagerinti praėjusių metų Dakaro rezultatą, tačiau šiais metais jis tikrai bus sunkus dėl greičio ruožų kopose ir kalnuose. Tad dabar kol kas negalvoju apie galutinį rezultatą ralyje, eisiu link jo kasdieną finišuodama. Na, gal kitą savaitę bendras rezultatas pradės labiau rūpėti, - šypsojosi jaunoji lenktynininkė. O merginoms, norinčioms tapti lenktynininkėmis ji labai rimtai patarė: "Jei labai stipriai ir nuoširdžiai norite lenktyniauti, tiesiog imkite ir tai darykite".

Alicia Reina (automobilio Nr. 373)

„Toyota Hilux“ automobilį, pažymėtą 373 numeriu, Dakaro ralyje vairuoja argentinietė Alicia Reina. Nedidukei, guviai, geraširdiško veido 44-erių metų amžiaus moteriai šių metų Dakaras jau penktasis, sunkiausiame bekelės ralio maratone be pertraukos Alicia savo galimybes išbando nuo 2014 metų ir nefinišavo tik vieną kartą.

Mirjam Pol (motociklo Nr. 50)

Mirjam Pol – 34 metų olandų motociklininkė Dakare kovoja gavusi 50-ą numerį. Ne vieną kartą dalyvavusi Dakaro ralyje, 2009 metais Dakare ji buvo pirmoji moterų motociklininkių įskaitoje. Miriam bivake pagavau antros dienos rytą. Tądien motociklininkai, dažniausiai išvažiuojantys pirma visų kitų Dakaro dalyvių, turėjo galimybę ilgiau ilsėtis, nes jų startas buvo numatytas po automobilių. "Dakaras yra didelis iššūkis ir finišas jame man jau yra pergalė. Juk finišuoja tik apie 50 proc. dalyvių, tad būti tarp jų jau yra super gerai. Žinoma, turiu asmeninių tikslų. Konkuruoju su savo šalies motociklininkais vyrais, ir nors esu Dakare po kelių metų pertraukos, tikiuosi greitai susigrąžinti savo įgūdžius". Pokalbio metu paaiškėjo ir tai, kad Miriam nevairuoja paprasto motociklo, nes mano, kad su juo gatvėmis nesaugu važinėti. Paklausta, ko palinkėtų merginoms, norinčioms tapti lenktynininkėmis, moteris nusišypsojo ir pasakė, kad svarbiausia yra bandyti. "Jei tikrai to nori, reikia nekreipti dėmesio į kalbas, jog nesugebėsi, imti ir veikti. Aišku, privalu treniruotis, kad įgautum pasitikėjimo savimi, jis lenktynių metu labai reikalingas".

Laia Sanz (motociklas Nr. 15)

32 metų garsi ispanų motociklininkė Laia Sanz šiais metais Dakare dalyvauja pasipuošusi 15 numeriu. Laia mano dėmesį atkreipė prieš keletą metų kai bendroje Dakaro įskaitoje užėmė 9-ą dieną. Nuo tada seku ją socialiniuose tinkluose. Ši jauna moteris Ispanijoje yra labai populiari. Mūsų “General Financing team Pitlane“ komandos technikas Darius prisiminė, kaip jai pasirodžius Madrido orouostę, akimirksniu buvo apsupta gerbėjų prašančių autografo.

Laia‘jai 2018-ųjų Dakaras yra jau 8-asis. Pirmą kartą Dakare startavusi 2011-aisiais ji laimėjo pirmą vietą moterų motociklininkių įskaitoje. „Mano šių metų tikslas finišuoti 15-uke, - sako Laia, kuri pirmą kartą motociklų varžybose sudalyvavo būdama septynerių ir tuomet finišavo paskutinė. – Tačiau tai bus sudėtinga, nes mano konkurentai ralyje labai stiprūs. Be to, oras, kopos Peru, aukštikalnės ir žema temperatūra Bolivijoje bei karštis Argentinoje... Dėl viso šito ralis bus labai sunkus. Tad būti labai ambicingu Dakaro ralyje yra pavojinga“.

Camelia Liparoti (pilotė, bug‘io Nr. 351)

Aktyviai ir sportiškai 44 metų italei Camelia Liparoti šių metų Dakaras jau dešimtasis. Tikrai įspūdingas skaičius startų, o nefinišavo Dakare ji tik vieną kartą, visais kitais kartais ralis jai baigdavosi jei ne bendros įskaitos dešimtuke, tai bent jau penkioliktuke. Devynerius metus Dakare Camelia lenktyniavo keturračių įskaitoje, o šiais metais pilotė savo gerbėjams pateikė staigmeną – bekelės maratone ji startavo su bagiu. „Jaučiuosi kaip vaikas, gavęs naują žaislą,“ – apie savo naująją transporto priemonę sako italė. Netgi labai nesidomint Dakare dalyvaujančiomis moterimis, Camelijos neįmanoma nepastebėti – Dakare ji išsiskiria rožinės spalvos apranga, tokios pat spalvos ir jos transporto priemonė. Šiai spalvai lenktynėse ji ištikima jau ne vienerius metus, ne išimtis ir šieji. „Lenktyniauju už moteris, ir ypač tas, kurio dėl to, jog turi šeimas ar dėl kitų priežasčių, negali būti šiame sporte,“ - sakė Camelia, kurios rožinį bug‘is, dėl jo spalvinio išskirtinumo, nuolat pastebiu tarp startuojančiųjų, finišavusiųjų ar tiesiog važiuojant bivako keliukais.