O.Kahno istorija: kaip pykčio pilnas vaikas tapo Vokietijos legenda (2)
Oliveris Kahnas | NKL nuotr.
Turbūt visi puikiai atsimenate Vokietijos rinktinės ir Miuncheno „Bayern“ kapitoną ir vartininką Oliverį Kahną. Aštuoni auksiniai Vokietijos čempionato medaliai, šešios taurės, Europos čempiono titulas bei septyniskart geriausias Vokietijos vartininkas. Legenda ir lyderis. Vaikystėje jis buvo pajuokos objektu, bet futbolo aikštėje įrodė visam pasauliui, kas jis iš tikrųjų yra. Tai yra jo gyvenimo bei karjeros istorija.
2001-iejį metai. Bavarai išvykoje kovoja prieš „Hamburger SV“ klubą. Futbolo likimas mėgsta žaisti su komandų ir žaidėjų nervais ir psihika, tokie žaidimai pasibaigia arba liūdnai, arba laimingai. Prieš du metus „Bayern“ klubo žaidėjams teko pajusti tai, ko niekas nebuvo net sapnavęs. Vokiečiai Barselonos „Camp Nou“ stadione laiminėjo prieš sero Alexo Fergusono komandą UEFA Čempionų lygos finale, bet buvo nubausti per porą minučių dvejais įvarčiais. Šokas. Komanda buvo palaužta psichologiškai. Bet grįškime į Hamburgą. Tada „Bundesligoje“ bavarams būtų užtekę lygiųjų, bet Sergejus Barbarezas likus minutei iki rungtynių pabaigos nubaudė O.Kahną. Pretendentai į titulą „Schalke 04“ kitose rungtynėse laimėjo rezultatu 5-3, tad titulas iškeliavo į Gelzenkircheną.
„Kai mes praleidome S.Barbarezo įvartį, kuris galėjo atimti iš mūsų titulą, paklausiau teisėjo, kiek laiko liko iki rungtynių pabaigos. Jis atsakė: trys minutės. Iškart pradėjau rėkti mūsų žaidėjams: pirmyn, žaiskite, mes dar nieko nepraradome. Prisiminkite, kas nutiko Barselonoje!“, - po rungtynių pasakojo išsekęs O.Kahnas.
Gelzenkirchene „Shalke 04“ sirgaliai jau išbėgo į aikštę ir pradėjo švęsti pirmąją pergale „Bundeslygoje“ nuo 1958-ųjų. Tuo metu Hamburge iki rungtynių pabaigos lieko 30 sekundžių. Teisėjas nurodo baudinį į „Hamburger SV“ vartus, pilnas stadionas mato, kaip O.Kahnas bėga nuo savo vartų į varžovų baudos aikštelę ir nustumia keturis jų žaidėjus. „Ramiau Oli, geriau eik į aikštės centrą“, - prabilo Willy Sagnolis. O.Kahnas paliko varžovų aikštę ir tuo momentu bavarai nukreipė kamuolį į varžovų vartus. Įvartis privertė užtilti 65 tūkstančius sirgalių kitoje Vokietijos pusėje, „Bayern“ tapo Vokietijos čempionais.
Nuo pat vaikystės iš mažojo Oliverio tyčiojosi dėl jo keistos kalbėsenos. Apatinis žandikaulis buvo įšsikišęs labiau nei viršutinis, dėl to jam buvo sunku kalbėti. Žiauroka vaikystė, dėl kurios mažasis Oliveris baudė kitus vaikus kumščiais, bet visų jul nepamokysi. „Mes neatskleidėme jo dvasios, tai jis padarė pats, pas jį atsirado stiprus charakteris. Jis visada turėjo savo galvą ant pečių. Kartą, kai aš atvedžiau jį į naują vaikų darželį, jam iškart ten nepatiko. Žaidimų kambaryje jis prastovėjo visą dieną nieko nedarydamas. Teko jį atsiimti jį iš ten“, - pasakojo O.Kahno motina.
Rimto veido ir stipraus charakterio šešių metų O.Kahnas be perstojimo spardė kamuolį, kol galų gale nepateko į „Karlsruher“ F komandą. Pagrindinei „Karlsruher“ komandai tris metus savo gyvenimo atidavė kitas Kahnas, Oliverio tėvas Rolfas. „Jis buvo savarankišku berniuku, nuolat pats važinėjo dviračiu į treniruotes. Savaitgaliais jis viską darė pats, į turnyrus jis vykdavo pats, be jokios pagalbos, man juk tekdavo nuolat dirbti“, - prisiminė Monika Kahn. Pradžioje Oliveriui buvo sunku. Jam buvo sunku mušti įvarčius, aikštės centre jis per ilgai galvodavo, kaip elgtis tam tikrose situacijose, o gynyboje išvis galėjo kažką sužaloti arba sulaužyti. Savo septintojo gimtadienio proga Oliveris gavo lipdukų rinkinuką, kuriuose buvo pavaizduotas legendinis Vokietijos rinktinės vartininkas Seppas Maieris.
„Treneri, pastatykite mane į vartus, aš esu įsitikinęs, kad man tai puikiai pavyks“, - prašė mažasis Oliveris jaunimo komandos trenerio.
Pagrindiniu jis netapo, tačiau užėmė „Karlsruher“ B2 pagrindinio vartininko vietą. Karta į jaunimo komandos treniruotę užsuko Winfriedas Shefferis, pagrindinės komandos treneris. Jo dėmesį atkreipė baltapūkis vartininkas, kuris taip garsiai rėkė ant gynėjų, kad jo nurodymai girdėjosi net gyvenamuosiose būstuose, išsidėsčiusiuose netoli aikštės. Po rungtynių W.Shefferis pakalbėjo su jaunimo komandos treneriu ir O.Kahnas kitais metais treniravosi jau su pagrindine komanda.
„Aš niekada nepamiršiu, kaip priėmiau sprendimą dėl atsarginio komandos vartininko. Tuo metu pagrindinių komandos vartininku buvo Alexanderis Famulla. Man teko rinktis iš Oliverio ir Stefano Wimmerio, kuris buvo legendinio „Karlsruhe“ vartininko Rudi Wimerrio sūnumi. Pastačiau kamuolį prieš vartus ir nusprendžiau mušti jiems baudinius. Prieš tai jų paklausiau: „Na, vaikinai, kiek praleisite?“. Štefanas atsakė, kad tris. Oliveris pranešė, kad nepraleis nei vieno. Pirmu smūgiu aš įmušiau Oliveriui ir paklausiau: „Na, Oli, jau baigiam?“ Tada aš pasigailėjau, kad uždaviau tokį klausimą, Oliveris buvo toks piktas, kad galvojau, jog jis įsikibs man į gerklę. Sekantį pusvalandį aš spardžiau į jo vartus ir neįmušiau nei vieno kamuolio. Galų gale rezerviniu vartininku tapo jis. Jo valia tapo pagrindiniu faktoriumi“, - pasakojo W.Shefferis.
1987-ųjų metų lapkričio 27 d. O.Kahnas pirmą kartą atsistojo į vartus vietoje diskvalifikuoto A.Famullo. Rezultatas buvo ne pats geriausias: 4 „Koln“ įvarčiai ir dar 2 Brėmeno „Werder“ taiklūs šūviai, tad 18-metis Oliveris greitai vėl atsisėdo ant atsarginių suoliuko. Rungtynėse prieš „Bochum“ O.Kahnas praleido tris įvarčius ir išgirdo po rungtynių sirgalių replikas: „Mažas kreivaranki išsigimėli, tu vėl nieko nesugebėjai atlaikyti.“ Oliveris greitai rado replikų šaltinį ir bėgdamas sirgalių sektoriaus link nusimovė pirštinės. Sirgaliams turbūt pasisekė, kad Oliverio komandos partneriai pastebėjo jį tokį įniršusį ir laiku jį sustabdė. Klubo sirgalių grupuotė reikalavo išmesti jį iš klubo, o W.Shefferis pasodino jaunąjį Oliverį ant atsarginių suoliuko dviems metams.
„Ei, Oliveri, eik ir apšilk, laikas į aikštę.“ Kiek kartų O.Kahnas girdėjo šiuos žodžius savo galvoje, bet kai šiuos žodžius išgirdo realybėje, nieko nesuprato ir toliau sėdėjo ant suoliuko. „Ei Oli, nemiegok, staigiai eini į aikštę.“ Vėl rungtynės prieš „Bochum“. Prieš pertrauką „Karlsruhe“ degė rezultatas 1 - 2, o po A.Famullos kritinių klaidų treneris surizikavo į aikštę išleisti atsarginį vartininką. Kol O.Kahnas ėjo aikštės link, jo galvoje sukosi įvairios mintys. Nuobodžios monotoniškos treniruotės, pasiūlymas sužaisti mėgėjų komandoje ir pokalbis, kurio metų jis išgirdo, kad A.Famullo bijo dalintis su O.Kahnų vienu kambariu, nes bijo, kad naktį nesveikas vartininkas jį uždusins pasinaudodamas pagalve. O.Kahnas taip ir nesuprato, ar A.Famullo juokavo, ar kalbėjo rimtai. Prasidėjus antrajam kėliniui vartininkas suprato, kad per artimiausias 45 minutes pasikeis jo gyvenimas: arba jis visam laikui baigs žaisti futbolą, arba viskas tęsis toliau.
„Jis porą kartų išgelbėjo mus ir neleido rezultatui tapti 1 - 3. Taip prasidėjo jo karjera. Mes laimėjome rezultatu 3 - 2, o Oliveris tapo mano pirmuoju numeriu“, - pasakojo W.Shefferis.
Pavojingai atrodantis O.Kahnas toliau dirbo treniruotėse, jis rėkdavo ant savo komandos draugų, jeigu matė, jog jie nesitreniruoja pilnu pajėgumu, tačiau už aikštės ribų O.Kahnas nelabai su jais bendravo. Jis pirmas palikdavo valgyklą ir iškart į rankas pasiimdavo knygas apie ekonomiką, jis nebendravo apie mašinas ir futbolą. Prie keistoko baltapūkio žmogaus niekas nebeprisikabindavo, visi žinojo, kad vartuose šis vienišius gali ištempti komandą į priekį, „Karlsruhe“ galėjo nebegalvoti apie kovą dėl išlikimo. 1991/92-ųjų sezoną klubas baigė 8-oje vietoje. Klubas ieškojo gero puolėjo ir atkreipė savo dėmesį į Maskvos „Dinamo“ puolėją Sergejų Kirjakovą. Pirmosiose rungtynėse rusas pelnė „hat-tricką“ o sezono gale savo sąskaitoje turėjo jau 11 įvarčių. „Karlsruhe“ finišavo 6-oje vietoje, pritūko vos 3-jų taškų iki trečiosios vietos. Klubas pirmą kartą prasimušė į Europos turnyrą.
„Mes turėjome puikią tradiciją – dieną prieš rungtynes nusileisdavome į viešbučio barą ir prieš miegą atsigerdavome porą bokalų alaus, tas pats vyko ir po rungtynių. W.Shefferis komandoje sukūrė draugišką atmosferą. „Karlsruhe“ tapo vieną didele šeima. Prieš europinį turnyrą klubas sustiprino gynybos grandį, prie komandos prisijungė mikčiojantis kroatas Slavenas Biličius, kuris aikštėje riaumojo kaip liūtas. Naują sezoną komanda pradėjo buksuodama, Vokietijoje kritome į dugną. Pirmosiose rungtynėse Europoje vos įveikėme Eindhoveno „PSV“, antrame raunde gavome „Valencia“. Tuo metu ispanams vadovavo didysis Guusas Hiddinkas, o puolime šėlo Predragas Mijatovičius. Pirmas rungtynes „Mestalla“ stadione ispanai laimėjo rezultatu 3 - 1, mūsų šansai sumažėjo iki minimumo. Atsakomosiose rungtynėse „Wildpark“ stadionas buvo pilnutėlis, sirgaliai varė komandą į priekį. Techniški ispanai turėjo daug progų atidaryti rezultatą, bet O.Kahnas darė stebuklus, o S.Biličius motyvavo vartininką. Adrenalinas leido vokiečiams 37-ą minutė įkalti kamuolį trečią kartą į ispanų vartus, rungtynės pasibaigė rezultatu 7 - 0. Visas miestas šventė pergalę, į rytinę treniruotę atvyko net 3000 sirgalių, komanda gavo postūmį, kuris leido išgelbėti sezoną“, - pasakojo S.Kirjakovas rusų žiniasklaidai.
Praėjus savaitei O.Kahnas pakeliui į treniruotę per radiją išgirdo, kad jį savo gretose nori matyti Miuncheno „Bayern“. Jis galvojo, kad tai pokštas, kol vieną dieną išgirdo balsą telefono ragelyje: „Herr Kahnai, sveiki, mano vardas Uli Hoenessas. Ar galite įsivaizduoti, kaip žaidžiate „Bayern“? O.Kahnas atsakė, jog jam reikia viską apmąstyti, tačiau jis jau žinojo, kad jo atsakymas bus teigiamas. Sezonas „Karlsruhe“ nelabai pavyko, vartininkas žinojo, kad sezono gale paliks klubą, bet jis buvo įniršęs dėl to, kad klubui nepavyko prasimušti į UEFA taurės finalą, pusfinalyje klubas pralaimėjo „Casino SV“ (dabartinis „Red Bull Salzburg“), Vokietijoje užėmė trečią vietą pralaimėjus iš lygos iškritusiam „Wattenscheid“ rezultatu 1 - 5.
„Kai tik atvykau į „Bayern“, ilgai vaikščiojau nieko nesuprasdamas, man ilgai užtruko priprasti prie visko, kas mane supo“, - pasakojo O.Kahnas. Priprasti buvo prie ko. Aukščiausio lygio treniruočių bazė Saebenerstrasse gatvėje su idealiai nušienautais treniruočių aikštynais. Klubo prezidentas Francas Bekenbaueris. Besiruošiantis treniruotėj Žanas Pieras Papenas ir Lotharas Matheusas. Subalansuotas maitinimas, o ne vakariniai pasisėdėjimai prie alaus bokalo su W.Shefferiu. „Bayern“ dirbo legendinis Seppas Maieris, kurio atvaizdai prieš 18 metų privertė Oliverį pasirinkti vartininko poziciją. Prieš susitinkant pirmą kartą su gyva legendą O.Kahnas baisiai nerimavo ir nervinosi.
„Herr Maier,i sveiki, aš labai laimingas, kad man pavyko su jumis susipažinti.“, - prabilo jaunasis O.Kahnas.
„Ooo, tai mūsų jaunasis brangakmenis. Tu nusiramink, mes turime gerai pasitreniruoti, taip nervuodamasis nesugebėsi net pašokti nuo žemės“, - atsakė legendinis Seppas.
Pirmi metai Miunchene buvo sunkūs ne tik žaidėjui, bet ir klubui. Nuo 1994 metų gruodžio „Bayern“ ieškojo naujo trenerio, p U.Hoenessas nusprendė suteikti galimybę jaunam prancūzų strategui Arsenui Wengerui. Kas būtų, jeigu „Monaco“ klubas būtų išleidęs specialistą į „Bayern“? Tačiau to niekada nesužinosime. Prancūzai nusprendė pasilikti A.Wengerą, o po 5 mėnesių jie nutraukė su juo sutartį, prancūzas išvyko į Japoniją ir vėliau labai ilgam įsitaisė Londono „Arsenal“ trenerio kėdėje.
Į Bavariją atvyko italas Giovanni Trapattoni, jis taip ir neišmoko vokiečių kalbos, dėl to žaidėjai dažnai nesuprasdavo stratego reikalavimų. Vienas iš trenerių Klausas Augentaleris bandė versti ir kalbėti angliškai, bet jis turėjo baisų bavarišką akcentą ir kai kurie vokiečių žaidėjai nesuprasdavo, ko jis iš jų buvo reikalaujama. Klubas pradėjo sezoną buksuodamas, antros rungtynės buvo pralaimėtos „Freiburgui“ rezultatu 1 - 5, klubas negalėjo laimėti net 2 mėnesius. Problemos buvo ir su vartininku. O.Kahnui pritrūkdavo geresnio šuolio, jam sunkiai sekdavosi ir išeinant iš vartų. Galų gale, rungtynėse su Lėverkuzeno „Bayer“ vartininkas patyrė kelio raiščių traumą ir iškrito 4 mėnesiams.
„Oliveri, tu geras vartininkas. Bet turi suprasti, kad čia neužtenka būti vienu iš žaidėjų, čia reikia būti geriausiu. Aš žinau, kas tau padės - golfas“, - kalbėjo S.Maieris su O.Kahnu.
Kasdien S.Maieris stebėjo jauno vartininko treniruotes ir išskirdavo jo silpnąsias ir stipriąsias puses. Veteranas pastebėjo, kad O.Kahnas daug galvoja apie futbolą ir apie savo traumą. Jis privertė O.Kahną pamėgti golfą, susipažinus su naują sporto šaką jis baigė nervuotis dėl savo traumos. S.Maieris sugalvojo specialias šuolio gerinimo treniruotes vartininkui, kurios padėjo O.Kahnui šokti aukščiau. O.Kahnui labai pasisekė, kad klube jis sutiko S.Maierį, kuris be sustojimo juo rūpinosi. Legendinis futbolininkas norėjo išauginti tokį vartininką, kuris saugotu klubo ir rinktinės vartus dešimtmečiais ir jam tai pavyko.
O.Kahnas į vartus atsistojo po „Bayern“ iškritimo iš Čempionų lygos. Vokietijoje klubas laimėjo 4 rungtynes iš eilės, bet tai neleido pakilti aukščiau šeštos vietos lygoje. G.Trapattoni paliko Vokietiją ir iškeliavo į Italiją. Klubo vadovybė nepagailėjo pinigų ir klubą papildė tokie žaidėjai, kaip Jurgenas Klinsmannas, Čiriako Sforca ir Thomas Štruncas, treneriu buvo paskirtas tuo metu žvaigžde tapęs Otto Rehhagelis. Į pirmą komandos treniruotę atvyko pora tūkstančių bavarų sirgalių, tačiau O.Rehhagelis nemėgo netvarkos ir nepaklusnumo, tad jis pasiėmė megafoną ir paskelbė, kad sirgaliai nieko gero nepamatys, su jais klubas susitiks tik rungtynėse.
Sezono startas buvo nuostabus: septynios pergalės iš eilės, naujas „Bundesligos“ rekordas ir Maskvos „Lokomotiv“ sunaikinimas rezultatu 5 - 0. Tačiau atmosfera komandoje buvo ne pati geriausia. O.Rehhagelis priprato Brėmeno „Werder“ klube prie paklusnumo, jis tikėjosi, kad „Bayern“ žvaigždės jo klausys, tačiau taip neįvyko. „Bayern“ Dortmunde pralaimėjo 1 - 3, vėliau sekė pralaimėjimas prieš Monchengladbacho „Borussia“, būtent tuo laikotarpiu atsirado alternatyvus klubo pavadinimas „Hollywood FC“. Prieš trenerį atvirai prabilo Ž.Papenas ir Mehmetas Schollis. Pastarasis taip buvo nepatenkintas treneriu, kad vokiečių žurnalui „Kicker“ pareiškė „Arba Rehhagelis, arba aš.“
O.Kahnas tuo metu nedalyvavo revoliucijoje ir uoliai treniravosi, tačiau jo požiūris į trenerį buvo panašus, kaip Ž.Papeno ir M.Schollio. 30-ajame Vokietijos čempionato ture „Bayern“ pralaimėjo Rostoko „Hansa“ ekipai, o O.Rehhagelis atsistatydino ir komandai ėmė vadovauti prezidentas F.Bekenbaueris. O.Kahnas pirmą kartą laimėjo trofėjų – UEFA taurę. Tą 1996-ųjų metų vasarą vyko Europos futbolo čempionatas, kurį laimėjo vokiečiai, O.Kahnas viso turnyro metu prasėdėjo ant suoliuko, bet buvo toks pat laimingas, kaip ir kiti.
Kitais metais į Miuncheną antrą kartą atvyko G.Trapattoni, kuris pažadėjo, kad mokysis vokiečių kalbą po 4 valandas per dieną. O.Kahnas laimėjo savo pirmąją „Bundesligą“ ir gavo geriausio Vokietijos vartininko apdovanojimą. Bavarų vadovai vėl gerai apsipirko vasarą, į klubą atėjo Giovane Elberis, Bixentas Lizarazu, Thorstenas Finkas ir Michaelis Tarnatas. Šie žaidėjai turėjo pakelti klubą dar aukščiau, bet sezono viduryje vėl pasirodė „Hollywood FC“ sindromas. Žaidėjai nerado bendros kalbos su treneriu, G.Elberis nesuprato, kokiais tikslais paliko „Stuttgart“, M.Schollis ir Mario Basleris vėl atvirai išreiškė nepasitenkinimą italo metodais. Į svarbias rungtynes su „Schalke 04“ italas nepakvietė nei M.Schollio, nei M.Baslerio, mačas buvo pralaimėtas, čempionais tapo O.Rehhagelio treniruojami „Kaiserslautern“. Tais metais „Bayern“ teko tenkintis pergale tik Vokietijos taurėje. Komandą vėl paliko G.Trapattoni, kuriam buvo sunku gyventi Vokietijoje, į jo vietą atėjo Ottmaras Hitzfeldas.
Vokietis greitai paaiškino žaidėjams atakuojančio futbolo privalumus ir taktikas, neleido komandoje atsirasti nepasitenkinimui ir sukūrė tanką, po kurio vikšrais tą sezoną krito daugybė komandų. O.Kahnas, paveiktas sėkmės, dukros gimimo ir artėjančių vestuvių, parodė fenomenalų futbolą, kai kurias rungtynes jis ištraukdavo ant savo pečių. „Bayern“ čempionatą laimėjo likus dar 5 rungtynėms sezono iki pabaigos, tai leido susikoncentruoti į Čempionų lygos rungtynes prieš A.Fergusono „Manchester United“.
Finalas vyko Barselonos „Camp Nou“ stadione. Treniruotėse tuščiame stadione girdėjosi komandos juokai bei pokštai, O.Kahnas išmoko valdyti nerimą prieš svarbias rungtynes, bet tą vakarą viskas krito iš rankų. Likus 3 minutėms iki rungtynių pabaigos vokiečiai leido Teddy Sheringhamui išlyginti rezultatą rungtynėse, kurias jie laiminėjo. Paskutinę minutę vokiečiai prasileido ir antrą įvarti nuo Ole Gunnaro Solskjaerio. „Bayern“ pralaimėjo beveik laimėtą Čempionų lygą.
„Aš buvau sunaikintas morališkai ir fiziškai. Atsikėlęs ryte pagalvojau – kaip po visko galima vėl pradėti treniruotis? Ką kalbėti apie treniruotes, jeigu negalėjau įsivaizduoti, kaip man nusileisti laiptais į apačią“, - pasakojo O.Kahnas. Jį motyvavo tėvas Rolfas, nauja besikurianti šeima ir O.Hitzfeldas. „Pralaimėjimas „Manchester United“ buvo laibai skaudus. Po tų rungtynių aš turėjau patį ilgiausią komandos susirinkimą mano gyvenime. Kartu su komanda ieškojome motyvacijos. Sportas tuo ir nuostabus, kad gauni naujus šansus ir galimybes“, - pasakojo O.Hitzfeldas.
O.Kahnas niekada nemėgo baudinių ir niekada nebuvo stiprus juos atremiant. Prabėgo 120 minučių žiauraus bėgiojimo prieš „Valencia“, „San Siro“ stadionas neleido ramiai atsikvėpti. Tikslas - ne Čempionų lygos taurė, akinanti savo grožiu, o reabilituotis prieš save po dviejų metų senumo gėdos. O.Kahno priešu tapo Santiago Canizaresas, jo akyse pastebimas pasitikėjimas, jis jau spėjo atmušti M.Schollio baudinį rungtynių eigoje. Vienuolikos metrų baudinių serijoje ispanas ištraukė tik vieną smūgį, O.Kahnas atmušė net tris. Vokietis savo rankomis atnešė Čempionų taurę į Miuncheną praėjus 25 metams. Atmušęs trečią smūgį, kurį mušė Mauricio Pellegrino, vokietis iškėlė rankas į viršų ir nubėgo pas komandos draugus.
Jis ką tik laimėjo, bet nepamiršo vieno dalyko, pralaimėjimo jausmo. Po apsikabinimų su komandos draugais O.Kahnas nuėjo pas verkiantį S.Canizaresą ir bandė jį nuraminti bei padėkoti už nuostabią dvikovą. „Aš prisimenu, kai po baudinių serijos S.Canizaresas atsigulė ir pradėjo verkti. Supratau jį, nes jaučiau tą patį 1999-aisiais metais. Tas jausmas, kai laimi titulą arba praleidi įvartį lieka atmintyje visam gyvenimui. Švęsti irgi malonu, bet tai ne tas pats jausmas, kuris lieka visam gyvenimui“, - pasakojo O.Kahnas.
Po 2001-ųjų triumfo O.Kahnas laimėjo viską, ką galėjo klube. Dabar vartininkas norėjo pergalių rinktinėje. 2000-ųjų metų Vokietijos rinktinė neturėjo tokio žaidėjų pasirinkimo, kokį turi dabar. Vokiečiai žlugo Europoje 2000-aisiais metais. Į 2002-ųjų metų pasaulio čempionatą rinktinė pateko po atkrentamųjų rungtynių su Ukraina, kuri favoritais tikrai nesiskaitė. Vokietija pateko į vieną grupę kartu su Saudo Arabija, Kamerūnu ir Airija. Saudo Arabija traukė kamuolį iš savo vartų net 8 kartus. Kapitonui O.Kahnui teko parodyti klasę prieš Airiją ir Kamerūną, kuriems vadovavo senas vartininko pažįstamas W.Shefferis.
O.Kahnas ištraukė rungtynss su Paragvajumi, JAV, Pietų Koreja ir atvedė rinktinę į finalą, kuriame jų laukė fantastinė Brazilija. Tuo metu Brazilijoje talentingų žaidėjų skaičius liejosi per kraštus: Ronaldo, Ronaldinho, Kaka ir Rivaldo vien puolime. Vokietijos rinktinė neturėjo tiek stiprių žaidėjų, prie visko prisidėjo ir Michaelio Ballacko diskvalifikacija. O.Kahnui teko tempti komandą į priekį, Vokietijoje jis jau buvo tautos herojumi. Tačiau klaiki antrojo kelinio pradžia ir pirmoji O.Kahno klaida leido Ronaldo pelnyti pirmąjį įvartį, o po dvylikos minučių ir antrąjį.
„Man teks visą gyvenimą prisiminti šią klaidą, todėl dvigubai sunkiau, kad tai buvo vienintelė klaidą per 7 rungtynes. Negalima sakyti, kad viskas buvo tik blogai. Galų gale, mes sugrąžinome vokišką futbolą ten, kur jam ir vieta – tarp geriausių“, - pasakojo O.Kahnas po finalo.
O.Kahnui suėjo 33 metai. Gyvenimas pavyko: triskart geriausias pasaulio vartininkas, visų Vokietijos ir Europos auksinių medalių savininkas, 2000-ųjų ir 2001-ųjų metų geriausias Vokietijos vartininkas, milžiniška sutartis su „Bayern“, kurią mikliai pasirašė U.Hoenessas, kai vartininkas užsiminė apie aplinkos pakeitimą. O.Kahnui atėjo laikas atsipalaiduoti. 2002-ųjų metų gruodį po pergalės prieš „Stuttgart“ klubą O.Kahnas kartu su komandos draugais nusprendė apsilankyti „P1“, prašmatniausiame Miuncheno klube. Ten O.Kahnas susipažino su Verena, mergina su auskaru lūpoje ir nosyje. Tarp jų prasidėjo romanas, tuo pačiu metu O.Kahno žmona gimdė. Kartu su romanu prasidėjo ir skandalai, vartininkas buvo medžiojamas reporterių, apie jį kalbėjo visa Vokietija. Nesigilindamas į meilės romanus, O.Kahnas išsiskyrė ir su Verena, ir su savo žmona, vėliau vėl susiėjo ir vėl išsiskyrė 2009 metais.
Per sekančius keturis sezonus O.Kahnas laimėjo dar tris auksinius Vokietijos čempionato medalius, bronzinį 2006-ųjų metų pasaulio čempionato medalį, Vokietijoje vykusiame čempionate buvo J.Lehmanno dubleriu. O.Kahnas baigė futbolininko karjerą sukakus 38-iems metams, o su futbolu atsisveikino rungtynėse tarp „Bayern“ ir Vokietijos rinktinės, kurios pasibaigė rezultatu 1 - 1. Užleidęs vartininko vietą likus 5 minutėmis prieš pasibaigiant rungtynėms, O.Kahnas apžiūrėjo pripildytas „Allianz Arenos“ tribūnas. Jį akino tūkstančiai blyksnių, sirgaliai verkė, juokėsi ir rėkė, mojavo vėliavomis. „Ačiū jums visiems už šį nuostabų vakarą“, - prarėkė O.Kahnas eidamas į persirengimo kambarį. Tuščiame persirengimo kambaryje jis apsivalė prakaituota veidą rankšluosčiu, atsigėrė gurkšnį apelsinų sulčių ir nusimėtė purvinus futbolo batelius.
„Na va, lyg ir viskas, ačiū Dievui“, - prabėgo mintis Oliverio galvoje.
Naujienų portalo sportas.lt informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško sutikimo draudžiama.
