L.Lekavičius kalbėjo apie sprendimą išvykti, savo idealą ir palyginimus su Š.Jasikevičiumi (3)

Kauno „Žalgiryje“ atsiskleidęs Lukas Lekavičius pagal pirminį planą turėjo ir toliau žaisti gimtinėje, bet tada jam pasiūlymą pateikė Atėnų „Panathinaikos“ klubas.

Atakų organizatorius buvo sužavėtas tuo, ką pateikė graikai – galimybė žaisti viename iš stipriausių Senojo žemyno klubų bei solidesnis atlyginimas. Apsispręsti reikėjo greitai – per 24 valandas ir galiausiai L.Lekavičius nutarė kelti sparnus.

„Aš puikiai prisimenu tą dieną ir ją atsiminsiu visą savo gyvenimą, – sakė krepšininkas. – Buvo sunku, nes turėjau greitai priimti sprendimą. Visą dieną praleidau kalbėdamas su šeima, broliu ir Šarūnu Jasikevičiumi. Tai buvo labai sunkiai priimtas sprendimas, bet manau jis buvo teisingas. Galbūt neturėčiau gero sezono Kaune ir tuomet nebūčiau sulaukęs tokių pasiūlymų, todėl jį reikėjo priimti“.

23 metų 183 cm ūgio gynėjas yra kilęs iš mažo miesto – Šilalės, o dabar gyvena Atėnuose, kur yra apie 720 tūkstančių gyventojų.

„Šilalė – labai mažas miestas, kur yra apie 6 tūkstančiai gyventojų. Buvo sunkiau iš Šilalės persikelti į Kauną, negu iš ten į Atėnus. Į Kauną išvykau būdamas vos 15 metų, o prieš tai gyvenau su tėvais. Buvo labai sunku, tačiau tu turi priimti tokį sprendimą, jeigu nori judėti pirmyn“, – prisimena atletas.

L.Lekavičius gali būti dėkingas savo broliui Linui, kuris padėjo jam žengti pirmuosius žingsnius krepšinyje.

„Man buvo 13 ar 14 metų, kai brolis grįžo iš Amerikos ir pasakė: „Žiūrėk, dabar treniruosimės kur kas daugiau“. Buvau pamišęs dėl krepšinio. Pradėjau treniruotis kasdien, kiekvieną rytą. Daugelis mano bendramžių vasarą miegodavo iki 12 valandos, o aš jau nuo 7 ryto sportuodavau. Dariau viską: mėčiau į krepšį, bėgiodavau, atlikdavau sprintus. Aš negalvojau apie NBA ar Eurolygą, o tiesiog sportavau. Norėjau būti krepšininkus.

Brolis yra dešimčia metų už mane vyresnis, todėl visus sprendimus priimdavau pasitaręs su juo. Visada su juo kalbėdavausi, nes jis buvo mano idealas. Kai buvau jaunas, visada stebėdavau jo rungtynes. Mano idealu nebuvo Eurolygos ar NBA žaidėjai, juo buvo mano brolis“, – pasakojo L.Lekavičius.

Didelį įspūdį L.Lekavičiui paliko treneris Šarūnas Jasikevičius, iš kurio krepšininkas išmoko labai daug. Nuvykęs į Atėnus L.Lekavičius pasirinko būtent buvusio trenerio marškinėlių numerį.

„Iš jo išmokau labai daug apie krepšinį ir įvairių dalykų už aikštės ribų. Dirbdamas su Šaru užaugau kaip krepšininkas ir asmenybė. Jis dar jaunas treneris, tačiau jau yra vienas iš geriausių.

Daugelis mus lygina, bet aš ir jis – skirtingo tipo žaidėjai. Aikštėje jis būdavo tikras bosas ir viskam vadovaudavo. Jis atlikdavo perdavimus, valdydavo puolimą, priimdavo sprendimus. Aš esu žaidėjas, kylantis nuo suolo ir įnešantis energijos. Aš labiau esu metikas, negu perdavimų dalintojas. Mūsų pozicijos yra tik vienodos. Šaras stengėsi mane išmokyti labiau vadovauti komandai. 

Šaras buvo lyderis ir už aikštės ribų, rūbinėje, kur daug kalbėjo. Aš noriu būti lyderiu aikštėje. Treneris Pascualis žino mane ir ką sugebu, todėl stengiuosi išnaudoti savo galimybes. Kalbėjausi su treneriu apie tai, kaip būti geresniu ir jis ketina padėti man tai padaryti“, – pasakojo krepšininkas.

L.Lekavičius taip pat pridūrė, jog Š.Jasikevičius patarė jam priimti „Panathinaikos“ pasiūlymą, nes tokios progos jis gali daugiau ir nesulaukti gyvenime. „Žalgirio“ vairininkas taip pat pagyrė graikų klubo organizaciją ir patį miestą.