Europos graplingo čempionas: „Net pralaimėjimą būčiau priėmęs ramiai“

 Naujojo Europos graplingo čempiono absoliučioje įskaitoje Lauryno Pelakausko pavardė koviniame pasaulyje nėra nežinoma. Anaiptol. Prieš metus vykusiose Senojo žemyno pirmenybėse jis buvo įvardijamas kaip pagrindinis pretendentas laimėti čempionatą. Vis tik, nukeliavęs iki finalo jis tuo metu buvo priverstas pripažinti kito lietuvio Mindaugo Veržbicko pranašumą.

Šiemet L.Pelakauską ir M.Veržbicką burtai suvedė pusfinalyje. Naujasis čempionas tą dvikovą dėl didžiulio psichologinio spaudimo vadina tikruoju finalu. Revanšas pavyko.

„Šiemet jaučiausi daug ramiau. Skirtingai nei pernai, šiemet nesitikėjau kažko ypatingo. Jei atvirai, netgi pralaimėjimą būčiau priėmęs žymiai ramiau, tad ta ramybė persikėlė ir į kovas. Manau, kad tai vienas svarbiausių veiksnių, padėjusių man laimėti“, – savo pergalės priežastį išskyrė L.Pelakauskas.

Iš pradžių laimėjęs savo svorio kategorijos varžybas, L.Pelakauskas kovojo ir dėl absoliučios kategorijos diržo.

„Sunkiausia buvo išlaikyti viziją, kurią turėjau. Ta vizija – pastabumas ir psichologija. Kažkiek abejojau, ar sugebėsiu taip ramiai kovoti nuo pirmos iki paskutinės kovos. Ypač tos dvejonės sustiprėjo pusfinalyje, kai reikėjo kovoti prieš Mindaugą Veržbicką. 

Su juo nuo pernai dar turėjau nesuvestų sąskaitų, kai jis mane nugalėjo finale. Jaučiau didžiulį norą atsirevanšuoti, todėl buvo kiek baisu, kad per tą didelį norą nepadaryčiau klaidos“, – pasakojo L.Pelakauskas.

Pusfinalio kova vyko keturias minutes ir likus tik minutei iki pagrindinio laiko pabaigos, L.Pelakauskas skausmingu veiksmu privertė pasiduoti varžovą bei iškovojo kelialapį į finalą.

„Manau, kad Mindaugas nesitikėjo, jog galiu nuvertęs iškart pereiti į smaugimo veiksmą. Tas pusfinalis psichologiniu požiūriu buvo dar sunkesnis už finalą, nepaisant to, kad finale teko kovoti net du pratęsimus. Mano karjeroje tai pirmas kartas, kai kovojant pagal graplingo taisykles nepavyko nugalėtojo išsiaiškinti nei per penkias, nei per septynias minutes. 

Antrajame pratęsime kolegos patarė, kokia strategija turėčiau užbaigti šią dvikovą. Aš tos strategijos sėkmingai laikiausi ir taškų persvara sugebėjau laimėti. Labai svarbu, kad kovai buvau tinkamai pasiruošęs. Devynios minutės, aišku, išvargino, tačiau net ir besibaigiant kovai, aš dar turėjau ką pasiūlyti varžovui“, – pasakojo Europos čempionas.

Praėjusiais metais negatyviai pralaimėjimą priėmęs kovos menų atstovas šį laikotarpį jau pamiršo. 

„Negatyvo tada netrūko, tačiau viskas su laiku užsimiršta. Toliau sportuoji, toliau tobulėji ir tiek. Be to, pernai taip sutapo, kad po to pralaimėjimo finale turėjau galvoti apie savo ateitį – paskutiniai studijų metai, nežinojau kaip susiklostys mano ateitis.

Dabar viskas žymiai paprasčiau. Pavasarį buvau Lenkijoje varžybose, kitąmet planuoju darsyk ten nuvykti. Tai motyvuoja nesustoti, nes priešininkai stiprūs ir jei kažkur patingėsiu, labai greitai būsiu pamokytas.

Turiu didžiulį komandos draugų palaikymą, tad yra dėl ko stengtis“, – pokalbį užbaigė L.Pelakauskas.