Septyni dalykai, kuriuos Italijai derėtų pakeisti prieš atsakomąsias rungtynes su švedais
Pasaulio čempionato atranka: Švedija - Italija (2017.11.10) | Scanpix nuotr.
Ant nepatekimo į pasaulio čempionatą Rusijoje slenksčio atsidūrusi Italijos rinktinė pirmadienį susitiks atsakomosiose rungtynėse su Švedija ir bandys panaikinti turimą vieno įvarčio deficitą. Pateikiame septynis dalykus, į kuriuos jiems derėtų atkreipti dėmesį.
7. Vietoje individualių žaidėjų gebėjimų pasirinkti komandinį darbą
Italų treneriai dažnai turi klaidingą įsitikinimą, kad vienas žaidėjas ar vienas keitimas gali nulemti rungtynių baigtį. Pavyzdžiui, pirmosiose rungtynėse Švedijoje Giampiero Ventura į puolimo grandį pastatė Ciro Immobile ir Andrea Belotti, o po keitimo į aikštę įleido Lorenzo Insigne bei Ederį. Tačiau nė vienas jų gerai nerungtyniavo ir net nebandė žaisti kartu.
Stebėti, kaip italai 90 minučių vaikosi kamuolį buvo tas pats, kai stebėti individualius žaidėjus, norinčius pademonstruoti savo talentą ir bandančius užsidėti herojaus kaukę įmušant pergalingą įvartį. Tačiau nė vienas iš jų neturėjo jokio noro žaisti komandiškai.
Jeigu Italija nesugebės žaisti kaip viena komanda ir pirmadienį, šie žaidėjai rizikuos nepatekti į pasaulio čempionatą.
6. Pasitelkti jaunus saugus
Marco Verratti pirmosiose rungtynėse sužaidė tiesiog tragiškai ir dėl geltonos kortelės turės praleisti lemiamą susitikimą. Todėl treneriui teks įnešti šiek tiek revoliucijos į aikštės vidurį.
Švedai neturėjo jokio vargo bandant įveikti Italijos saugų grandį, kuri atrodė išsiblaškiusi, per daug nuspėjama, dažnai per lėta, ja nebuvo galima pasitikėti nei puolant, nei ginantis.
Tam yra dvi pagrindinės priežastys. Kad ir kaip gerai Italijos saugai sugeba rungtyniauti savo šalies lygoje, dauguma jų yra arba per seni žaisti rinktinėje, arba tiesiog nepakankamai kvalifikuoti.
Neskaitant Matteo Darmiano, kuris buvo vienas iš nedaugelio pozityvų žaidimą rodžiusių futbolininkų, Danielis De Rossi dažnai atrodė pervargęs atlikdamas savo užduotis, tuo metu Marco Parolo atrodė tiesiog beviltiškai kaskart, kai gynėjai bandė spausti varžovus aikštės kraštuose. Tą patį būtų galima pasakyti ir apie Antonio Candreva.
Viena iš išeičių būtų galimybė išbandyti jaunus ir noro žaisti nestokojančius Jorginho ar Roberto Gagliardini.
5. Taktinio išsidėstymo keitimas
G.Venturos pasirinktas 3-5-2 išsidėstymas visiškai nepasiteisino. Šios taktikos jis anksčiau beveik nėra bandęs, o tai, kad ji praėjusiose rungtynėse buvo tiesiog netinkama, jis suprato per vėlai.
Vėlyvi keitimai, kurių metu aikštėje pasirodė Ederis ir L.Insigne, leido išsidėstymą pakeisti į 4-2-4, kuris galėjo būti tikrai labai efektyvus, jeigu nebūtų pasirinktas tokioje vėlyvoje rungtynių stadijoje.
Italijai trūksta solidžios gynybos, sistemiško žaidėjų bendradarbiavimo bei greitų ir kūrybingų žaidėjų aikštės kraštuose. Tiesiog būtina padidinti judėjimo greitį tiek gynėjų, tiek saugų grandyje, kad šie galėtų dažniau atrasti skylių Švedijos barikadose.
4. Atsižvelgti į žaidėjų technines charakteristikas
Atsižvelgus į žaidėjų fizinį ir techninį paruošimą, Italijos rinktinė stipriai lenkia švedus, kuriems trūksta futbolininkų, kurie ryškiai išsiskirtų iš kitų. Tačiau Švedija žino šią savo bėdą ir sugebėjo greitai prie to adaptuotis.
Tuo tarpu Italijai nestinga išraiškingų žaidėjų, kurie taip ir nesugebėjo pademonstruoti savo potencialo rungtynių metu, o tai komandai kainavo svarbią pergalę.
Turbūt vienas iš labiausiai talentingų Italijos futbolininkų yra M.Verratti, tačiau net ir jis sugebėjo prie kamuolio prisiliesti vos 57 kartus. Tuo tarpu gynėjas Giorgio Chiellini atliko 125 prisilietimus. Tokio prasto M.Verratti pasirodymo priežastimi tapo tai, kad jis beveik neįsitraukdavo į savo komandos atakas, o vis labiau kylant pykčiui ir nepasitenkinimui dėl to jis dažniausiai likdavo nuošalyje.
Nors jis ir negalės dalyvauti pirmadienio rungtynėse, G.Venturai reikėtų geriau pažinti savo žaidėjų savybes, kurias jis galėtų išnaudoti daug efektyviau bei priversti vienuolikai futbolininkų tapti tikra komanda, kuri siektų savo tikslo.
3. Atsisakyti M.Parolo
M.Parolo yra 32-eji, jis retai kada sublizga ir niekada nebūna svarbiu žaidėju Italijos rinktinei. Jo pasirodymas penktadienį tik dar kartą parodė, kad jis yra geresnis variantas keitimui, nei startinei sudėčiai.
Švelniausias jo žaidimo prieš Švediją apibūdinimas būtų toks: jo judėjimas aikštės viduryje buvo nuviliantis. Per daug kartų jis tiesiog nepajėgdavo atlikti laiku svarbaus perdavimo, kuris padėtų jo komandos draugams stumtis į priekį ir pradėti pavojingas atakas. Jis taip pat buvo mažai naudingas ir bandant atsiimti kamuolį iš švedų.
Italija turi daugiau jaunų žaidėjų ant atsarginių suolo, kurie gali atlikti šias funkcijas žymiai efektyviau. Tad jam jau laikas atsitraukti bei užleisti vietą agresyvesniam ir labiau motyvuotam saugui.
2. Pasitelkti Alessandro Florenzi
Nors A.Florenzi ne kartą išreiškė savo norą svariau prisidėti prie rinktinės žaidimo ir jis turi tam reikiamo parako, G.Ventura dažniausiai jį tiesiog ignoruoja.
Tačiau jeigu Italija nori, kad jų žaidimas būtų labiau dinamiškas ir mažiau nuspėjamas, nei dabar, šis 26-erių saugas yra labai tinkamas pasirinkimas. Jis gali žaisti ne tik aikštės viduryje, bet ir puolėjų linijoje, todėl gali tapti raktu į greitesnį komandos žaidimą.
Kadangi atsakomosiose rungtynėse G.Ventura negalės rinktis M.Verratti, o M.Parolo atrodo tiesiog tragiškai, A.Florenzi gali apversti Italijos žaidimą aukštyn kojomis.
1. Laikas nustoti kaltinti sėkmę, traumas ar teisėjus
Po pralaimėjimo tiek G.Ventura, tiek Leonardo Bonucci kritikavo kai kuriuos teisėjo sprendimus. Nors gynėjas ir turėjo pagrindo pykti ant arbitro, jog šis nenubaudė Ola Toivoneno už žaidimą alkūne ir nosies sulaužymą, tačiau italams derėtų baigti versti kaltę ant tokių išorinių faktorių.
Pralaimėjimas švedams nebuvo nei sėkmės, nei teisėjo sprendimų kaltė. Tiesa yra tokia, kad Italijai nederėjo leisti sau atsidurti tokioje situacijoje, tereikėjo susiimti, sužaisti taip, kaip iš tikrųjų sugeba ir dar pirmosiose rungtynėse užsitikrinti vietą pasaulio čempionate.
Vietoje to, jie leido varžovams iškovoti pergalę ir atsidūrė labai arti pavojingos ribos, kuria peržengę jie neiškovos bilieto į Rusiją ir dėl to galės kaltinti tik save. Jeigu jie nori laimėti, pats laikas nustoti badyti pirštu į kitus ir kovoti dėl pergalės.
Naujienų portalo sportas.lt informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško sutikimo draudžiama.
