A.Guoga: „Šiais metais žaidėjai gaus tik vieno mėnesio atlyginimą“

Permainos Kauno „Žalgirio“ vadovybėje iki galo nenuramino norą investuoti į legendinį klubą viešai išreiškusio Antano Guogos.

Anot verslininko, neišspręstos liko dvi problemos: valdyboje tebėra Vladimiro Romanovo patikėtinių, be to, eksbankininko rankose išlieka „Žalgirio“ arena. A.Guogos nuomone, klubas neras patikimų investuotojų, jei nevaldys arenos.

Valdybos sudėtis netenkina

Su ankstesne „Žalgirio“ valdyba bendros kalbos neradęs A.Guoga tęs derybas su trečiadienį Kauno klubo generaliniu direktoriumi ir valdybos pirmininku tapusiu Pauliumi Motiejūnu.

DELFI žiniomis, jau trečiadienį planuojamas P.Motiejūno ir šiuo metu Londone esančio A. Guogos atstovo susitikimas. Netrukus sėsti prie derybų stalo ketina ir pats A.Guoga, į Lietuvą grįšiantis savaitės pabaigoje.

Kalbėdamas su DELFI, P.Motiejūno sugrįžimą į nustekentą klubą pokerio žaidėjas įvertino kaip pozityvią permainą, bet pabrėžė, jog iki krištolinio skaidrumo V.Romanovo valdytame „Žalgiryje“ dar labai toli.

A.Guoga neslėpė, jog nepasitiki dviem su V.Romanovu siejamais asmenimis, likusiais atsinaujinusioje klubo valdyboje: Martynu Ugianskiu ir Angele Dementavičiūte. Su pastarąja A.Guoga per patikėtinius nesėkmingai mėgino tartis dėl dalyvavimo klubo valdyme.

Naujais valdybos nariais tapo P.Motiejūnas, Auksė Zakrienė ir Donaldas Urniežius. Jie valdyboje pakeitė V.Romanovą, Ritą Matūzienę ir Sergejų Fedotovą.

„Pagarba P.Motiejūnui, kad ryžosi imtis tokio sunkaus ėjimo. Bet pažiūrėjus į valdybą, matosi, kad Romanovo žmonių ten dar likę. Jei būtų mano valia, aš valdybos sudėtį peržiūrėčiau“, – pokyčius komentavo A.Guoga.

Klubas be arenos – akmuo po kaklu

Net jei V.Romanovas nemėgintų kišti pagalių į ratus naujai valdybai per savo atstovus, jis išlaikė galimybę pakeisti visą valdybą, kadangi 50,07 proc. viešosios įstaigos Kauno „Žalgirio“ rėmėjas dalininkų balsų turi V. Romanovo kontroliuojama „Ūkio banko investicinė grupė“.

Vis dėlto didžiausia problema, atbaidančia potencialius investuotojus, A.Guoga laiko „Žalgirio“ areną, kurios klubas tiesiogiai kontroliuoti nebegali.

Pristatydamas „Žalgirio“ gelbėjimo planą, P. Motiejūnas teigė, jog kol kas visas pagrindinis dėmesys bus skiriamas skoloms žaidėjams, o arenos klausimus toliau tvarkys bendrovės „Kauno arena“ direktorė A.Dementavičiūtė.

A.Guoga tokią poziciją įvertino kaip „šiek tiek šokiruojančią“.

„Nesvarbu, kad dabar sakoma, jog naudojimosi arena sąlygos „Žalgiriui“ yra labai geros. Vis tiek reikės dėl arenos derėtis su Romanovu, ir tai bus labai sudėtinga. Man pačiam emociškai sėsti prie vieno stalo ir su juo derėtis būtų labai sunku.

Kol šis klausimas neišspręstas, problema lieka. Nėra taip, kad aš ar kažkas kitas kvieštųsi tos arenos. Paprasčiausiai ją turi valdyti klubas, ir visai nesvarbu, kas valdo patį klubą. Visi efektyviai dirbantys NBA klubai patys valdo arenas. Kiek esu kalbėjęs su krepšinio žmonėmis, NBA kitoks modelis paprasčiausiai nėra leidžiamas.

Paanalizuokime situaciją: į areną Kauno savivaldybė investavo 200 mln. litų, ir arena turėjo atitekti „Žalgiriui“. Jei dabar išskirsime nuostolingą „Žalgirį“ ir pelningą areną į dvi atskiras rankas, nieko gero neišeis. Tai – nesveika situacija“, – dėstė A.Guoga.

Pasak jo, arena yra būtina sąlyga siekiant į „Žalgirį“ pritraukti naujų investuotojų.

„Klube yra labai daug skolų ir labai mažai perspektyvų jas padengti. Jei išimi didžiausią turtą, vertą 200 mln. litų, klubas tampa vien tik didžiule našta. Tik arena leistų sukurti sveiko verslo modelį, pritraukti investuotojų ir surinkti solidų biudžetą“, – neabejojo verslininkas ir krepšinio rėmėjas.

Primename, kad dar neseniai bendrovė „Kauno arena“ priklausė VŠĮ Kauno „Žalgirio“ rėmėjui, kitaip tariant, klubui. Tačiau vasario pabaigoje padidinus „Kauno arenos“ įstatinį kapitalą nuo 310 tūkst. iki 1,3 mln. litų, naują akcijų emisiją išpirko ir didžiausia akcininke tapo bendrovė „Turtvalda“, siejama su tuo pačiu V.Romanovu.

Dabar VŠĮ Kauno „Žalgirio“ rėmėjas turi 23,85 proc., o „Turtvalda“ – 76,15 proc. „Kauno arenos“ akcijų.

Žaidėjai gaus tik mėnesio atlyginimą?

A.Guogos teigimu, išsprendus arenos klausimą, jis su partneriais būtų pasiryžęs investuoti į „Žalgirį“.

„Yra ratas žmonių, kaip ir aš sukūriusių tarptautinį verslą ir turinčių galimybių prisidėti“, – tikino A.Guoga.

Tačiau verslininkas neslepia, jog šį sezoną „Žalgiris“ rimtos finansinės injekcijos veikiausiai nebesulauks.

Ketvirtadienį Kauno savivaldybės taryba turėtų apsispręsti dėl 2 mln. litų paramos, kurią miestas ketina skirti klubui. A.Guogos nuomone, tai ir bus vieninteliai pinigai, kurie pasieks jau keturis mėnesius algų negaunančius komandos žaidėjus.

„Man atrodo, kad daugiau niekas nepuls plikomis rankomis gesinti gaisro. Čia ne toks atvejis, kai nuperki komandai kelialapį į Turkiją, ir viskas tuo baigiasi (A.Guoga 2010 metais Lietuvos rinktinei finansavo vardinį kvietimą į pasaulio čempionatą – DELFI). Pirmiausia reikia atlikti finansinį auditą ir paruošti labai aiškų penkerių metų planą – tik tuomet investuotojai ateis.

Pažiūrėkite į pastarąją „Žalgirio“ gelbėjimo akciją: buvo didžiulis ažiotažas, o iš fanų pavyko surinkti tik 24 tūkst. litų. Šiais laikais nėra taip lengva rasti laisvų pinigų. Reikia viską rimtai pasverti, įvertinti, kiek arena gali uždirbti pinigų, koks gali būti „Žalgirio“ biudžetas. Labdaros milijonais niekas tikrai nedalins“, – nusiimti rožinius akinius ragino A.Guoga.

Anot jo, žaidėjai turėtų susitaikyti su mintimi, jog visų pagal kontraktus priklausančių pinigų jiems atgauti nepavyks.

„Situacija labai labai sunki. Šiais metais žaidėjai gaus tik vieno mėnesio atlyginimą – iš savivaldybės pinigų. Ir tai jau neblogai. O paskui reikės dėlioti biudžetus atsižvelgiant į ilgalaikę perspektyvą ir mėginti su visais susitarti. Būtų puiku, jei krepšininkai pasielgtų kaip Tremmellas Dardenas ir nurašytų skolas. Galvojant realiai, aš nežinau, kaip jos visos galėtų būti padengtos. Pauliui (Motiejūnui – DELFI) reikės sėsti ir su visais intensyviai tartis.

Tai, ką Romanovas žaidėjams buvo pažadėjęs, neturi jokio pagrindo ir prasilenkia su logika. Neturiu žodžių, kaip tai pavadinti. Reikia suprasti, kad biudžetai nuo šiol bus visai kitokie. Realus klubo biudžetas kitais metais galėtų būti dešimt milijonų litų, nes dar tiek pat reikės skoloms dengti“, – skaičiavo A.Guoga, kurio nuomone, neatmestinas ir klubo bankroto variantas.

Prieš pasitraukdamas iš „Žalgirio“, V.Romanovas klubo skolas įvertino 25 mln. litų, tačiau spėjama, kad iš tiesų jos gerokai didesnės ir velkasi dar nuo praėjusio sezono. Kaip teigė P.Motiejūnas, komandos atstovų atlyginimams per mėnesį reikia maždaug 2 mln. litų.