10 pastebėjimų po Lietuvos – Slovakijos rungtynių (6)
Rungtynių akimirka | Scanpix nuotr.
Lietuvos rinktinė šeštadienį patyrė trečią pralaimėjimą pasaulio čempionato atrankos cikle, kai Vilniaus LFF stadione 1-2 nusileido Slovakijai.
Slovakams įvarčius mušė Vladimiras Weissas ir Marekas Hamšikas, o lietuvių gretose jau per pridėtą mačo laiką pasižymėjo Arvydas Novikovas.
Po šių rungtynių ir vėl buvo galima įžvelgti tiek gerų, tiek ne tokių gerų dalykų ir savo įžvalgas aš pateikiu žemiau.
Rezultatas:
Lietuva 1 – 2 Slovakija
32‘ [0 – 1] Valdimir Weiss
58‘ [0 – 2] Marek Hamšik
90‘ [1 – 2] Arvydas Novikovas
V.Weisso įvartis:
M.Hamšiko įvartis:
A.Novikovo įvartis:
1. Spaudimas nuo pirmų mačo minučių
Lietuvos rinktinė šįkart nepadarė tokių klaidų kaip pirmosiose rungtynėse ir varžovams labai greitų įvarčių įmušti neleido. Anaiptol, iki pirmojo praleisto įvarčio rungtynių eigai vadovavo lietuviai. Mūsų šalies rinktinė rungtynes pradėjo aukšta pavara ir sukūrė ne vieną pavojingą ataką prie Slovakijos vartų, o patiems slovakams per daug pasireikšti prie savųjų vartų šansų nesuteikė. Deja, bet toks žaidimas buvo demonstruojamas tik iki pirmojo slovakų įvarčio.
2. Meistriškumo stoka ir nerealizuotos progos
Kaip jau minėjau, lietuviai iki pirmojo slovakų įvarčio žaidė net geriau nei varžovai, tačiau nesugebėjo išnaudoti susikurtų progų. Nerijus Valskis po kampinio galva smūgiavo netiksliai, iš dėkingos padėties Darvydas Šernas taip pat nepataikė į vartus, o laiko prisitaikyti turėjęs Vaidas Slavickas smūgiavo šalia virpsto.
#ltusvk match begins...first @ltfutbolas dangerous attempt after corner! pic.twitter.com/v7SLk37GPh
— Aurimas Adomaitis (@AdomaitisAuris) June 10, 2017
Neišnaudoję savų progų lietuviai 32 minutę galėjo pamatyti, ką reiškia Slovakijos meistriškumas. Fantastiško Mareko Hamšiko perdavimo sulaukęs Vladimiras Weissas išnaudojo pirmąją realią slovakų progą ir pasiuntė Lietuvos rinktinę į nokdauną. Jei lietuviai būtų pirmi išnaudoję savo turėtas progas, galbūt rungtynės būtų pakrypusios visai kitaip.
3. Žaidimo kokybės kreivės kritimas po praleisto įvarčio
Po V.Weisso įvarčio Lietuvos žaidimas kardinaliai pasikeitė. Žaidimo tempas sulėtėjo, pavojingų epizodų taip pat gerokai sumažėjo. Galbūt tai psichologinis dalykas – įdėjus daug pastangų dėl savo paties įvarčio, o jį pirmiems praleidus po pirmosios klaidos daug kam gali tiesiog nusvirti rankos. Galbūt taip ir atsitiko, todėl šį psichologinį dalyką būtinai reikia taisyti. Po pertraukos Lietuva taip agresyviai rungtynių nepradėjo, o Mareko Hamšiko įmuštas baudos smūgis davė dar vieną kirtį. Tik artėjant mačo pabaigai Lietuvai pabandė surengti paskutinį šturmą ir bent jau pavyko įmušti garbės įvartį – tai puikiu baudos smūgiu padarė Arvydas Novikovas. Tiesa, jis buvo įmuštas paskutinę mačo minutę, todėl atkurti intrigos jau nebuvo laiko. Apie nesugebėjimą atsitiesti po praleisto įvarčio po rungtynių kalbėjo ir puolėjas Nerijus Valskis. Vadinasi, kad šią bėdą pripažįsta ir patys Lietuvos rinktinės futbolininkai.
4. Pagirtinas veteranų žaidimas
Į rinktinę po ilgos pertraukos sugrįžęs Darvydas Šernas jam suteiktu šansu pasinaudojo su kaupu. 32-ejų metų Vilniaus „Žalgirio“ puolėjas buvo vienas aktyviausių futbolininkų Lietuvos rinktinėje. Už kiekvieno kamuolio užsikabinti bandantis lietuvis drąsiai kovojo su slovakais ir taip pat turėjo gerų progų įmušti įvarčiui, bet, deja, jomis nepasinaudojo. Visgi savo pasirodymu D.Šernas paliko tikrai gerą įspūdį ir iš lietuvių aikštėje švietė ryškiausiai. Rungtynes krašto saugo pozicijoje pradėjęs D.Šernas vėliau buvo pastumtas į priekį, kur jo jėgos ir nuolatinio bėgiojimo tikrai reikėjo.
Geru žodžiu reikia paminėti ir krašto gynėjus – 33-ejų metų Valdemarą Borovskį ir 31-erių metų Vaidą Slavicką. Abu krašto gynėjai taip pat žaidė tikrai gerai, darė mažai klaidų, sėkmingai tvarkėsi su varžovų išpuoliais kraštais ir patys dažnai prisijungdavo prie atakų. V.Slavickas netgi turėjo šansą įmušti, bet galingai smūgiavo šalia vartų virpsto.
5. Aiškus žaidimo braižas ir naujovės sudėtyje
Edgaro Jankausko treniruojama ekipa žaidžia tikrai su aiškiu žaidimo braižu ir tuo buvo galima įsitikinti šiame mače prieš Slovakiją. Rinktinė tikrai atliko namų darbus ir pasiruošė dvikovai prieš slovakus. Nuo pirmų minučių Lietuva žaidė su aiškia idėja, nemušdavo kamuolio tiesiog į priekį ir nelaukdavo stebuklo. Dažniausiai buvo bandoma žaisti ant žemės, o perdavimai buvo atliekami į laisvus plotus, kur įkirtinėdavo komandos draugai. Taip pat aiškiai matėsi Lietuvos planas žaisti per gynėjus. Ne vienu atveju kamuoliai buvo grąžinami atgal gynėjams, kurie ir pradėdavo naujas atakas, prie kurių ir patys prisijungdavo. Taip lietuviai savo išpuoliams panaudodavo beveik visus aikštės žaidėjus ir bent jau iki pirmojo įvarčio slovakams buvo sunku susitvarkyti su Lietuvos spaudimu.
E.Jankauskas šiose rungtynėse išbandė ir naujovių. Dėl Artūro Žulpos diskvalifikacijos Vykintas Slivka buvo pastumtas į vidurio saugus, o Arvydas Novikovas žaidė po puolėjais. D.Šernas rungtyniavo krašto saugo pozicijoje. Toks žaidėjų išsidėstymas buvo naujas Lietuvai, todėl Slovakijai tai turėjo būti staigmena, bet gaila, kad su ja svečiai susitvarkė.
6. Praktikos stoka
Šiose rungtynėse aiškiai pasimatė kai kurių žaidėjų praktikos stoka. Turbūt ryškiausiai tai matėsi Vykinto Slivkos žaidime. Jaunas saugas sausio mėnesį persikėlė į Italijos „Serie B“ lygoje žaidžiantį „Ascoli“ klubą, tačiau ten užėmė atsarginio rolę ir aikštėje pasirodydavo itin retai. Anksčiau Lietuvos rinktinėje V.Slivka išsiskirdavo kokybišku žaidimu, bet prieš slovakus V.Slivka asmeniškai sužaidė prastas rungtynes. Vidurio saugo rolėje rungtyniavęs lietuvis ne kartą prarado kamuolį ar darė kitas klaidas, kurių tikrai buvo galima išvengti. Jam taip pat ne itin sėkmingai pavyko diriguoti Lietuvos žaidimui ar pakovoti dėl kamuolių. Prastų rungtynių priežastis – aiški – mažai žaidimo minučių per pastarąjį pusmetį.
7. Trūko F.Černycho
Lenkijos „Ekstraklasa“ lygoje vicečempionu tapęs Fedoras Černychas prieš slovakus gavo daugiau gynybinio darbo. Užduotį slovakų krašto gynėją Peterį Pekaríką prižiūrėti gavęs krašto puolėjas turėjo atlikti daugiau juodo darbo, todėl puolime F.Černycho talento ir įgūdžių pritrūko. Slovakai puikiai užspaudė Lietuvos rinktinės kapitoną ir šiose rungtynėse jis buvo gerai uždengtas. Tačiau toks scenarijus suteikė progą labiau pasireikšti D.Šernui, kuris ir tapo Lietuvos rinktinės vakaro žvaigžde.
8. Vienos klaidos kaina – milžiniška
Puikiai mačą pradėjusi Lietuvos rinktinė neišnaudojo daug savo progų įmušti, o slovakams pakako vienintelio realaus šanso įmušti įvartį ir jis buvo pelnytas po klaidos gynyboje. Marekas Hamšikas atliko nuostabų perdavimą tarp keturių Lietuvos futbolininkų, o trumpam koncentraciją praradęs Tadas Kijanskas paliko Vladimirui Weissui gerokai per daug erdvės. Tokio lygio futbolininkas idealiai pasinaudojo suteikta proga ir pelnė įvartį, kuris psichologiška skaudžiai paveikė Lietuvos futbolininkus.
9. Debiutas pavyko
„Jonavos“ klubo saugas Martynas Dapkus į aikštę žengė 75 minutę, kai pakeitė Vykintą Slivką. 24-erių metų lietuviui tai buvo oficialius debiutas Lietuvos rinktinėje ir per jam suteiktas 15 minučių M.Dapkus gerai susitvarkė su savo užduotimis. Lietuvis prieš tokį galingą varžovą kaip Slovakija jautėsi užtikrintai, neatrodė išsigandęs ir puikiai susitvarkė su rungtynių įtampa.
10. Puikus fanų palaikymas ir kritikos strėlės LFF
Dar kartą galime pagirti aktyviausią Lietuvos fanų tribūną, kuri po oficialiai sugiedoto Lietuvos rinktinės himno iškart jį sugiedojo dar kartą. Visą laiką skanduotėmis ir įvairiais šūkiais palaikę Lietuvos rinktinę fanai jai tikrai suteikė papildomų jėgų ir motyvacijos kovoti, todėl ne veltui žaidėjai ir treneris dėkojo Lietuvos rinktinės gerbėjams už palaikymą.
Tačiau būtent ta aktyviausia tribūna išsakė savo nuomonę apie situaciją Lietuvos Futbolo Federacijoje. Uždegę petardas ir deglus Pietų IV tribūnoje buvę fanai sulaukė prašymo nurimti iš rungtynių pranešėjo, kadangi teisėjas dėl uždegtų deglų žadėjo pristabdyti rungtynes. Visgi Lietuvos rinktinės ultros to nedarė, o po to pasiuntė žinutę LFF, iškeldami plakatą su užrašu „FUCK LFF“. Fanai taip pat skandavo tokius žodžius kaip „Mafija LFF“ ir „LFF čiulpia“. Taip ištikimiausi rinktinės fanai aiškiai išsakė savo poziciją dėl įvykių Lietuvos Futbolo Federacijoje.
