„Trys liūtai“ išgąsdino lietuvius, bet įvarčiais nepasisotino
Lietuvos rinktinė | Scanpix nuotr.
Sekmadienį antrą nesėkmę iš eilės 2018-ųjų metų pasaulio futbolo čempionato atrankoje patyrusi Lietuvos vyrų futbolo rinktinė (107-as FIFA reitingas) sulaukė įvairių vertinimų. Po pralaimėjimo (0:2) Londono „Wembley“ stadione Anglijos rinktinei (14-as FIFA reitingas) vieni baisėjosi lietuvių bejėgiškumu puolant, o kiti dėkojo komandai už kovą iki pabaigos.
Aišku tai, jog trenerio Edgaro Jankausko auklėtiniai sugebėjo paneigti išankstines prognozes, kurios itin malonios nebuvo. Vietoje žadėto sutriuškinimo lietuviai į savo vartus praleido viso labo du įvarčius, taip istorijoje patirdami mažiausią nesėkmę prieš „Tris liūtus“.
Susikaustymas kainavo brangiai
Prieš rungtynes buvo akcentuojama, jog Lietuvos futbolininkai nėra pripratę žaisti tokiame stadione, kuris talpina 90 tūkstančių žiūrovų. Tačiau svarbu paminėti ir tai, jog mūsų šalies futbolininkams teko žaisti prieš Anglijos „Premier“ lygos elitą, kas taip pat lietuviams nėra dažna praktika.
Ir iš tiesų, jaudulys komandos žaidime buvo jaučiamas nuo pirmų minučių. Anglai nieko nelaukę perėmė kamuolio kontrolę (bendrai 71 proc. prieš 29), o svečiai savo aikštės pusėje gausiomis pajėgomis išrikiavo gynybos linijas. Toks žaidimo planas pasiteisino tik iš dalies – prieš šeimininkus buvo atsilaikyta iki 21-os minutės, kuomet Jermainas Defoe išvedė savo komandą į priekį, o iki tol nebuvo sukurta absoliučiai nieko.
Pirmajame kėlinyje sėkmingus lietuvių žaidimo epizodus buvo galima suskaičiuoti ant vienos rankos pirštų. Pirmiausia aikštės krašte blykstelėjo Nerijus Valskis, sugebėjęs individualiu meistriškumu išsisukti iš varžovų apsupties ir pratęsti ataką tiksliu perdavimu. Vėliau individualiai sėkmingai sužaidė ir Fedoras Černychas, kuris techniškai krūtine susistabdė iš toli Vykinto Slivkos perduotą kamuolį. Tačiau po to sekė nesėkmingas kapitono smūgis.
Didžiausias ir kone vienintelis rimtas pavojus prie Joe Harto ginamų vartų kilo paskutinėmis kėlinio sekundėmis. V. Slivka turėjo galimybę pasiųsti kamuolį į tuščius vartus, bet jį nuo vartų linijos numušė Johnas Stonesas. Pakartojimo metu paaiškėjo, kad įvartis į šeimininkų vartus būtų kritęs iš nuošalės.
Praleistas įvartis privertė sukrusti
Lietuvos rinktinė įsidrąsino tik po praleisto įvarčio. Anglus buvo bandoma spausti jų pačių aikštės pusėje, bet dažnai spaudimas virto pavojingomis trenerio Garetho Southgate‘o auklėtinių kontratakomis.
Lietuviai po pertraukos į aikštę sugrįžo tarsi motyvuoti paskutinio V. Slivkos epizodo, po kurio kamuolys vos neatsidūrė favoritų vartuose. Antrojo kėlinio pradžioje pavojingai kairiuoju atakos kraštu prasiveržęs F. Černychas suteikė dar vieną galimybę pasižymėti jauniausiam savo komandos aikštės žaidėjui, tačiau 21-erių panevėžiečio smūgis maždaug iš 14-os metrų kaire koja buvo lengvas grobis J. Hartui.
Jeigu pirmajame kėlinyje stratego E. Jankausko komandai retai pavyko atlikti tikslių perdavimų, tai antroje rungtynių pusėje vaizdas pasikeitė. Po šiurkščių klaidų aikštės viduryje reabilitavosi Mantas Kuklys, kurio perdavimai visgi surado komandos draugus puolime. Kartą netiksliai iš toli smūgiavo Artūras Žulpa.
Lietuvos futbolininkai dar kartą gynyboje suklydo ir įvartį praleido 66-ą minutę, kuomet po puikaus žaidimo sienele pasižymėjo Jamie Vardy. Tačiau svarbiausia, kad po jo komanda psichologiškai nesulūžo ir, pagal savo galimybes garbingai kovodama iki pabaigos, išvengė sutriuškinimo.
Akivaizdus meistriškumo skirtumas
Prieš susitikimą apie komandų meistriškumo skirtumą buvo kalbama daug ir dažnai. Apie tai kalbėjo ir Lietuvos rinktinės treneris E. Jankauskas, kuris pabrėžė, jog neturi savo komandoje futbolininkų su Čempionų lygos rungtynių patirtimi.
Milijonus „Premier“ lygoje uždirbantys anglai dominavo beveik visose dvikovose ir svarbiausiuose epizoduose. Aukščiausią lygį demonstravo Londono „Tottenham“ komandos krašto gynėjas Kyle‘as Walkeris. Pirmajame kėlinyje jis priėmė labai sudėtingą draugo perdavimą, o rungtynių pabaigoje surengė įspūdingą spurtą, sugebėdamas pasivyti įsibėgėjusį Mindaugą Grigaravičių ir iš jo perimti kamuolį. Lietuvis aikštėje pasirodė po keitimo, o anglas žaidė visą susitikimą.
That touch from Walker... 😱😱😱 #deft #ENGvLIT @England #England pic.twitter.com/i0qflz6eNT
— FPL Judas (@FPLJudas) March 26, 2017
Įvarčiai į lietuvių vartus krito taip pat po sėkmingų varžovų individualių epizodų. Pirmajame kėlinyje Egidijus Vaitkūnas leido savo kraštu pavojingai prasiveržti Raheemui Sterlingui, kurio reidas į baudos aikštelę baigėsi rezultatyviu perdavimu J. Defoe. Jeigu lietuviui ankstyvoje atakos stadijoje būtų pavykę krašto saugą pargriauti ant žemės ir, blogiausiu atveju, užsidirbti geltoną kortelę, galbūt įvarčio būtų išvengta.
Antrąjį įvartį anglai pelnė paprasčiausiai pasinaudodami savo greičiu. Nors vartininko Ernesto Šetkaus baudos aikštelėje gynėsi net aštuoni lietuviai, po K. Walkerio perdavimo Adamas Lallana vienu lietimu išvedė J. Vardy prieš vartų sargą. Tauragiškis tikėjosi, jog priešininkas smūgiuos į tolimąjį vartų kampą, todėl kūnu uždengė būtent tą pusę. Tačiau anglas greitai susiorientavo ir nieko nelaukęs pasiuntė kamuolį į artimąjį vartų kampą.
Vienintelis pozityvas – kova
Po patirto pralaimėjimo Anglijos sostinėje treneris E. Jankauskas teigė, jog paprasčiausiai negalėjo savo auklėtinių kritikuoti. Čempionų lygos laimėtojas dėkojo komandai už atiduotas jėgas ir kovą iki paskutinio arbitro švilpuko.
Jei pirmajame kėlinyje lietuviai dažniausiai su kamuoliu žaidė savo baudos aikštelės prieigose, o vėliau jį pasiųsdavo kuo toliau nuo savų vartų, tai antroje rungtynių dalyje žaidimas tapo atviresnis ir tikslumas svečių žaidime buvo įžvelgiamas net ir puolant. Didelės liaupsės Lietuvos rinktinei turėtų atitekti už bandymą anglus paspausti. Tai buvo didelė rizika ir ji pasiteisino. Anglai nors ir neilgam, bet buvo priversti atsitraukti bei kurti ilgas pozicines atakas.
Prieš rungtynes buvo kalbama, jog Lietuvos futbolininkai turės galimybę parodyti save pasaulio futbolo elitui. Nors susitikimas rinktinės lyderiams nesusiklostė, liaupsių sulaukė vartininkas E. Šetkus. Pastarasis į savo vartus praleido du įvarčius, bet atrėmė ne vieną pavojingą varžovų smūgį, po kurių Anglijos rinktinės pergalė galėjo būti kur kas didesnė. Lietuvio žaidimu liko sužavėti kai kurie „Manchester City“ gerbėjai, kurie jį kaip atsarginį vartininką norėtų matyti savo komandoje.
Svajonių susitikimą galėjo sužaisti dviejų progų neišnaudojęs V. Slivka. F. Černychas išsiskyrė atlikdamas keletą pavojingų reidų. Didelį norą puolime demonstravo N. Valskis, tačiau ir jam pralaužti profesionalią varžovų gynybą lengva nebuvo. Kiti rinktinės nariai didžiąją dalį laiko demonstravo savo sugebėjimus gynyboje.
„Trys liūtai“ toliau puikuojasi
Apie dalyvavimą 2018-ųjų metų pasaulio futbolo čempionate galvojantys anglai džiaugėsi iškovota dar viena pergale F grupėje. Iki dvikovos pradžios britų dienraščiai siekė pakalbinti trenerį E. Jankauską. Apie jį ir komandą buvo atsiliepiama pagarbiai. Netgi buvo piešiamas vaizdas, neva stratego praeities bendradarbiavimas su visiems gerai žinomu Jose Mourinho gali suteikti vilties lietuviams pakovoti „Wembley“ stadione dėl taško.
Tačiau visiškai kitaip britai giedojo po Anglijos rinktinės iškovotų trijų taškų. Lietuviai sulaukė daug kritikos dėl gynybinio futbolo ir kieto žaidimo dvikovose. Jie buvo vadinami „nekenksmingais“, kas leido šeimininkams stadione lengvai pasivaikščioti.
Tačiau kas tokiu atveju trukdė anglams įmušti daugiau įvarčių? Ar „Trys liūtai“ tikrai tikisi tokiu žaidimu nuversti kalnus artėjančiose planetos pirmenybėse Rusijoje? Po pergalės prieš Lietuvą britai netgi pradėjo kalbėti, jog rudenį 35-ąjį gimtadienį švęsiantis veteranas J. Defoe gali užimti Wayne‘o Rooney vietą komandoje.
Anglai savimi pasitiki. Ir tai akivaizdu. Sensacijos troškę vietos žurnalistai net nesigėdijo prieš rungtynes paklausti, ar kai kurie mūsų šalies rinktinės nariai „neprisiduria“ papildomų pinigų dirbdami kitus darbus. Deja, bet Lietuva – ne San Marinas. Nors Lietuvos futbolas išgyvena sunkius laikus, jis bando atsispirti nuo dugno. O štai milžinišką potencialą turintys išdidūs „Trys liūtai“ toliau raito sau ūsus ir džiaugiasi iki šiol laimėtu vieninteliu 1966-ųjų metų pasaulio čempionų titulu.
