Biatlono rinktinės treneris A.Bučelis: „Nusivylimas yra, bet niekas neprarasta“

 Lietuvos biatlonininkai kovoje dėl kelialapių į Pjongčango olimpines žaidynes pasiekė pirmą atskaitos tašką – baigėsi trys iš devynių pasaulio taurės etapų. Jei atranka į olimpiadą baigtųsi šiandien, į Pietų Korėją vyktų keturi biatlonininkai – du vyrai bei dvi moterys.

Sezono pradžia – ne tokia, kokios tikėtasi. Pelnyti įskaitinių taškų ir patekti tarp 40-ies geriausių asmeninėse rungtyse nepavyko nė vienam, o Nacijų taurės įskaitoje tiek vyrai, tiek moterys rikiuojasi už 20-uko, kuris leistų į Pjongčangą deleguoti ir estafetės komandas. Vis dėlto ginklų iš anksto lietuviai nesudeda bei mato pozityvius ženklus.

– Kaip vertinate pirmą sezono trimestrą? Kokios priežastys lėmė, kad Lietuvos biatlonininkų sportinės formos svyruoja?, – biathlonltu.com paklausė rinktinės trenerio Aurimo Bučelio.

– Yra šioks toks nusivylimas, tikėjomės, kad rezultatai bus geresni. Sportinė forma buvo visai nebloga, kol sportininkai nesusirgo. Jie pasigavo virusą Pokliukoje (Slovėnija – ten vyko antras pasaulio taurės etapas) ir Čekijoje jau visa komanda, išskyrus Tomą Kaukėną ir Dianą Rasimovičiūtę, sirgo.

Ir mes, treneriai, iškritome, teko gydytis ir antibiotikais, nes kitaip nebuvo įmanoma išsikapstyti. Dabar daug sportininkų serga. Gyvenome kartu su slovakais ir įtariame, kad gal ir nuo jų „pasigavome“. Karolis Dombrovskis dar ir apsinuodijo, trys dienos be maisto, pakeisti kuo neturėjome, todėl vis tiek startavo. Šaudė taikliai ir gerai, bet vieta tai žiauri (su vienu baudos ratu K.Dombrovskis sprinte liko 84-as – aut. past.). O Tomo vietų svyravimus lėmė ir slidės, truputį nukentėjome, nes nepavyko surasti tinkamų slidžių tam sniegui.

– Kalbant apie moterų rinktinę, jų rezultatai kol kas prastesni nei vyrų... Ar ta trijulė, kuri startuoja pasaulio taurės varžybose, yra optimali?

– Rezultatai netenkina, tikrai tikėjomės daugiau iš D.Rasimovičiūtės. Priešsezoninėse varžybose Norvegijoje ji kovėsi su lyderiais ir greitis trasoje tikrai tenkino. Toks jausmas, kad sportinę formą ji pasiekė per anksti ir dabar su kiekvienu startu jos rezultatai smunka, taip pat neramina šaudymo greitis. Kalbant apie Nataliją Kočerginą, ji šiemet žvalesnė – tikrai patobulėjo, šaudymas ir pagerėjo, ir pagreitėjo. Na, o Natalija Paulauskaitė prieš sezoną praleido labai daug pagrindinių treniruočių dėl ligų. Kiekvienoje stovykloje vis iškrisdavo ir iškrisdavo tada, kai treniruotės būdavo sunkiausios. Dabar jų ir trūksta. Gabrielei Leščinskaitei taip pat buvo sveikatos problemų, norime ją išsaugoti, o po Naujųjų metų greičiausiai teks daryti rokiruotę ir bandyti pasaulio taurės varžybose Gabrielę.

– Ar pozityvių ženklų prieš Naujuosius metus yra?

– Pasidarėme statistiką ir matome, kad lyginant su praėjusiais metais šaudymo taiklumas ir šliuožimo greitis pagerėjo. Tik tiek, kad ir visi kiti sustiprėjo. Yra atrankos į olimpines žaidynes metai, tad visos komandos sustiprino trenerių brigadą. Mes nukraujavome, nėra šaudymo trenerio, jį pavaduoja Ruslanas Nikitinas. Trūksta trenerio darbui su rankomis, trise dirbame už 6-8 žmones. Tie patys anglai su keturiais tepėjais dirba vienam sportininkui...

– O ar tikslai Nacijų taurės įskaitoje vyrams užimti 20 vietą, o moterims – ne žemesnę nei 22-ą – nesikeičia?

– Su vyrais didelės tragedijos nematau, esame lygiaverčiai ir turime atsitiesti. Patys vyrai tiki, kad viskas įmanoma, jei susitvarkysime su šaudymu. Tuo tarpu moterims bus sunku, jei Diana negelbės. Jai reikia būti kaip minimum 50-uke, N.Kočerginai – 60-uke, o N.Paulauskaitei – ne žemiau 80 vietos. Tada viskas būtų daug gražiau...

– Prieš akis – didžiosios metų šventės. Kaip jas pasitiks biatlonininkai?

– Tik grįžęs Tomas Kaukėnas treniravosi Ignalinoje, viskas buvo normaliai. Tačiau švenčių nebus – pirmą Kalėdų dieną treneriai jau išvyks į treniruočių stovyklą Austrijoje, o sportininkai atskris kitą dieną.