„Žalgiris“ atskleidė informaciją apie atlyginimus, likusias skolas, sezono tikslus ir biudžetą (7)

Kauno „Žalgirio“ krepšininkai dar tik pradėjo kovą naujoje Eurolygoje ir kyla į jau septintojo iš eilės LKL čempionų titulo medžioklę. Bet vieną stambų laimikį „Žalgirio“ vadovai jau sugavo. Beveik 13 milijonų eurų skolos šleifas, kuris vilkosi paskui žaliai-baltus nuo 2013-ųjų ir grėsė legendinio klubo išnykimu, traukiasi.

„Žalgiris“ grąžino du trečdalius skolų ir sudarė naują planą, kaip per du sezonus „Žalgiris“ nusimes finansinį inkarą.

Kai 2013-aisiais buvo perimtas Kauno „Žalgirio“ valdymas, Lietuvos čempionus slėgė 12,3 mln. eurų skola. Per trejus metus skolą pavyko sumažinti 7,8 mln. euro. Sutarta, kad dalies likusios skolos – 3 milijonus eurų, kreditinius įsipareigojimus perims „Žalgirio“ arena (UAB „Kauno arena“). Šiai skolai padengti paimta paskola, kurią bankui įsipareigota grąžinti iki 2023-iųjų. Taip „Žalgirio“ klubui liko 1,7 mln. eurų skolos dalis, kurią ketinama išmokėti per du sezonus.

„Tie 3,5 metų buvo gyvybės ar mirties klausimas. Džiugu pasakyti, kad išgyvenome“, – sakė „Žalgirio“ direktorius Paulius Motiejūnas.

Jis pabrėžė, kad ne viskas buvo mokama pinigais santykiu vienas prie vieno: „Su kiekvienu tartasi, kad skolas susimažintų. Tas susimažinimas buvo apie 50 procentų. Paskutinis žingsnis padarytas šiemet“. Klubas informuoja, kad situacija „Žalgiryje“ stabilizuota – eliminuota kreditorių bankroto iškėlimo grėsmė, panaikinti areštai, apsisaugota nuo galimų sportinių sankcijų grėsmės, atsiskaityta arba sutarta dėl mokėjimų grafikų su žaidėjais ir treneriais.

„Žalgirio“ vadovų teigimu, finansinių rūpesčių naštą klubui padėjo nusimesti Kauno savivaldybė, efektyvus „Žalgirio“ arenos valdymas, sąnaudų optimizavimas, profesionali administracija ir tikslingos investicijos.

„Pradėjus darbus, radome labai didelę problemą su „Žalgiriu“. Sėdome jos spręsti. Buvęs didysis bankininkas, verslininkas Vladimiras Romanovas buvo palikęs tokią didelę skylę… Puikiai supratome, jog klubas yra ne privati nuosavybė, bet Kauno ir visos Lietuvos, kuris turi išlikti. Džiaugiuosi, kad atradome mechanizmą ir atradome pinigus, kuriuos įnešus į klubą galima panaikinti didžiąją dalį visų skolų. Šis žingsnis padėjo klubui atsistoti ant kojų. Dabar lauksime gerų rezultatų“, – kalbėjo Kauno meras Visvaldas Matijošaitis.

Naująjį sezoną „Žalgiris“ pasitinka su 8,4 mln. eurų biudžetu – 0,7 milijono didesniu nei 2015-2016 metų sezoną. Žaidėjų ir trenerių atlyginimams išleista 5,3 milijono – 1,8 milijono daugiau nei pernai. Skoloms grąžinti numatytas 1 mln. eurų.

Pardavęs 5713 sezono abonementų, „Žalgiris“ už bilietų pardavimą gavo 2 milijonus eurų pajamų – 0,5 mln. daugiau nei pernai. Dar 3,3 mln. eurų biudžeto sudaro lėšos iš rėmėjų ir reklamos paslaugų (0,1 mln. daugiau nei pernai), 2 mln. – savivaldybės parama (pernai irgi 2 mln.), 1,1 mln. – pajamos iš Eurolygos transliacijų teisių (0,3 mln. daugiau nei pernai).