„Hockey Punks“ vadovas: apie D.Kasparaitį, pokyčius komandos sudėtyje ir naujojo sezono tikslus

 Rugpjūčio 1 d. turi pateikti paraiškas Lietuvos ledo ritulio pirmenybėse norintys dalyvauti klubai. Sostinės komandos „Hockey Punks“ vadovas Šarūnas Kuliešius sako, kad ateinantį sezoną tikisi dar įdomesnių pirmenybių.

Pernai čempione tapusi Elektrėnų „Energija“ finale tik vienu įvarčiu nugalėjo Vilniaus „Hockey Punks“ komandą. Ar įmanoma tokia intriga ateinančiame sezone, pasakoja Vilniaus klubo vadovas Š.Kuliešius.

Apie Darių Kasparaitį

- Kaip prabėgo vasara? Ar tiesa, kad Darius Kasparaitis daugiau komandoje nebežais?

- Tai yra tik gandai. Aplankiau jį Jungtinėse Valstijose. Jis tikrai turi namuose ką veikti, jo jauniausiasis sūnus juda nesustodamas po namus. Bet Darius žadėjo, kad suras laiko atvyktį į Lietuvą ir sužaisti kelias rungtynes. Kalbėjome ir apie tai, kad galbūt jis prisijungs prie mūsų ir per atkrintamasias rungtynes.

- Kai finale trūko tik vieno įvarčio atrodo, kad jo pasirodymas aikštėje būtų garantavęs pergalę?

- Gal taip, o gal ir ne. Čia yra komandinis žaidimas ir vienas žmogus negali visko nulemti jei kitiems bus juoda diena. Juokauju, kad teoriniai šansai būtų didesni. Manau, visų pirma būtų naudos mūsų ledo rituliui – sukeltume daugiau šurmulio.

- Jam spalio mėnesį sukaks 44-eri. Ar jis iš tikrųjų gali padėti rinktinei?

- Manau, Lietuvoje ne itin gerai žmonės įsivaizduoja, kokio tai lygio žaidėjas. Jį prieš metus ar du Šiaurės Amerikoje žmonės išrinko į geriausiai jėgos veiksmus atlikusių žaidėjų per visą NHL istoriją dešimtuką.

Šiemet, berods, per penktasias NHL finalo rungtynes Pitsburgo „Penguins“, kuriame prabėgo geriausi jo karjeros metai, pakvietė Darių į rungtynes, per jų petrauką dideliame ekrane rodė gražiausius vienuoliktojo numerio žaidimo epizodus. Sakė, kad po rungtynių su kitoje barikadų pusėje buvusiu Dainiumi Zubrumi juokavo, kad tose rungtynėse populiariausias lietuvis sėdėjo tribūnoje, o ne žaidė aikštėje.

Šiemet miręs Kanados ledo ritulio legenda Gordie Howe baigė žaisti perkopęs 50 m. Taigi Darius dar jaunas.

Apie „Hockey Punks“ tikslus

- Kokie dar pasikeitimai komandoje? Ar bus kitais metais legionierių?

- Suomio Niko Parviaineno nebus tikrai. Labai gaila, bet šis tikrai gero lygio žaidėjas ateinančius metus nori praleisti gimtinėje. Padėkojome jam už žaidimą mūsų klube, palinkėjome sėkmės. O su japonu Naokiu Kaneko kalbamės šiuo metu. Jis nori žaisti pas mus, beliko sutvarkyti keletą formalumų. Komanda ir sirgaliai tikrai pamėgo jo greitį ir atsidavimą.

Komandos branduolys tikrai išliks. Aišku, iki rugsėjo vidurio, kuomet pradėsime pirmenybes, gali kai kas ir pasikeisti, bet tikiuosi, kad išliks visi tie, kuriuos norėsime matyti.

Reikšminga tai, kad pernai mūsų vartus gynęs Artūras Pavliukovas sėkmingai žaidė Lietuvos rinktinėje Pasaulio pirmenybių I-ajame divizione. Jis pakėlė sparnus į Šiaurės Ameriką, mėgins įgyvendinti savo svajones JAV jaunimo lygoje.

Tačiau panašu, kad turėsime ne žemesnio lygio vartininką – šalies nacionalinei rinktinei seniau jau atstovavusį Artūrą Kuzmičių. Jis turi patirties žaidimo JAV, Rusijos, Latvijos klubuose. Kadangi dėl traumų ir kitų priežasčių Artūras praleido pora paskutinių sezonų, jam reikės šiek tiek laiko sugražinti kondicijoms. Nors per treniruotes jau dabar gerai atrodo.

- Ar ilgamečiai rinktinės žaidėjai Mindaugas Kieras ir Martynas Šlikas dar neužsimena apie pasitraukimą?

- Mindaugas yra rinktinės kapitonas, prie kurio du metus iš eilės nacionalinė komanda iškovojo medalius. Pernai buvo išrinktas naudingiausiu Lietuvos pirmenybių finalinio ketverto žaidėju. Čia nėra ką net kalbėti. Vyresniam žaidėjui norint varžytis su jaunimu reikia ieškoti būdų motyvacijai palaikyti ir būti geros fizinės formos. Martynas galėtų šiuose komponentuose būti pavyzdys kitiems. Kai prieš gerą dešimtmetį kūrėme klubą negalvojome apie šalies čempionų titulus. Bet pernai pirmenybės parodė, kad jau realu galvoti ir apie tai.

Elektrėnų „Energija“ šiuo metu turi didesnes galimybes, jos pusėje ir tradicijos. Bet mes atstovaujame šalies sostinę, kryptingai dirbame. Žinome, ką darome ir tikime, kad mūsų darbas duos vaisių. Visi stovėję prie ištakų – aš, Mindaugas ir Martynas norime iškovoti titulą dar žengdami ant ledo.

„Hockey Punks“ komanda | Organizatorių nuotr.

Apie vaikų akademiją

- Prieš porą metų su Mindaugu Kieru įkūrėte vaikų ledo ritulio akademiją – „Hockey Punks Academy“. Kokie pasiekimai, ar patenkinti tuo, kaip vyksta procesas?

- Iš tikrųjų esame labai entuziastingai nusiteikę dėl to, kad galime perduoti savo patirtį jaunajai kartai. Šiuo metu esame jauniausia ledo ritulio mokykla ir dėl to dažniau pralaimime, nei laimime. Bet tai yra normalu, nes, sutikite, yra didelis skirtumas, kai vaikai treniruojasi ant ledo vieną du sezonus ir kai tris keturis ar daugiau.

Kasdien mėginame priminti vaikų tėveliams, kad mokymasis ledo ritulio paslapčių yra maratonas, o ne sprintas. Galų gale kažkuo tampa tas, kuris daugiau treniravosi. Jeigu prie darbo dar yra duota talento, tuomet lengviau, bet be darbo per treniruotes nieko nepasieksi.

Bet kokiu atveju, mes galvojame, kad pagrindinis „Hockey Punks Academy“ siekis yra užauginti žaidėjus, kurie sėkmingai atstovautų mūsų šaliai, galbūt taptų profesionalais.

- Bet jais tampa toli gražu ne visi. Kodėl tėveliams vesti vaikus į ledo ritulį, o ne kur kitur?

- Sakyčiau, kad ledo ritulys yra labai geras sportas vaiko raumenynui. Čiuožiant dalyvauja daug raumenų grupių. Be to, išsivysto atsparumas peršalimo ligoms, sportas vėsiame ore gerai veikia kvėpavimo organus.

Taipogi yra ir kita pusė. Lygiai taip pat kaip ir kitų sporto šakų atstovai, pažangūs jaunuoliai gali apsimokėti savo mokslų išlaidas Šiaurės Amerikos universitetuose. Kaip tik šią vasarą teko bendrauti su žmogumi, kuris žino tuos dalykus. Ateityje, manau, bendradarbiausime.

Mūsų vyriausiems vaikams dar tik 10-12 metų. Jiems reikia dar daug ko išmokti. Bet tie, kurie nuoširdžiai treniruosis, tikrai tokią galimybę turės.

- Nuo kelių metų amžiaus reikėtų pradėti?

- Praktika rodo, kad nuo 5 m. amžiaus jau galima mokyti. Nors kiekvienas individualus. Turime ir jaunesnių, kurie stebina savo branda ir atletiškumu.  Kaip tik renkame naujas grupes rudenį. Kviečiame nemokamai pamėginti vaikus nuo 5 metų amžiaus.

- Kokios šalies ledo ritulio mokyklos darbas daugiausiai žavi? Kaip lietuviams pasiekti top lygį?

- Yra eilė šalių, kurios rodo pavyzdį. Ypatingai kreipiame dėmesį i mažesnių valstybių rezultatus. Kanada, JAV, Rusija – didelės šalys, daug talentų. Bet tokios kaip Suomija tikrai stebina. Tai – praeito sezono Pasaulio jaunimo iki 18 ir iki 20 m. čempionai. Tarp penkių pirmų šių metų NHL biržos šaukimų – trys klubai pasirinko suomius.

Pakvietėme trenerį iš ten rugpjūčio mėnesį pravesti vaikams savaitės treniruočių stovyklą Vilniuje. Mokysimės iš suomio mes, treneriai, turbūt netgi daugiau nei vaikai. O šiaip dirbame pagal JAV treniruočių programą. Suprantama, kad nesekame aklai, pridedame ir kažka savo ar iš kitur.

Apie darbą nacionalinėje rinktinėje

- Kokie įspūdžiai iš debiuto trenerio poste nacionalinėje vyrų rinktinėje? Ar norėtųsi pakliūti vėl į trenerių štabą?

- Būti šalia kito asistento Georgo Kingstono – tokia galimybė pasitaiko nedažnai. Labai vertinu rinktinės vyriausiojo trenerio Berndo Haakės pernykštį kvietimą. Kalbėjomės trumpai ir apie ateinantį sezoną.

Svarbu yra iš anksto žinoti, nes yra „Hockey Punks Academy“, yra vyrų komanda – veiklos nemažai. Atrodo, kad Berndas visai norėtų, bet kai kuriuos dalykus reikia dar ir su mūsų ledo rituliui vadovaujančia organizacija sutvarkyti.