„Iš istorijos puslapių“: A.Nenėnienė - dukart olimpine čempione tapusi Lietuvos rankininkė
Aldona Nenėniene atakuoja vartus | RIA Novosti/Scanpix nuotr.
Ar žinote, kad po praėjusių metų Londono olimpinių žaidynių Lietuvos atstovai per visą olimpiadų istoriją yra iškovoję net 27 aukso medalius? „Sportas.lt“ tęsia rubriką „Iš istorijos puslapių“, kurioje galėsite prisiminti skambias pergales iškovojusius Lietuvos sportininkus.
Aldona Nenėnienė
Naujausioje rubrikos dalyje pristatome Aldoną Nenėnienę (Česaitytę) (1949 – 1999) – ne tik Lietuvoje žinoma rankininkė, du kartus tapusi olimpine čempione.
A.Nenėnienė gimė 1949 metų spalio 13 dieną Daugirduose, Alytaus rajone. Baigusi keturias klases Daugirdų pradinėje mokykloje, vėliau ji mokėsi Krokialaukio vidurinėje mokykloje. Baigusi aštuonias klases ji nusprendė atsisveikinti mokykla ir ieškotis darbo. Tačiau mokyklos direktorius, nenorėdamas prarasti klasės, neišdavė A.Nenėnienei 8 klasių baigimo pažymėjimo ir jai teko toliau tęsti mokslus.
Alytus visą laiką garsėjo savo rankinio tradicijomis. Nenuostabu, kad šis sportas pritraukė ir A.Nenėnienės dėmesį. Didžiąją savo rankininkės karjerą ji pradėjo Kaune. Įstojusi į valstybinį Kūno kultūros institutą, ji pradėjo žaisti Kauno „Žalgirio“ moterų rankinio komandoje.
Nors tuo metu Lietuvoje stipriausios buvo Vilniaus „Eglės“ rankininkės, tai nesutrukdė perspektyviai A.Nenėnienei pelnyti Sovietų Sąjungos (SSRS) trenerių dėmesį. Sportininkė ne tik įsitvirtino SSRS rinktinė, bet ir gavo galimybę dalyvauti 1976 metų olimpinėse žaidynėse Monrealyje (Kanada).
Šiose olimpinėse žaidynėse SSRS kovojo su Rytų Vokietijos, Vengrijos, Rumunijos, Japonijos ir Kanados rankininkėmis. Turnyre iškart išryškėjo dviejų komandų pranašumas – SSRS ir Rytų Vokietijos. Šių rinktinių dvikova ir lėmė aukso medalių lemtį. Nors visą pirmą kėlinį pirmavo SSRS komanda, antrajame Rytų Vokietijos rankininkės sugebėjo išsiveržti į priekį (9:10). Tačiau rungtynių pabaigą sėkmingiau sužaidė SSRS rinktinė, kuri šventė pergalę 14:11. A.Nenėnienė pirmą kartą tapo olimpine čempione.
Lietuvos rankininkė žaidė vienintelėse rungtynėse su Japonija ir pelnė 2 įvarčius.
1978 metais A.Nenėnienė su SSRS rinktine Čekoslovakijoje tapo pasaulio vicečempione ir iškovojo teisę dalyvauti 1980 metų olimpiadoje Maskvoje.
Maskvoje favoritėmis buvo laikomos tos pačios 4 komandos, kurios buvo stipriausios ir planetos pirmenybėse – Rytų Vokietija, SSRS, Jugoslavija ir Vengrija. Taip pat dalyvavo Čekoslovakijos ir Kongo komandos.
Šį kart vėl visus labiausiai intrigavo mačas tarp SSRS ir Rytų Vokietijos. Be pralaimėjimų žaidusi SSRS rinktinė 18:13 įveikė vokietes ir apgynė olimpinių čempionų titulą. Tuo tarpu Rytų Vokietija, nesugebėjusi įveikti ir Jugoslavijos (15:15), liko tik trečia.
A.Nenėnienė ir šioje olimpiadoje turėjo tenkintis atsarginės vaidmeniu. Lietuvė į aikštelę buvo išbėgusi tik rungtynėse su autsaideriu Kongu ir jose nepasižymėjo. Tačiau vien patekdama į rinktinę ir dukart tapdama olimpine čempionė, Lietuvos rankininkė nusipelnė didžiulio pripažinimo.
A.Nenėnienė nuo 1974 metų - Kauno kūno kultūros ir sporto komiteto instruktorė. 1976-aisiais suteiktas TSRS nusipelniusios sporto meistrės vardas. 1971-1982 metais - Kauno „Žalgirio” moterų rankinio komandos žaidėja ir kapitonė. 1978, 1980, 1982 metais - Lietuvos moterų rankinio čempionė. Graži ir įvairiaspalvė iškovotų medalių kolekcija. 1982 metais Aldona tapusi TSRS moterų rankinio taurės laimėtoja.
Tai tik dalis interneto puslapyje išvardytų sportininkės laimėjimų. Ir gal ne tai svarbiausia. Daug svarbiau, kad ji neapsvaigo nuo didžiausių sporto pergalių ir šlovės. Išliko tokia pati - paprasta.
„alytausnaujienos.lt“ išspausdintame Valerijos Januškevičienės straipsnyje aprašoma, kaip sportininkė buvo sutikta Daugirduose:
„Atrodė, kad džiaugsmas nebetelpa ne tik kraštiečių, bet ir garsios sportininkės širdyje. Gimtoji žemė, pasipuošusi vasaros žiedais ir smilgų švelnumu, pranoko puošniausių stadionų ir salių pakylas, į kurias ji daug kartų lipo atsiimti apdovanojimų. Tą žodžiais sunkiai apsakomo artumo, tarpusavio supratimo proveržę ir šiandien kaip brangią relikviją nešiojasi savo atminties kertelėje ne vienas daugirdiškis“.
Deja, A.Nenėnienė gyvenimą paliko nesulaukus nei 50-ojo gimtadienio. Būdama 49-erių metų ji 1999 m netikėtai mirė ir yra palaidota Kaune.
Kitos rubrikos dalys:
Naujienų portalo sportas.lt informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško sutikimo draudžiama.
