Paskutinę dieną prieš bėgimo varžybas – angliavandenių ir skysčių dieta

 Angliavandeniai, poilsis ir ramybė – tokius pagrindinius akcentus tūkstančius dalyvių pritrauksiančio „Kauno maratono“ išvakarėse išskiria olimpietė Inga Juodeškienė. Ką daryti ir ko vengti paskutinę dieną prieš varžybas ir varžybų metu, kad bėgimas įsimintų gražiąja puse?

Angliavandeniai – bėgiko draugas

„Šeštadienį reikėtu savo organizmą pasotinti angliavandeniais. Valgykite makaronus, bananus, avižinę košę, medų su juoda duona ar panašiai. Mūsų kūnas angliavandenius kaupia tik parai. O pakankamai sukauptas kiekis angliavandenių padės starto metu jaustis žvaliai ir kupinam energijos“, - mokė patyrusi ilgųjų nuotolių bėgikė.

Renginio dieną olimpietė siūlo nepersivalgyti, vengti maisto, turinčio daug baltymų. Nes bėgant skrandis jo nesugeba apdoroti. Geriau rinktis greitai skylantį maistą: košes, bananus ir saldžią žaliąją arbatą. Jei bėgate po pietų, ryte pavalgykite gausiau, bet venkite daugiau maisto bent 2 valandos iki starto.

„Ar valgyti bėgant? Jei bėgate 10 kilometrų ar trumpesnę distanciją – nebūtina. Jei bėgate maratoną ar puse, gali tekti papildyti savo energijos atsargas. Maitintis reikėtu lengvu angliavandenių pilnu maistu. Tai gali būti speciali saldi valgomoji želė, gabaliukas banano, fruktozė ar saldūs energetiniai gėrimai. Viską turėtumėte naudoti mažais kiekiais, po truputi ir visą distanciją. Žinoma nepamirštant skysčių“,- priminė I. Juodeškienė, pridurdama, kad  jokiu būdu negalima gerti gazuotų gėrimų nei prieš, nei bėgimo metu.

Tinkamai apšilkite

„Kauno  maratono“ dalyviams  „BENU vaistinės“ farmacininkė Vaida Poškaitienė primena, kad ketinantys bėgti maratone tam turėtų pradėti ruoštis iš anksto ir tinkamai papildyti skysčių atsargas.

„Svarbu vartoti didelius kiekius skysčių tiek prieš, tiek po bėgimo, taip pat rekomenduojami prarastus mikroelementus atstatantys elektrolitų mišiniai. Prieš bėgant maratoną, pravartu įvertinti savo fizinį pasirengimą, nepamiršti apšilimo ir raumenų pratempimo. Tai padeda raumenims pasiruošti fiziniam krūviui ir apsaugo nuo liekamųjų, tokių kaip pieno rūgšties susidarymas ar raumenų skausmas, reiškinių ir, žinoma, traumų“, – primena V. Poškaitienė.

Atvėsus orams, svarbu pasirinkti ir tinkamą aprangą, kad laukiant starto neatvėstumėte. Prieš startus renginio dalyviams bus vedamos apšilimo mankštos.

„Prieš startą apsivilkite papildomų drabužių, kad sušiltų raumenys. Nesušalkite. Pora minučių prieš startą juos nusivilkite. Apranga turėtų atitikti oro sąlygas ir būti kiek, bet svarbiausia, kad jūsų raumenys galėtų judėti nevaržomai“, - sakė I. Juodeškienė, pridurdama, kad bėgant trasoje ir pasijutus keistai ar susidūrus su problemomis visada reikia ieškoti pagalbos.

Naudokitės pagalba kelyje

Kauno maratone veiks septyni specialiai įkurti medicinos punktai, kuriuos „BENU vaistinė“ aprūpins pirmos pagalbos priemonėmis – tvarsčiais, priemonėmis žaizdoms dezinfekuoti. Juose taip pat bus galima gauti vandens. Prireikus, bėgikai taip pat galės gauti skubiąją pagalbą, kurią kiekviename punkte suteiks savanoriai – Lietuvos sveikatos mokslų universiteto studentai. 

Bėgimo, kaip ir kiekvienos aktyvios veiklos, metu gali pasitaikyti traumų ar sužeidimų. Ketinantiems priimti maratono iššūkį, „BENU vaistinės“ farmacininkė Vaida Poškaitienė primena pagrindinius pirmosios pagalbos žingsnius.

„Dažniausios bėgimo traumos – sausgyslių, raiščių ar raumenų patempimai, kritimai ir nubrozdinimai. Susižeidus rekomenduojama kuo skubiau nubrozdintą ar kraujuojančią vietą patepti dezinfekciniu tirpalu ir užklijuoti pleistrą ar užrišti sterilų tvarstį. Pasitempus ar nikstelėjus koją, svarbu kuo skubiau skaudamą vietą šaldyti ir vėsinti. Sužeistą vietą rekomenduojama suveržti ir, kiek įmanoma, įtvirtinti tvarsčiu ar elastiniu bintu. Šaldyti derėtų su pertraukomis – pajutus skausmą ar nemalonų dilgčiojimą, nustoti skaudamą vietą vėsinti, šiek tiek luktelėti ir vėl kartoti vėsinimo procedūrą“, – pataria vaistininkė.