„Neptūno“ rezervas, kurio D.Adomaitis negali ignoruoti
„Lietuvos ryto“ ir „Neptūno“ rungtynės | Fotodiena/Pauliaus Peleckio nuotr.
Penktadienį Klaipėdos „Neptūnas“ namuose sieks istorinės pergalės. Dainiaus Adomaičio auklėtiniai gali pirmą kartą klubo istorijoje žengti į Lietuvos krepšinio lygos („Tete-a-Tete Casino“ LKL) finalą, pusfinalyje susitvarkę su vienu iš dviejų šalies krepšinio flagmanų – Vilniaus „Lietuvos rytu“. Siekiant tikslo, klaipėdiečiams būtina išnaudoti rezervą, apie kurį, panašu, D.Adomaitis ir jo trenerių štabas primiršo.
Seriją su „Lietuvos rytu“ „Neptūnas“ pradėjo idealiai išnaudodamas pagrindinį savo žaidimo ginklą – „du prieš du“. Sostinės krepšininkai nesugebėjo susitvarkyti su Mindaugo Girdžiūno ir Danielio Ewingo tandemu, kuris tokiose situacijose ne tik kūrė ir išpildė situacijas sau, tačiau ir komandos draugams.
Pirmajame serijos mače vilniečius pribloškė M.Girdžiūno reidai tarp dviejų varžovų, Martyno Mažeikos ir Arno Butkevičiaus tolimi šūviai, sėkmingas Anguso Brandto ir Vytauto Šarakausko žaidimas. „Neptūnas“ panaudojo platų ginklų arsenalą ir iškovojo sensacingą pergalę 83:71.
„Lietuvos ryto“ trenerių štabui prireikė rungtynių, kad būtų padarytos išvados, kaip stabdyti „Neptūno“ „du prieš du“. Antrajame susitikime M.Girdžiūnui kur kas sunkiau sekėsi pasinaudoti užtvaromis ir prasiveržimu įveikti prieš jį atsidūrusį vilniečių aukštaūgį. „Neptūno“ puolimas strigo (buvo pelnyti 70 taškų), tačiau ugningas spurtas ketvirtojo kėlinio pradžioje padėjo pamatus antrajai pergalei serijoje, kuri nustūmė „Lietuvos rytą“ ant prarajos krašto – 70:68.
Galiausiai, trečiajame susitikime į Vilnių sugrįžę klaipėdiečiai ir toliau dažniausiai rėmėsi deriniu „du prieš du“, tačiau tai jau nebestebino jų varžovų. „Lietuvos rytas“ gynėsi patikimai, nuolat kontroliavo situaciją aikštelėje, o sėkminga atkarpa lemiamo ketvirčio pradžioje ir Kendricko Browno du taškai su pražanga paskutinėmis akimirkomis leido Tomo Pačėso auklėtiniams išsaugoti viltį išvengti didžiulio fiasko – 66:64.
Po tų rungtynių T.Pačėsas pripažino, kad „Lietuvos rytas“ gerai išanalizavo klaipėdiečių žaidimą, kas buvo pakankamai akivaizdu stebint rungtynes. Vilniečių strategas taip pat atskleidė, jog „Lietuvos rytas“ nusprendė žaisti lėčiau tam, kad sumažintų klaidos galimybes. Lėtesnis, gynybinio pobūdžio krepšinis yra parankesnis fiziškai pranašesnei ir ūgiu pranokstančiai, tačiau greičiu nusileidžiančiai sostinės ekipai.
Tai taip pat reiškia, kad ketvirtosiose serijos rungtynėse Klaipėdoje kur kas didesnę reikšmę turės kiekviena ataka. Lėtesnis žaidimo tempas natūraliai sumažina atakų ir tuo pačiu galimybių pelnyti taškus skaičių. Dėl šios priežasties D.Adomaitis ir „Neptūno“ trenerių štabas turi pamėginti maksimaliai išnaudoti kiekvieną savo komandos pranašumą.
Anokia paslaptis, kad didžiausias „Neptūno“ pranašumas serijoje su „Lietuvos rytu“ – įžaidėjų linija. D.Ewingo ir M.Girdžiūno tandemas atrodo kitame lygyje, lyginant su Denisu Lukašovu ir K.Brownu. Be to „Neptūno“ įžaidėjai labiau išsiskiria ne gebėjimais organizuoti komandos atakas, o patys susikurti progas metimams derinio „du prieš du“ metu arba žaidimu vienas prieš vieną.
Būtent vienas prieš vieną yra žaidimo elementas, kuriuo „Neptūnas“ serijos eigoje ėmė kliautis vis rečiau. Po trečiųjų serijos rungtynių buvo kalbama, kad „Neptūnas“ natūraliai ima vis rečiau rizikuoti. Galima daryti prielaidą, kad žaidimas vienas prieš vieną „Neptūno“ trenerių akimis yra rizika, kurios geriau atsisakyti.
Pirmajame serijos mače klaipėdiečių antrosios linijos krepšininkai 11 kartų žaidė vienas prieš vieną perimetre, į šį skaičių neįtraukus situacijų, kai savo varžovus jie individualiai mėgindavo įveikti greitose atakose arba po priimto perdavimo iš komandos draugo, nesumušę kamuolio – iš trigubos grėsmės situacijų (triple threat, – ang.). Iš tų 11 vienas prieš vieną situacijų „Neptūno“ perimetro žaidėjai 6 kartus paliko savo tiesioginius oponentus už nugarų/išprovokavo pražangą arba pelnė taškus. Kitaip tariant, daugiau nei pusė tokių situacijų buvo išnaudotos rezultatyviai.
Antrajame susitikime „Neptūno“ žaidėjai ėmė dar dažniau remtis individualiais veiksmais. Vienas prieš vieną perimetre situacijų buvo 13 ir 8 iš jų buvo pabaigtos palikus oponentą už nugaros/išprovokavus pražangą arba pelnius taškus.
Įtampa ir rungtynių svarba trečiosiose serijos rungtynėse padarė įtaką sprendimams aikštelėje ir žaidimo braižui. Klaipėdiečių perimetro žaidėjai, ypatingai D.Ewingas ir M.Girdžiūnas, rinkosi atsargesnius atakos užbaigimo variantus ir gerokai rečiau reikalus sprendė vienas prieš vieną. Tokių situacijų tebuvo 5 ir visos jos buvo pabaigtos rezultatyviai.
Bendrai per trejas rungtynes „Neptūno“ krepšininkai 29 kartus žaidė vienas prieš vieną perimetre, neįtraukus jau minėtų situacijų po komandos draugo perdavimo nesumušus kamuolio (iš trigubos grėsmės padėties) arba situacijų, kai vienas prieš vieną yra žaidžiama greito išpuolio metu. Apibendrinus, tai buvo 29 situacijos, kai „Neptūno“ krepšininkai tiesiog ėmėsi iniciatyvos, paprašė savo komandos draugų atsitraukti ir mėgino perimetre pranokti tiesioginius oponentus. Iš tų 29 kartų 19 pasibaigė rezultatyviai – palikus oponentą už nugaros/išprovokavus pražangą arba pelnius taškus. 66 proc. atakos užbaigimo efektyvumas yra labai aukštas rodiklis.
Iš tų 29 kartų 14 situacijų vienas prieš vieną išspręsti mėgino „Neptūno“ atakų organizatorius D.Ewingas. 11 iš 14 situacijų jis pabaigė rezultatyviai (palikęs oponentą už nugaros/ išprovokavęs pražangą arba pelnęs taškus). D.Ewingas labai sėkmingai vienas prieš vieną tvarkėsi su Adu Juškevičiumi, dažniausiai neturėjo problemų, kai prieš jį atsidurdavo Antanas Kavaliauskas ar Artūras Jomantas. Pastebėtina, kad D.Ewingas tokiose situacijose pirmenybę teikia metimui, užuot veržęsis į baudos aikštelę. Labai dažnai tie jo metimai po klaidinančių judesių atrodo sudėtingi ir neparuošti, tačiau statistika rodo, kad tokias situacijas jis geba išnaudoti puikiai.
Savo ruožtu M.Girdžiūnas šioje serijoje reikalus be komandos draugo užtvaros pagalbos sprendė 8 kartus ir 4 sykius jam pavyko tas situacijas išnaudoti rezultatyviai. Pastebėtina tai, kad M.Girdžiūnas, skirtingai nei D.Ewingas, priima ne pačius geriausius sprendimus žaisdamas vienas prieš vieną. Neturėdamas stabilaus metimo iš driblingo „Neptūno“ atakų organizatorius pernelyg dažnai kliovėsi būtent šiuo žaidimo elementu, užuot naudojęsis savo stipriu pirmuoju žingsniu ir driblingo galimybėmis, kad įveiktų oponentą prasiveržimu link krepšio. Tada, kai M.Girdžiūnas rinkosi metimą į krepšį, jam dažniausiai nepavykdavo pasižymėti. Tačiau priešingai, kai verždavosi, jis labai dažnai palikdavo savo tiesioginį oponentą už nugaros ir sukurdavo idealias situacijas pelnyti taškus sau arba ekipos draugams.
Ketvirtosiose serijos rungtynėse „Lietuvos ryto“ perimetro žaidėjai tikrai neatleis vadžių presinguodami „Neptūno“ gynėjus ir neleis jiems pasinaudoti užtvaromis „du prieš du“ situacijose, kad įgytų erdvės. Klaipėdiečiams pulti lengva tikrai nebus, nes vilniečiai gana gerai perprato tiek smogiamąjį savo varžovų puolimo elementą, tiek bendrai visus „Neptūno“ derinius.
Tačiau žaidimas vienas prieš vieną yra situacija, kurioje labai daug priklauso nuo besiginančio žaidėjo galimybių gintis be komandos draugų pagalbos. Būtent gynyba vienas prieš vieną visą sezoną buvo daugelio vilniečių žaidėjų Achilo kulnas. Tada, kai D.Ewingas arba M.Girdžiūnas po susikeitimų ginamaisiais atsiduria prieš aukštesnius varžovus, jie privalo mėginti su jais tvarkytis žaisdami vienas prieš vieną, nes šioje serijoje jie tai darė sėkmingai, nors ir retai.
Pažymėtina ir tai, kad tiesioginiai „Neptūno“ atakų organizatorių oponentai, D.Lukašovas ir K.Brownas, nepasižymi fizinėmis galimybėmis ir ypatingais gebėjimais gintis vienas prieš vieną. Abu jie yra pažeidžiami tada, kai ūgiu ir sprogstama jėga pranokstantis M.Girdžiūnas veržiasi į baudos aikštelę, o D.Ewingas pasinaudoja savo klaidinančiais judesiais, kad susikurtų erdvės metimui iš tolimesnių distancijų.
D.Adomaitis privalo pasitikėti savo perimetro lyderių talentu žaisti vienas prieš vieną. Tai gali būti žaidimo elementas, kuris nulemtų ketvirtųjų rungtynių ir, labai tikėtina, visos serijos baigtį.
Sekite Krepsinis.net apžvalgininką Algimantą Bružą socialiniame tinkle „Facebook“. Susisiekti su autoriumi galite el. paštu: algimantas@krepsinis.net
