Dviračiu link geresnės sveikatos

Atšilus orams, miesto gatvėse vis dažniau galime pamatyti žmones, minančius dviračių pedalus. Vieniems dviratis – tai susisiekimo priemonė, padedanti paprasčiau nuvykti iš taško A į tašką B, kitiems – pramoga, sportas ar laisvalaikio praleidimo būdas. Reguliarus vežinėjimas dviračiu gali dar ir sustiprinti mūsų fizinę būklę, padėti atpalaiduoti ir pagerinti emocinę savijautą. Taigi, kodėl verta rinktis šią ekonomišką ir ekologišką dviratę transporto priemonę?

Dviračio nauda žmogaus organizmui yra nepaneigiama. Moksliniais tyrimais buvo nustatyta, kad reguliariai vežinėjant dviračiu, galima sumažinti tikimybę susirgti širdies bei kraujagyslių ligomis, atsikratyti priklausomybės nuo tokių žalingų įpročių kaip rūkymas, alkoholis ar migdomieji vaistai. Minant dviračio pedalus, dirba praktiškai visi kūno raumenys, aktyvėja medžiagų apykaita, o kepenys iš organizmo efektyviau pašalina nereikalingas medžiagas. Žinoma, norint, kad mynimas dviračiu išties būtų toks efektyvus, kaip teigiama, dviračiu važinėtis reiktų kasdien bent po porą valandų ir rinktis ne sporto salėje stovintį treniruoklį, o tradicinę dviratę transporto priemonę.

Žmonių, kurie reguliariai važinėja dviračiu, santykinė visų mirčių rizika yra maždaug 28 proc. mažesnė už tų, kurie neįsivaizduoja savo kasdienybės be automobilio ar viešojo miesto transporto. Be to, važinėjant dviračiu, yra ugdomas balanso bei koordinacijos pojūtis, valia ir ištvermė. Dviračio nereiktų atsisakyti ir tuo atveju, jei lauke nėra pats geriausias oras, kadangi dviračio mynimas įvairiomis oro sąlygomis turi ypatingai daug teigiamos įtakos žmogaus imuninei sistemai. Tiesa, skeptikams, kurie teigia, kad mūsų klimatas yra visiškai nepalankus dviračių sportui, reiktų pasakyti, kad dviračiai puikiai tinka įvairiomis oro sąlygomis. Svarbiausia nereikia patingėti tinkamai apsirengti, o šaltajam sezonui įsigyti termo rūbus, vilnones kojines, šiltas pirštines ir pan.

Dviračiu prieš nutukimą

Ilgą laiką nutukimas buvo laikomas ekonomiškai galingų ir turtingų šalių problema, tačiau medikai jau skambina pavojaus varpais ir Lietuvoje. Pasirodo, kad kas trečias lietuvis turi viršsvorio ir maždaug 19 proc. šalies gyventų gresia nutukimas. Šis skaičius nuolatos auga, ypatingai jaunesnio amžiaus žmonių ir vaikų tarpe. Viršsvoris ženkliai padidina lėtinių ligų, tokių kaip cukrinis diabetas, vėžys, širdies smūgis, insultas ir t.t., susirgimo riziką. Be to, psichologai teigia, kad žmonės, turintys viršsvorio, dažnai susiduria ir su psichologinėmis problemomis, jiems sudėtingiau užmegzti naujas pažintis ir pasitikėti savimi.

Viena pagrindinė nutukimo ir viršsvorio priežasčių – mažas fizinis aktyvumas. Dviratis šią problemą galėtų padėti išspęsti, pasirodo, kad, važiuojant dviračiu, per pusvalandį galima sudeginti iki 350 kalorijų. Be to, pedalų mynimas suaktyvina medžiagų apykaitą, nuo kurios darbo priklauso žmogaus kūno svoris, o svarbiausia, kad, važiuojant dviračiu, sąnariai patiria mažesnį krūvį. Tai ypač aktualu žmonėms, kurie turi didelį viršsvorį. Tiesa, specialistai perspėja nesitikėti stebuklų, jei nebus sureguliuota mityba. Metant svorį, būtina atminti vieną paprastą taisyklę – sudeginti daugiau kalorijų, nei jų suvartojama.

Dviratis ir psichologinė sveikata

Važiavimas dviračiu – puikus pasirinkimas žmonėms, kurie kenčia nuo streso, įtampos, nemigos ir nerimo. Organizmas, būdamas gryname ore, geriau pasisavina deguonį, o gamtos vaizdai leidžia atsikratyti slogių minčių bei atsipalaiduoti. Moksliniai tyrimais buvo įrodyta, kad streso hormonas, kuris yra gaminamas žmogaus organizme, gali būti slopinamas tik fiziniu krūviu, todėl dviračio pedalų minimas gryname ore suteikia energijos ir atpalaiduoja. Reiktų atminti ir tai, kad dviračio sportui nėra jokių amžiaus ribų. Šią dviratę ir ekologišką transporto priemonę gali minti ir garbingo amžiaus sulaukę senjorai, ir vaikai. Svarbu turėti noro bei motyvacijos. Be to, važiavimas dviračiu nieko nekainuoja. Pati dviračio kaina sudaro apie 2-3 proc. automobilio kainos, jam nereikia kuro, draudimo, nereikia mokėti parkavimo mokesčių, o eksploatavimo išlaidos yra minimalios. O jei važiavimas dviračiu dar ir prilygsta treniruotei sporto salėje, tai po varginančios darbo dienos nereikės skubėti į sporto salę. Tai reiškia, kad atsiras daugiau laisvo laiko, kurį bus galima skirti sau ar savo artimiems žmonėms.

Tiesa, minti dviračių pedalus nerekomenduojama žmonėms, kurie serga varikoze (venų išsiplėtimas), tromboflebitu (venų sienelių uždegimas ir trombų susidarymas jose), jei skauda kaklą, juosmenį ar nugarą. Važiuojant dviračiu, ne visada atsipalaiduojama ir dalis darbo yra atliekama su statine įtampa, todėl savijauta gali pablogėti, jei žmogus tinkamai neįvertina savo sveikatos ir fizinio pajėgumo.

Taigi, jei nusprendėte pradėti važinėti dviračiu – labai šaunu. Belieka išsirinkti kokybišką ir patogų dviratį, kurį galite įsigyti sporto prekių parduotuvėje arba elektroninėje parduotuvėje, pavyzdžiui, pigu.lt. Tiesa, jei iki pirmosios treniruotės, mėgavotės pasyviu laisvalaikio praleidimo būdu ir mažai judėjote, nepulkite iš karto važiuoti didelio atstumo ir nesirinkite itin sunkios trasos, kurioje gausu įkalnių bei nuokalnių. Važiavimo dviračiu laiką būtina didinti palaipsniui. Visgi, jei nusprendėte savo jėgas išbandyti ilgoje trasoje, nepamirškite daryti poilsio pertraukėlių ir gerti pakankamai vandens, kad organizmas nedehidratuotų.